Laikas.lt

Paimta iš:
https://www.laikas.lt/lt/renginiai/22835/s-mrozek-nasles-rez-s-rackys/

Data: 2012-07-10 11:08:27

S. Mrožek „Našlės“. Rež. S. Račkys

SŁAWOMIR MROŻEK

NAŠLĖS

 

Iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė

 

Vienos dalies spektaklis, trukmė – 1 val. 15 min.

Premjera – 2008 m. rugsėjo 27 d.

 

Režisierius – Sigitas RAČKYS

Scenografas – Gintaras MAKAREVIČIUS

Kostiumų dailininkė – Kotryna DAUJOTAITĖ

Choreografė – Loreta BARTUSEVIČIŪTĖ

 

Vaidina:

I našlė – Monika BIČIŪNAITĖ, Jūratė VILŪNAITĖ

II našlė – Vitalija MOCKEVIČIŪTĖ

III našlė – Jurga KALVAITYTĖ, Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

I ponas – Saulius BALANDIS, Džiugas SIAURUSAITIS

II ponas – Evaldas JARAS

Padavėjas – Marius JAMPOLSKIS

 

Sławomiras Mrożekas (g. 1930) 2008 metais dėl sveikatos problemų įsikūrė Nicoje. Tai antroji jo emigracija – pirmą kartą savo gimtinę rašytojas paliko 1963, būdamas 33-ejų. Jis gyveno Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje ir Meksikoje. 1996 grįžo į Lenkiją ir apsigyveno Krokuvoje. 2002-aisiais Mrożekas patyrė sunkų insultą ir kurį laiką negalėjo nei kalbėti, nei rašyti, tačiau po trejų metų intensyvaus gydymo vėl sėdo prie rašomojo stalo ir 2006 išleido autobiografinę knygą „Baltazaras“.

Sławomiras Mrożekas parašė satyrinių ir humoristinių apsakymų (rinkinys „Dramblys“, 1957; „Vestuvės Atomikuose“, 1959; „Apsakymai“, 1974), satyrinių groteskinių dramų: „Policija“ (1958), „Kalakutas“ (1960), „Atviroje jūroje“ (1963, lietuviškai išleista 1966, pastatyta 1967), „Tango“ (1965, lietuviškai išleista ir pastatyta 1967), „Laimingas atsitikimas“ (1971), „Skerdykla“ (1975), „Emigrantai“ (1977, Lietuvoje pastatyta 1989); „Kontraktas“ (1986), „Portretas“ (1987). Paskutinioji Mrożeko pjesė – „Gražus vaizdas“ – parašyta 2002 metais.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Mrożeko pjesės statytos dukart: 1967 „Tango“ režisavo Jonas Jurašas, 1989 „Emigrantus“ – Irena Bučienė. Kitais metais po lietuviškos „Tango“ premjeros sovietų kariuomenė įsiveržė į Čekoslovakiją, Mrożekas spaudoje pareiškė protestą, tad spektaklis tyliai dingo iš repertuaro. Vėliau dėl panašių priežasčių iš repertuaro sąvadų buvo išbraukta ir Jurašo pavardė. Bučienės spektaklio „Emigrantai“ likimas kitoks: Regimanto Adomaičio ir Vytauto Rumšo triumfas Didžiojoje salėje ir šiandien gyvas spektaklį mačiusiųjų atmintyje, jis nufilmuotas Lietuvos televizijos.

Pjesę „Našlės“ Mrożekas parašė 1992 Meksikoje, sveikdamas po sunkios operacijos. Ši pjesė laikoma viena iš mistiškiausių dramaturgo kūryboje, sakoma, kad baigęs šį darbą jis pradėjo sparčiai taisytis. Pats rašytojas „Našles“ vadina asmenišku kūriniu, atskleidžiančiu jo paties santykį su mirtimi. Čia nėra dažnų Mrożeko kūryboje politinių ar socialinių aliuzijų, o liečiami esminiai egzistenciniai klausimai.

„Našlės“ – tai kamerinis tragifarsas, istorija, kurią pirmame veiksme žiūrovas išvys moterų, o antrame – vyrų akimis. Dramaturgas sukūrė savotišką „meilės keturkampį“ – moterys ieško to, ko, jų nuomone, neturi jų vyrai, o šiems „svetima žmona visuomet įdomesnė už savąją“. Galiausiai vyrai, besiaiškindami santykius, miršta, o jų žmonos lieka dvigubomis našlėmis, netekusiomis ir vyrų, ir meilužių.

Sigitas Račkys:

Kai pats gyvenimo pabaigoje prisilieti prie mirties, pradeda traukti tokie veikalai kaip Mrożeko „Našlės“. Juokais sakau: statysiu spektaklius apie meilę ir mirtį, nes daugiau gyvenime nieko įdomaus ir nėra. Į mirtį žiūrėdamas filosofiškai, taip, kaip žiūri Mrożekas – su humoru, su liūdna ironija, – supranti daug dalykų.

Šiame spektaklyje dominuoja keturiasdešimtmečiai. Jų problemos taip pat labai įdomios. Amžius, kai vyksta vertybių perkainojimas: vienatvė, skyrybos, naujos vedybos, įsimylėjimai... Šis kūrinys kaip tik apie tai.

 

Nepateikusieji pažymėjimų bilietui su nuolaida į teatrą neįleidžiami, o pinigai už bilietus negrąžinami.

Į renginio vietą draudžiama įsinešti: Maisto produktų, gėrimų, filmavimo ir fotografavimo kamerų.

© Copyright 2010 Laikas.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.