Laikas.lt

Paimta iš:
https://www.laikas.lt/lt/info/3136/stilingo-kauno-ambasadoriai-interviu/

Data: 2011-01-24, 18:00

Stilingo Kauno ambasadoriai (Interviu)

Stilius, mada, kultūra Lietuvoje dažniausiai tampa sostinės sinominu, mat didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukia būtent Vilnius.

Šįkart kviečiame nukreipti žvilgsnius į Kauną, neretai linčiuojamą dėl per daug puošnaus, ryškaus ar netgi neskoningo aprangos kodo demonstravimo.

Čia gyvenančios ir miesto gatves puikiai pažįstančios merginos Akvilina Vaičaitytė ir Lina Sabaitytė pasakoja apie draugišką protesto stereotipiškumui formą – tinklaraštį „Style of Kaunas”, kuriame fiksuojamos laikinosios sostinės gyventojų ir svečių kasdienybės akimirkos. Žvelgdamos pro fotoaparatų objektyvus merginos rodo orginalų, dinamišką, kūrybingą ir maloniai netikėtą miesto veidą.

Tinklaraštis pradėtas rašyti 2007–aisiais. Kaip gimė idėja?

Akvilina: Mintis kilo man su broliu. Tų metų pavasario gale tiesiog ėmėm ir nusprendėm, kad kursim blog’ą. Stebėdavom „Sartorialist“, „Stil in Berlin“ ir kitus tuo metu stiprius blogus. Pagalvojom, kad nieko panašaus nei Kaune, nei Lietuvoje nebuvo. Kaip tik įsigijau pirmąjį savo geresnį fotoaparatą, taigi turėjome priemones ir mintį – beliko įgyvendinti. Išėjom į miestą ir dairėmės. Sutikę gražiai atrodančius praeivius užkalbindavom. Tiksliau užkalbindavo mano brolis, nes aš baisiai bijojau. Ir iki šiol nepatogiai jaučiuosi tai darydama.

Kas lemia įrašų atnaujinimo reguliarumą?

Akvilina: Blog’ą atnaujinu kai tik turiu nuotraukų. Ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris - ramiausias laikas. Retai slankiojam mieste, o ir žmonės tiek daug dėmesio neskiria išvaizdai. Svarbiau šiltai apsikamšyti, o grožis – jau kaip nors… Vasaros būna labai produktyvios. Ypač patinka fotografuoti dideliuose renginiuose (pvz.: pernai festivalyje „Tamsta Muzika“). Atsiklausti žmonių, ar sutinka buti fotografuojami - tiesiog beprasmiška, nes kol kalbini vieną, dar 14 praeina pro šaly, todėl atsisėdusi patogioje vietoje su stipriu objektyvu šaudau visus. Tokios netyčinės judesio nuotraukos mano mėgstamiausios. Jos daug nekaltesnės ir ne tokios pagyrūniškos. Galų gale taip gatvės stilius ir atrodo natūraliai: kažkas bėga per gatvę, kažkas taisosi sijoną, kažkas stabdo maršrutinį.

Nors tinklaraštis vadinasi „Style of Kaunas“, čia galima pamatyti nuotraukų ir iš kitų miestų – Vilniaus, Niujorko, Čikagos. Kas lemia tokią plačią geografiją?

Akvilina: Kai pradėjom kurti blog’ą, pusantrų metų laikotarpiui dingau iš Lietuvos. Brolis nelabai rūpinosi naujais įrašais. Gyvendama Čikagoje daug fotografuodavau - kartais ir žmones. Būtent tas nuotraukas vėliau susiprotėjau panaudoti blog’ui. Nuo tada nusprendžiau savo įrašų geografijos neriboti. O ir pasiteisinimą surasti nebuvo sunku: tinklaraštis bus ne tik apie Kauno žmonių stilių (kurį tuo metu fografuodavo Lina – aut.past.), bet ir apie kauniečių akimis matomą kitų miestų stilių.

Ar yra esminių skirtumų tarp lietuvių ir amerikiečių stiliaus suvokimo? Ko galėtume pasimokyti iš užsieniečių ir atvirkščiai – jie iš mūsų?

