Search Results for: "viesulas"
Savaitgalio kaimyninės Lenkijos sostinėje gali ir nepakakti. Net ir tuo atveju, jei užsimanysite pasivaikščioti tik po senamiestį ir atsipūsti miesto parkuose bei skveruose.
Pristatome tik dalį to, kur jums siūlo apsilankyti Varšuvos turizmo biuras.
Šviečiančių ir muzikuojančių fontanų parkas (Multimedialny Park Fontann)
Pilies pašonėje, netoli senamiesčio, fontanas įkurtas tik šiemet, tačiau savo grožiu prilygsta garsiausiems pasaulio fontanams Barselonoje (Ispanija), Las Vegase (JAV) ir Osakoje (Japonija).
Pro 367 kiaurymes fontanas per 1 minutę iššauna 30 tūkstančių litrų vandens ir yra apšviestas 300 LED reflektorių. Šviesos lazerių spektaklius čia lydi klaiskinė ir pop muzika. Tarp jų – ir Frederiko Šopeno bei Lady Gaga kūriniai.
Dviejų parko fontanų „Vandens – šviesos – muzikos“ šou galite išvysti kiekvieną penktadienį ir šeštadienį šiltuoju metų periodu. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais šou prasideda 21.00 val., o birželį, liepą ir rugpjūtį – 21.30 val.
Varšuvos Praga (Warszawska Praga)
Istorinė Varšuvos širdis – Praga – garsėja menu. 2006-aisiais šioje miesto dalyje išdygo amžinai grosianti tautiškos muzikos grupė. Penketas muzikantų miestelėnams ir turistams primena apie neatsiejamą miesto kiemelių komponentą – muziką. Prie paminklo esantys suoliukai tiesiog „prašosi“ prisėsti.
ageidaujate kokio seniai girdėto gabalo? O gal tarpukario muzikos? Bus! Tereikia iš vietinę SIM kortelę naudojančio mobiliojo telefono numeriu 7141 išsiųsti žinutę su tekstu KAPELA ir pageidaujamo kūrinio numeriu. Visas jų šimpukas išvardintas ant būgno.
Ir tai dar ne viskas Pragoje. Pramoniniai pastatai čia virto meno studijomis, teatrais ar pramogų klubais. Ząbkowska ir Lapkričio 11-osios (11 Listopada) gatvės džiugina ir dabar – net ir po pasaulinių karų joje išsaugotas praeities autentiškumas.
Frederiko Šopeno keliais (Miejsca związane z Fryderykiem Chopinem)
Lenkų pianistas ir kompozitorius yra bene garsiausias Varšuvos gyventojas. Šiame mieste jis praleido pirmuosius 20 savo gyvenimo metų. Per šį laikotarpį Fryderyk Franciszek Chopin studijavo muziką ir net spėjo išgarsėti.
Eidami Lenkijos sostinės gatvėmis pamatysite ne vieną pastatą, kuriame jis lankėsi ar buvo apsistojęs. Jei tingite bastytis, keliaukite tiesiai į muziejų, esantį Ostrogskių rūmuose (pałac Zamoyskich, Okólnik g. 1).
50 kilometrų į vakarus nuo sostinės yra F. Šopeno gimtinė – Żelazowa Wola kaimelis, kurioje jis praleido vos kelis mėnesius. Čia taip pat veikia muziejus (Dom Urodzenia Fryderyka Chopina, Żelazowa Wola 15).
Senamiestis (Stare Miasto)
Pasivaikščiojimas senamiesčio gatvelėmis leis jums pailsėti nuo miesto centro šurmulio. Siauri skersgatviai ir jaukių kavinių apsuptos aikštės leis pasinerti į amžių istoriją. Vasarą ir senamiestyje ir naujamiestyje nuolat girdisi muzika, vyksta teatro spektaklių pasirodymai, po atviru dangumi veikia meno galerijos.
Nepamirškite apsilankyti ar bent praeiti Karalių rūmų, Zigmanto Vazos kolonos, Sapiegų rūmų, Pacų rūmų, Graikų ortodoksų bažnyčios, Šv. Jono Krikštytojo Katedros, Račinskių rūmų, Šv. Martino, Jėzuitų, Šv. Dvasios, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šv. Kazimiero, Šv. Inocento bažnyčių, Kanauninkų skvero, Senosios ir Naujojo miesto turgaus aikščių, paminklo Varšuvos simboliui Undinei, Istorijos muziejaus, paminklo Varšuvos sukilimui, Keturių vėjų rūmų, gynybinės sienos ir Barbakano, Aukščiausiojo teismo pastato, Krasinskių, Muodzejovskių, Branickių rūmų, Colegium Nobilium, Varšuvos arkyviskupijos namų, Krokuvos vyskupijos rūmų, 1794 m. Kosciuškos sukilimo herojaus Jano Kilińskio paminklo, Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri muziejaus, Mažojo kareivėlio statulos.
