Search Results for: "zmones"
Ilgiausiai – vidutiniškai 83 metus – gyvena Japonijos ir San Marino gyventojai. Tuo tarpu skurdžiame Malavyje žmonės miršta anksčiausiai – sulaukę vidutiniškai 47 metų amžiaus, teigiama Ženevoje paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.
Mažesnė nei vidutinė 50 metų gyvenimo trukmė taip pat fiksuojama Afganistane, Čade, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Bisau Gvinėjoje, Liberijoje, Mozambike, Siera Leonėje, Svazilande, Zambijoje ir Zimbabvėje.
PSO ekspertai ilgą japonų gyvenimo trukmę, be kita ko, sieja su sveika mityba. Japonijoje moterys vidutiniškai sulaukia 86 metų, o vyrai – 80. Japonai valgo daug žuvies ir mažai riebaus maisto.
Nori nenori, tam tikri įvaizdžiai, stiliai asocijuojasi su istorinėmis ar populiariosios kultūros asmenybėmis. Vienas iš neblogų to pavyzdžių – akiniai. Laisvai samdomas dizaineris Federico Mouro sukūrė darbų serija „Famous Eyeglasses“, kurioje puikuojasi labai jau „kažkur matyti“ akiniai… Na, bent jau didžioji dalis mums tikrai primena vieną ar kitą žymų žmogų netgi neperskaičius prierašo, tiesa?
Kaip žmonės, gyvenę XX a. pradžioje įsivaizdavo ateitį po 100 metų? Tokią 2000-ųjų metų viziją turėjo vokiečių šokolado gamintojų kompanija „Hildebrands“, kurie atvirukuose ateitį vaizdavo pasitelkę itin lakią fantaziją, nors jos kontekste nesikeitė tik drabužių mados. Regis, tuo metu, kai atsirasdavo vis naujesnių technologijų ir išradimų, žmonės buvo itin optimistiški – labiausiai norėjo ir svajojo įveikti įvairius gamtos reiškinius ir prigimties jiems neskirtus dalykus – skraidyti, vaikščioti vandens paviršiumi, plaukioti po vandeniu ir pan. Negalima sakyti, kad jie visai nukrypo į šalį, vis tik dauguma vizijų primena motyvus iš pasakų. Sociologiniu požiūriu, tai savotiška kelionė laiku atgal, kur galima pamatyti tuometinių žmonių mąstymą, pasaulio suvokimą, kokie įvaizdžiai dominavo, kaip įsivaizdavo ateities technologijų galimybes. Žinoma, šokolado gamintojai ir turėtų kurti iliuzijas, skonį asocijuoti su svajonių išsipildymu ir malonumu.
Kai prireikia tokių drabužių, reiškia žmonių santykiai persikelią į kažkokį labai keistą lygmenį. Drabužiai neišskiriamiems, tiesiogine ta žodžio prasme. Apdarai poroms, vaikams, draugams ar bičiuliams, kurie mano, kad jų santykiams trūksta didesnio artumo. Viena vertus – šie drabužiai praverstų taupymo sumetimais, kita vertus – ar apsimoka taupyti tokia kaina? Kaip bebūtų, tai galėtų būti linksmas kostiumo variantas teminiam vakarėliui arba kai labai trūksta šilumos, juk dviese visada šilčiau. Šmaikštūs, keisti, juokingi ir šiek tiek ironizuojantys apdarai, jungiantys žmones.
Turbūt daugelis simpatizuojame kokiems nors herojams, tačiau yra žmonių, kurie juos mėgsta taip, jog mielai matuojasi jų „kailį“. „Žvaigždžių karų“ veikėjai? Viduramžių riteriai? O gal paprasčiausi pliušiniai meškiukai? Pasirodo, nė vieniems iš paminėtųjų netrūksta ištikimų fanatikų.
Ko gero, ne vienas iš jūsų prie šių metų tikslų priskyrėte punktą „Numesti svorio“ ar „Gyventi sveikiau“. Taip, kartais apgaudinėti save labai paprasta. Tačiau turintiesiems tvirtą valią ima tai ir pavyksta. Nors, tokiems nereikia nei „pirmadienių“, nei „kitų metų“.
Geros idėjos paleisti nevalia. Taip matyt nusprendė fotografas Peteris Menzelas, trejus metus keliavęs po pasaulį ir nuotraukose įamžinęs vietinių žmonių valgymo įpročius. Maždaug prieš metus publikavome straipsnį apie jo knygą „The Hungry Planet“, kurioje jis sudėjo nuotraukas su čia užfiksuotomis įvairių šalių šeimomis bei jų savaitės maisto daviniu. Dabar dienos šviesą išvydo naujas jo kūdikis, pavadinimu „What I Eat: Around the World in 80 Diets“. Čia smalsuoliai gali rasti įvairių tautybių bei profesijų atstovus bei jų dienos racioną. P. Manzelas daro prielaidą, jog tai, ką mes valgome, priklauso ne tik nuo mūsų šalies, kilmės, bet ir nuo profesijos. O jų yra pačių įvairiausių…
Žinoma, paprasčiausias atsakymas yra toks: žmonės bučiuojasi, nes tai malonu. Tačiau yra žmonių, kuriems tokio paaiškinimo nepakanka. Šie žmonės bučiavimąsi studijuoja anatominiu ir evoliucijos istorijos požiūriu, o savo tiriamąją veiklą įvardija filematologija.
Klajoti žmogui būdinga nuo seniausių laikų. Tik jei anksčiau keliavome gelbėdamiesi, dėl ekonominių priežasčių ar gerbūvio tobulinimo, tai dabar, nors gyvename palyginus ramiai ir sočiai, nuolat keliaujame svetur, atrodytų, tikro vargo vargti. Miego trūkumas, nuo vaikščiojimo pritrintos kojos ir netikėtumai yra bemaž kiekvieno keliautojo tikrovė. Tad kodėl patogų, mums įprastą gyvenimą taip noriai išmainome į iššūkius fizinei ir psichinei ištvermei, kuriuos patiriame kelionėse?
Kai kurie žmonės tiesiog nemato prasmės keistis. Ir kalbame čia ne apie gyvenimo būdą, įpročius ar asmenines savybes… Šįkart pristatome nuotraukų kolekciją, kurių herojai atrodo beveik identiškai visuose kadruose. Kita vertus, kam tie eksperimentai, jei jau žinai, kaip prieš objektyvą atrodai geriausiai. Visgi, gal tuomet ir neverta daugiau fotografuotis – juk vis tiek, kad ir labai dailus, bet bus „tas pats“.