Laikas.lt

Paimta iš:
https://laikas.tv3.lt/lt/info/2443/lietuvos-kvapas-kvepalai-kvepiantys-lietuva/

Data: 2010-11-24, 12:00

„Lietuvos kvapas“ - kvepalai, kvepiantys Lietuva

Lietuviai yra kūrybinga tauta, bet tai, ką jie sugalvojo sukurti šį kartą, pranoko visus lūkesčius savo paprastumu, originalumu ir neregėta drąsa. Lietuviai sukūrė Lietuvos kvapą! Kaip kvepia Lietuva? Tai kaimas? Miestas? Miškas? O gal ūkininko troba? Tvartas? O gal kautynių išvargintų žirgų aromatas? 

Laikas.lt pirmieji sužinojo, jog šis kvapas ne šiaip sau kvapas, jis atspindi visą garbinga Lietuvos istoriją, jos žmonių mentalitetą, išgyvenimus, pojūčius, patirtį ir kultūrą. Tai daugiau nei kvapas - tai naujas ir originalus Lietuvos simbolis, emocinė jo išraiška. O kvapų paslapties šydą praskleidžia jų autoriai.

Žodis kūrėjams

Kaip Laikas.lt pasakojo naujų kvepalų idėjos sumanytojas, Lietuvos kvapas turėtų tapti nacionaline vertybe. Nes tai unikalus, įstabus produktas, galėsiantis reprezentuoti mūsų šalį pasaulyje.

Kol kas išleista vos 1000 rankų darbo buteliukų, kurių labai maža dalis pateks į prekybą. O kur bus galima rasti šių kvepalų? 

Būtų idealu, kad Lietuvos kvapas būtų geriausiai ją užsieniečiams reprezentuojančiose vietose: oro uostuose, ambasadose, viešbučiuose, oficialiose ir komercinėse parodose... Kad užsieniečiai, pajautę šį kvapą pagalvotų  "O, pažįstu šį kvapą - čia kažkur turi būti lietuviai...''

Kvapo kūrėjai teigia, kad Lietuvos kvape sudėta visa mūsų istorija - tai, kuo buvome, kas esame, kuo didžiuojamės ir už ką esame gerbiami kitų. Šių kvepalų aromato natose slypi ne tik mūsų gamta, bet ir mūsų žmonių patirtis, pasiekimai bei pergalės.

Lietuvos kvapo viršutinės natos atskleidžia, kokie atrodome iš pirmo žvilgsnio: gyvename apsupti gyvos ir žalios gamtos, turime jaukius miestus, veiklius žmones. Naudojamės šiuolaikinėmis technologijomis, esame išsilavinę, atviri naujovėms ir smalsūs europiečiai.

Lietuvos kvapo vidurinėse natose slypi, kokie buvome ir esame per amžius: puoselėjantys protėvių tradicijas ir istorinį- kultūrinį paveldą, darbštūs, drąsūs ir kūrybingi žmonės, tvirtai stovintys ant žemės.

Lietuvos kvapo bazinėse natose atsiveria tai, kuo pagrįstai didžiuojamės: seniausia gyva Indoeuropiečių kalba, seniausia ir didžiausia Baltų valstybė, pagoniška praeitis, tolerancija kitoms tautoms ir religijoms.

Kokios kvapo sudedamosios dalys?

Viršutinė nata - bergamotė, lauko gėlių puokštės nata, imbieras, avietė, raudonų uogų nata, greipfrutas.

Vidurinė nata - pakalnutė, alyvos, rožė.

Bazinė nata - gintaras, medžių samanos, kedras, sandalo medis, pačiulis, muskusas, medžio dūmo nata.




Štai kaip netikėtai ir gaiviai kvepia mūsų gimtinė. Daugiau informacijos rasite čia.

Gautos naujausios žinios iš Lietuvos kvapo kūrėjų

Pasak kūrėjų, žmogus pasaulį suvokia penkiais pojūčiais – rega, klausa, lytėjimu, skoniu, uosle. Tuo metu Valstybė identitetui išreikšti naudoja oficialius simbolius, kurie suvokiami tik trimis pojūčiais – regime nacionalines vėliavų spalvas, girdime giedamą valstybės himną, galime paliesti valstybės herbo reljefą. Verta paminėti ir skonio indėlį į šalies vardo garsinimą - retas kuris supainios lietuviškus cepelinus su rusiškais koldūnais.

Tačiau iki šiol Lietuvos įvaizdžiui kurti visiškai neišnaudotas itin svarbus žmogaus pojūtis – uoslė, nors ji yra vienas pagrindinių emocijų variklių. “Lietuvos kvapo” projekto vykdytojai įsitikinę, jog lietuviai pirmieji pasaulyje sukūrė pozityvų, emocingą ir originalų savo šalies simbolį ir turi unikalią galimybę apie tai garsiai paskelbti! 

Grafinį ženklo, pakuotės ir buteliuko dizainą sukūrė bei pagamino žinomi Lietuvos dizaino meistrai Giedrius Laurušas ir Juozas Brundza. Kvepalus, pagal sudarytą kvapų charakteristiką, pagamino prancūzų kompanija “Galimard”– viena seniausių parfumerijos pasaulyje.

Taigi, Lietuvos kvapas jau yra – jį galima ne tik pauostyti, bet ir pasiimti su savimi į bet kurią pasaulio vietą, padovanoti draugui ar nustebinti svečią. 

O kokia Lietuva kvėpuojate Jūs?

Parengė Viktorija Gudelė

© Copyright 2010 Laikas.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.