Taip pat atodangos buvusiame viduramžių laikų sąvartyne Góra Gnojna, kuriame dabar veikia skulptūrų parkas. Pasivaikščiojimas akmeniniais senamiesčio laiptais taip pat išliks atmintyje.
Vandens rūmai ir karališkasis parkas (Zespół pałacowo-ogrodowy Łazienki Królewskie)
Nuostabus parko ir rūmų kompleksas įvardijamas kaip vienas gražiausių Europoje. Pastatytus 17 amžiuje rūmus supa unikalus kraštovaizdis. Šis architektūros paminklas iškilo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio – paskutinio bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovo – dėka. Tuo metu rūmai tarnavo kaip vasaros rezidencija ir garsėjo kaip ketvirtadienio vakarienių vieta.
Povonzkų kapinės (Cmentarz Powązkowski)
Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone esančios kapinės užima 43 ha. Palyginkite su Vatikano miestu – 44 ha. Kapinėse laidota nuo 1792 metų. Čia ilsisi daugybė garsių asmenų, o jų paminklai – unikalūs mažosios architektūros šedevrai.
Vilanovo rūmai ir parkas (Zespół pałacowo-parkowy w Wilanowie)
Tuometinis Varšuvos priemiestis Vilanovas buvo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jono III Sobieskio ir Augusto II bei aristokratijos vasaros rezidencija. Tai puikus Europos baroko pavyzdys. Rūmus supaitališko baroko stiliaus sodas ir angliško stiliaus parkas. Šiuo metu Vilanovas tarnauja kaip svarbių kultūros renginių ir koncertų vieta. Buvusiose arklidėse veikia Plakatų muziejus.
Kultūros ir mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki)
pastatas iškilęs 1955 metais kaip „tarybinių žmonių dovana“. Tai socialistinio realizmo architektūros pavyzdys ir iki šiol aukščiausias pastatas Lenkijoje. Rūmuose įsikūrę teatrai, muziejai, kino ir koncertų salė. Iš 31-ojo pastato aukšto atsiveria nuostabi Lenkijos sostinės panorama.
Varšuvos sukilimo muziejus (Muzeum Powstania Warszawskiego)
Minint 60-ąsias Varšuvos sukilimo metines ir visiems kovojusiems ir žuvusiems už šalies nepriklausomybę atminti, 2004 m. atidarytas šiuos įvykius įamžinęs muziejus. Lankytojus buvusiame tramvajaus elektros stoties patalpose įrengti interaktyvūs ekranai, rodoma vaizdo ir grafinė medžiaga.
Nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe)
Šiame muziejuje sukaupta turtinga eksponatų kolekcija – nuo antikos iki moderniųjų laikų. Pastatas iškilo tarpukario laikotarpiu. Antrojo Pasaulinio karo metais čia slapta saugoti Karališkosios pilies lobiai. Šiuo metu muziejuje lankytojams pristatomos ne tik nuolatinės, bet ir kilnojamos parodos iš viso pasaulio. Muziejaus kieme pristatoma Lenkijos kariuomenės muziejaus paroda.
Koperniko mokslo centras (Centrum Nauki Kopernik)
Tai bene naujausias pramogų centras Varšuvoje, duris atvėręs vos praėjusių metų lapkritį. Centro misija – kelti lankytojų žingeidumą, padėti geriau pažinti pasaulį. Čia galima atlikti įvairius bandymus ir pagaliau suprasti, dėl kokių priežasčių kyla vienas ar kitas gamtos reiškinys. Lankytojų čia laukia šimtai atrakcijų, tarp kurių poemų kūrimo mašina, žemės drebėjimo simuliatorius, viesulas ir skraidantis kilimas. Mokslo centras įsikūręs Wybrzeże Kościuszkowskie g. 20.
Varšuvos zoologijos sodas (Warszawski Ogród Zoologiczny)
Įkurtas dar tarpukariu, 1928 metais. Dabar sode gyvena keli tūkstančiai gyvūnų. Norint pamatyti rudąsias meškas meškas, net nebūtina užsukti į patį Zoologijos sodą. Jis įkurdintos gerai praeiviams matomoje vietoje šalia Solidarumo alėjos. Zoologijos sodas yra Ratuszowa g. 1/3.