Akvilina: Amerikiečiai kalbant apie išvaizdą yra labiau atsipalaidavę. Kartais tai trūkumas, kartais privalumas. Aplaidus ir neskoningas atsipalaidavimas tikrai nėra patrauklu, bet yra tokių, kurie gali sukurti nepriekaištingą stilių be jokių ypatingų pastangų. Lietuviai, tarp jų ir kauniečiai dažnai persistengia. Tai irgi gali būti ir trūkumas ir privalumas. Dažnai perlenkiame lazdą siekdami parodyti savo apsirengimo kainą ir prestižą, o tokios pastangos baigiasi neskoningu rezultatu ir atrodo pretenzingai. Tačiau žaviuosi kauniečiais, nes jie labiau pasitempę ir stengiasi gražiai atrodyti net eidami į parduotuvę.

Kur fotografuoti lengviau, įdomiau ir maloniau - masinėse susibūrimo vietose, atsitiktinai gatvėje ar žmogaus namų aplinkoje?

Lina: Man maloniau fotografuoti masinėse vietose dėl įvairių netikėtų kompozicijų, savotiškų mažų istorijų, kurias tuo momentu sukuria žmonės. Žinoma, paprasčiau ir dėl pačių žmonių geranoriškumo - jie lengviau prisileidžia fotografus, neklausia kam ir kodėl, būna mažiau įsitempę, ne tokie susikaustę, todėl visa nuotraukų serija būna su tam tikra nuotaika. Kita vertus ir gatvėje sustabdyti praeiviai sukuria individualias emocijas, asociacijas, stilių, tik nuotraukos būna statiškesnės, panašios savo stilistika. Tokiu būdu lengviau įžvelgti skirtingų žmonių aprangos, stiliaus individualumą, pastebėti išskirtines detales. Daugelis, sustabdyti gatvėje sutrinka, tad tenka paaiškinti, kam reikalinga nuotrauka, bet būna ir tokių, kuriems užtenka pasakyti „Jūs šiandien puikiai atrodote. Gal galiu jus nufotografuoti?“.

Akvilina: Masiniai renginiai pasižymi didele gražiai apsirengusių žmonių įvairove. Fotografuoti tokiose vietose smagu. Man pačiai patinka ir visai nauja blog’o rubrika apie žmonių spintas. Šiuo atveju mažiau streso: galiu neskubėti, šnipinėti, daryti pakartotinus kadrus, jei reikia – improvizuoti.

Kokių žmonių reakcijų sulaukiate, kai sustabdote juos gatvėje ir paprašote trumpam papozuoti? Ar teko patirti kuriozų?

Lina: Dažnai būna labai nedrąsu prieiti ir paprašyti, kad leistų nufotografuoti. Pamenu kuriozišką situaciją, kai koncerte paprašiau porelės papozuoti, o pastarieji panašiems tikslams norėjo nufotografuoti mane, tad teko atsidurti kitoje fotokameros pusėje.

Akvilina: Žmonės mielai sutinka fotografuotis. Dažnai netiki, kad patys gražiai atrodo, kuklinasi. Yra buvę tik keli atvejai, kai gavau neigiamą atsakymą. Viena mergina man priėjus net neleido žodžio pasakyti. Atkirto - „nedomina“. Buvo atvejis, kai panelė pasakė, jog yra modelis ir be agentūros sutikimo fotografuotis negali. Nors garsiausiems pasaulio modeliams niekas nedraudžia pozuoti visiems jas apsupusiems bloger’iams.

Kuo ypatingas fotografavimas asmeninėje žmogaus erdvėje?

Akvilina: Pirmoji į savo spintą įleido draugė Živilė. Tiksliau ji neleido, aš įsibroviau! Mintis kilo labai spontaniškai, sekmadienį skaitant blog’us. Atsikėliau nuo sofos, pasiemiau fotoaparatą ir pradėjau dairytis aplink kambarį, įkalbėjau apsirengti savo mėgstamiausiais drabužiais. Živilės įrašas tapo geru pavyzdžiu ir juo vadovaudamasi susitariau su kitom rubrikos herojėm. Tai tarsi gatvės įrašų pakaitalas žiemą. Lankytis svečiuose – vienas malonumas: mėgstu landžioti ne tik į bendras erdves, bet ir į miegamąjį, virtuvę, vonią. Visi namai turi savo šilumos. Įdomu, kas sudėliota lentynose, ką žmogus skaito, klauso, mėgsta, ką ant sienų klijuoja, ką į spintą kabina. Namai yra viena iš stipriausių asmenybės išraiškų.

