Niekaip nepavyksta išmesti iš galvos to vaizdo. Idealaus apvalumo vandens lašelis kabo ore, o po juo lygus ir ramus vandens gabalėlis. Dominuoja paslaptingai mėlynas, smaragdinis spalvų koloritas. Tai vaizdas, kuris ištrina man iš atminties laiką, matmenis, datas ir skaičius. Įdomiausia tai, kad pasąmonė numato, kas bus toliau. Mažas, skaidrus vandens apskritimas sekundę, ar net trumpiau, leisis žemyn. Jo forma išsikreips (galbūt jis bijo) vos tik pasieks vandens paviršių, o jį pasiekus, pliumptelės į paslaptingą ir dar jam nepažįstamą pasaulį. Keletą akimirkų lašelis dar egzistuos. Jis dar iškils į paviršių įkvėpti oro, bet tai bus paskutinis kartas, nes po to jo nebeliks. Jis nenorės su tuo susitaikyti. Dar kurį laiką drebins ir maištaus – dr ums ramybę. Nuo tos vietos, kur baigsis vienalytis lašelio egzistavimas, sklis didelės bangos: viena, antra, trečia, tačiau jos aprims ir vėl įsivyraus ramybė.