Varšuvos universiteto biblioteka (Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego)
Pastato fasadas kiek primena atverstą knygą ir yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinės architektūros sprendimų Lenkijos sostinėje. Po ant pastato stogo įrengtą sodą galima pasivaikščioti bet kuriam.
Sunku išsirinkti?
Visada padės Varšuvos turizmo biuras, turintis specialių pasiūlymų vaikams, parkų ir gėlynų mylėtojams, norintiems pakeliauti Frederiko Šopeno maršrutu. Čia taip pat rasite įvairiausių renginių tvarkaraštį.
2016 metais Varšuva taps Europos kultūros sostine.
Parengė Nerijus Drochneris
Nuotraukos: WarsawTour.pl
Taip ilgai laukta žiema įsiveržė kaip viesulas: sniego jau turim, oras atšalo. Tačiau atūžusi žiema taip greitai nurimti neketina: šaltis kasdien bus vis stipresnis. O savaitei baigiantis vietomis atvėsti gali net iki –20 laipsnių. Tad pats metas išsitraukti paslėptus pačius šilčiausius rūbus – jų tikrai prireiks.
Liepos 25 dieną, 12 valandą festivalio „Galapagai 2015“ organizatoriai pirmą kartą festivalių istorijoje pakvies į adrenaliną ir gerą laiką žadančias lenktynes „Galapagai Challenge“.
Po ilgų liūčių ir saule nelepinančio pavasario sulaukėme šilumos. Stilingiausios jau traukia iš spintos lengvai krintančio audinio sukneles, laisvus kombinezono tipo kostiumus (angl. jumpsuit) ir šios vasaros hitą – plačias, kulkšnių nesiekiančias kelnes, vadinamas culottes. Turbūt akivaizdu, kad pagrindinė vasaros sezono tendencija –laisvė. O ar turite kuo apsiauti?
Kai toks gražus vakaras nieko kito nesinori tik būti šalia to, ką labiausiai myli. Staiga atėjusios vasaros proga sekami jums šįvakar meilės pasaką apie raganos burtus, miegančią šalį ir sapnų pažadintą karalaitę.
Kiekvienas turime svajonių – didesnių ar mažesnių. Kai kurios jų išsipildo, o kai kurios svajonės – taip ir lieka tik svajonėmis. Tačiau šis straipsnis apie išsipildžiusią, o tiksliau pradėjusią pildytis „Amerikietišką svajonę“. 18 – metis Noah iš Pietų Karolinos savo sėkmę pažabojo sukūręs ir paviešinęs unikalų grupės LMFAO dainos „Sexy And I Know It“ versiją Youtube puslapyje.
Audrų medžioklė – vienas iš daugiausiai adrenalino suteikiančių hobių pasaulyje. Tokie medžiotojai per kelias savaites nukeliauja tūkstančius kilometrų ir iš labai arti pamato ne vieną tornadą.
Ruduo – uraganų metas. Stiprus vėjas ir uraganai rudenį darosi vis aktyvesni ir atneša nemažai žalos. Dar visai neseniai Amerikoje siautęs uraganas Irene ir net Lietuvą pasiekęs uraganas Katia kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų dėl klimato kaitos.
Apie uraganus, jų vardus, kilmę ir prognozes šiam rudeniui kalbėjausi su geografe, meteorologe ir fizikos mokslų daktare Audrone Galvonaite.
Kas yra uraganai ir kokia jų kilmė?
Uraganai formuojasi tropinėse platumose, ciklono metu ir tik virš vandenynų. Dėl tam tikrų sąlygų susiformuoja vadinamas uraganinis vėjas (vėjas, kai jo greitis pasiekia 33 m/s ir maždaug 100 km/h). Tuomet uraganas ima keliauti iš tropinių platumų į sausumas. Kai kada, ieškodamas naujų energijos šaltinių, uraganas pasuka neįprastomis kryptimis, kaip buvo su Irene arba Katia, kuri atkeliavo net iki Europos.
Nuo ko priklauso uragano trajektorija – ar įmanoma ją prognozuoti?
Uragano trajektorija priklauso nuo vandenyno įšilimo, nuo jo paviršiaus temperatūros. Tam, kad susiformuotų uraganas, vandenyno paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė negu 27° C. Na, dar prisideda bendroji atmosferos cirkuliacija, srovės ir taip toliau. Jeigu paviršius nepakankamai įkaitęs, uraganas tiesiog užgęsta.