Karts nuo karto tinklaraštyje pasirodo tie patys veidai. Tai atsitiktinumas ar tiesiog Jūsų draugai ir pažįstami mielai pozuoja padėdami skleisti stiliaus idėjas?

Lina: Pasikartojančių veidų pasitaiko būtent dėl to, kad jie stilingi, kaskart kitokie, įdomūs. Nenuostabu, kad būna nuolat pastebėti ir užfiksuojami. Yra ir draugų, pažįstamų, kurie dažnai šmėžuoja tinklaraščio publikacijose, bet būtent dėl mus supančios aplinkos ir atsiranda tokio pobūdžio blog’ai. Pats pradedi pastebėti, skirti stilingumą nuo beskonybės, gerą toną nuo pompastikos. Nemanau, kad būtent tai skleidžia stiliaus idėjas mieste, bet šie žmonės yra maža dalelė to, kas sukuria tokį miestą, kokį atvaizduojame. Niekas neatsiranda ir nevyksta be priežasties.

Kaunas neretai stereotipizuojamas, siejamas su stiliaus neturėjimu, persistengimu. Kodėl taip yra?

Akvilina: Neskoningų, oranžiniu įdegiu ir blizgučiais pasipuošusių žmonių yra visur. Tai ne tik Kaunas. Visada manau, kad miesto, šalies įvaizdis priklauso nuo to, kur mes lankomės ir su kuo bendraujame. Jei save apsupsim įdomiais, išore ir vidumi gražiais žmonėmis, lankysimės kultūringose vietose ir darysim prasmingus darbus, bet koks miestas taps gražus ir skoningas.

Lina: Absoliutinti ir vadovautis stereotipais yra kvaila. Toks požiūris, kai nebematoma, o tik numanoma nėra pats geriausias stiliaus ir estetikos palydovas. Kiekvienas miestas turi turėti savastį, kad ir kokia ji bebūtų. Gaila, kad Kaunas gauna ne pačius teigiamiausius įvertinimus, bet manau, kad taip ir kuriamas užburtas ratas, o tokie vertinimai savotiškai prisideda prie miesto ir jo stilistikos kūrimo. Kaunas yra kitoks nei Vilnius, pastarasis yra kitoks nei Klaipėda ir t.t. Gal dėl to ir yra įdomu keliauti, fotografuoti ir matyti skirtumus. Daug kas nustemba, kad Kaune žmonės gali būti stilingi, lieka pamaloninti blogo turiniu ir tai yra tik viena detalė vedanti link stereotipų laužymo bei sustabarėjusio mąstymo išjudinimo. Kaune juk yra daug stilingų ir gražių žmonių!

Ar pačios turite stiliaus favoritus, asmenybes, kuriomis žavitės, semiatės įkvėpimo?

Akvilina: Favoritų, kaip objektų neturiu. Tai greičiau visa margalynė žmonių, iš kurių kiekvieno semiuosi po truputį įkvėpimo.

Lina: Dviračio neišradinėju, manau, kad kiekvienas esame kažkieno paveikti, susirenkame detales to, kas mums patinka labiausiai. Žaviuosi ir grožiuosi Catherine Baba ir jos ekstravagancija, Jane Birkin seksualiu trapumu, Edie Sedgwick charizmatiškumu, Marilyn Monroe moteriškumu, Vanessa Paradis lolitišku grožiu, David Bowie chamelioniškumu ir daugeliu kitų.

Kokį patarimą duotumėte žmogui, norinčiam atrodyti stilingai, bet nežinančiam nuo ko pradėti?

Akvilina: Kai kuriems tai įgimtas talentas. Žaviuosi tokiais žmonėmis. Tiems, kuriems sunkiau sekasi gali padėti blog’ų, žurnalų skaitymas. Čia kaip su maisto gaminimu - skaniai gaminti galima išmokti virtuvėje, stebint mamos darbą, o gražiai, stilingai rengtis – stebint kitus žmones ir pasikliaujant savo vaizduote. Ir tam jokiais būdais nebūtina išleisti daug pinigų!

Lina: Jei nežinai nuo ko pradėti, reiškia nėra vidinio poreikio. Tai turi vykti natūraliai, savaime. Stiliaus niekas nediktuoja, tai individualus dalykas. Patarimas – išlikti ištikimiems sau ir jaustis gerai.

Ačiū už pokalbį!

Erika Vyšniauskaitė
Nuotraukos: Style of Kaunas

© Copyright 2010 Laikas.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.