Ar įmanoma prognozuoti, koks Lietuvoje bus ateinantis ruduo? Ar gali būti didelių uraganų?
Dabar darosi tikrai labai sunku prognozuoti, nes dėl klimato kaitos atsiranda daug netikėtumų ir pokyčių. Tačiau sudaromi scenarijai, bandoma aiškinti. Jeigu lankėtės www.meteo.lt, matėte, jog ateinantis ruduo bus vėsesnis negu turėtų būti Lietuvoje – numatoma temperatūra bus truputėlį žemesnė už daugiametę, kuri yra 7,1° C. Tačiau kritulių santykis turėtų būti artimas vidutiniam – 190 l/m².
Koks buvo iki šiol stipriausias uraganas Lietuvoje?
Anatolijus. Jis, susiformavęs Atlanto vandenyne, atlėkė pas mus iš pietinių platumų. Uragano metu vėjo greitis buvo apie 40 m/s, o gūsiuose – net 45 m/s. Tai buvo pirmos kategorijos uraganas. Iš viso, uraganai turi 5 kategorijas.
Ar tik taip atrodo, ar Lietuvoje išties paskutiniu metu formuojasi vis stipresni ir dažnesni viesulai? Ar viesulai yra susieti su uraganais?
Pirmiausiai, uraganas ir viesulas yra skirtingi reiškiniai. Nuo uragano viesulas nepriklauso, bet nuo uragano gali ateiti viesulų. Amerikoje uragano metu viesulų gali būti nuo 8 iki 80. 1981 m. gegužės 25 d., kada viesulas siautė Širvintuose, buvo nešiojami galingi traktoriai, autobusai keliami virš namų ir taip toliau. Tokie viesulai būna Lietuvoje. Tai nėra jokia anomalija, tik dabar galbūt apie juos dažniau kalbama, nes jiems daug dėmesio skiria žiniasklaida. Ir, turiu pasakyti, su klimato kaita kai kurie reiškiniai darosi agresyvesni.
Pagal ką uraganams suteikiami vardai? Keista, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad visi, daugiausiai žalos Pasaulyje pridarė uraganai yra vadinami moterų vardais.
Kadangi, kaip minėjau, visi uraganai susiformuoja vandenynuose, pirmieji juos dažniausiai pastebi jūreiviai. Uraganai pradžioje buvo vadinti jūrų mergelėmis arba sirenomis. Jūrų mergelės – dėl uragano metų pašiaušiamų bangų, kurios atrodo baltos lyg skarelės, o sirenos – nuo kauksmo, švilpimo, lyg ir girdisi kažkokios aimanos ir panašiai. Vėliau jūreiviai pradėjo vadinti uraganus savo žmonų vardais. Tam, kad galėtų kitiems pasigirti, kad, pavyzdžiui, matė uraganą ir suteikė jam vardą.
O kai susiformavo Pasaulinė Meteorologijos Organizacija ir prasidėjo feministiniai judėjimai, buvo pasipiktinta, kodėl uraganai vadinami tik moteriškais vardais. Ir nuo 1978 m. uraganai imti vadinti tiek vyriškais, tiek moteriškais vardais. Kiekvienais metais, prieš prasidedant uraganų laikotarpiui (prieš balandžio mėnesį, nes uraganų laikotarpis nuo yra nuo balandžio iki lapkričio), kiekvienam vandenynui sudaromas atskiras vardų katalogas. O tie vardynai sudaromi pagal abėcėlę iš būdingiausių vardų tam regionui. Tarkime, Atlanto vandenyne daugiausiai yra rusiškų ir angliškų, Ramiajame – kinietiškų ir japoniškų ir taip toliau. Vardų dažniausiai būna 20-22 (pagal tai, kiek prognozuojama uraganų), o uraganui bebūtinai duodamas pirmasis katalogo vardas. Pirmas, kuris pastebi besiformuojantį uraganą, gali parinkti vardą ir pranešti į Pasaulinę Meteorologijos Organizaciją. O jeigu to vardyno jau neužtenka, uraganai vadinami Alfa, Beta, Gama.
Uraganų vardai gali kartotis kas maždaug 6 metus. Išskyrus tuos uraganus, kurie pridarė daug žalos – tokie vardai tiesiog išimami iš vardyno – jie lieka juodajame „uraganų žudikų“ sąraše.
Kalbėjosi Goda Raibytė
DĖMESIO! Filmas bus rodomas ir 3D formatu. Rinkdamiesi seansą būkite atidūs. Filmas bus dubliuotas lietuviškai Pasiruoškite naujiems pandomanijos nuotykiams! Praeityje…