Search Results for: "valymo priemonės"
Jau kelis dešimtmečius ėduonies profilaktikai naudojamos tirpiosios fluoro druskos. Mat fluoro jonai kartu su seilėse esančiu kalciu dantų paviršiuje suformuoja rūgščių neįveikiamus kalcio fluorido kristalus, apsaugančius dantis nuo ardomojo rūgščių poveikio. Tyrimais nustatyta, kad dantų pastos sudėtyje esantis neorganinis fluoras maždaug 25 proc. sumažina vaikų dantukų ėduonies riziką. Tačiau valydami dantis, ypatingai vaikai, dažnai nuryja dantų pastos. O per visą gyvenimą suaugęs žmogus iš viso prarija net apie 10 tutelių dantų pastos.
Fluoras ne vienintelė įprastnių dantų pastų sudėtinė dalis. Čia rasime parabenų, lauryl sulfato, sintetinių konservantų, triklozano ir pan. Šios visos sintetinės medžiagos išskiria toksinus, kurie dantų valymo metu lengvai patenka ir į mūsų organizmą, nes net nenurijus dantų pastos, į burnos gleivinę patekusios medžiagos susimaišo su seilėmis ir tokiu būdu lengvai rezorbuojasi ir patenka į mūsų organizmą. Tad nepaisant to, jog teigiama, kad fluoras stiprina dantis, kokį poveikį jis turi mūsų visam organizmui?
Sintetinių pastų žąla organizmui
Tyrimais nustatyta, kad fluoras yra gerokai toksiškesnis už šviną ir tik šiek tiek mažiau nuodingas nei arsenas. Šie toksinai lengvai patenka į organizmą tiesiog valantis dantis ir, žinoma, prarijus dantų pastos. Ypač tai pavojinga mažesniems nei trejų metų vaikams, kadangi jie dar nemoka tinkamai jos išspjauti. Didesnės fluoro dozės gali būti mirtinos. Dvejų metų mažyliui pakanka suvalgyti 60 mg, arba pusę tūbelėje esančios dantų pastos, ir jis gauna mirtiną fluoro dozę. Mažesnis jo kiekis taip pat kenksmingas. Vaikas, kaskart valydamas dantukus ir nurydamas dantų pastos su fluoru, gali apsinuodyti. Apsinuodijęs mažylis tampa neramus, jam gali skaudėti pilvuką. Vaiko organizmui fluoras labai pavojingas: mokslininkų įrodyta, kad jis lėtina mažylio mentaliteto vystymąsi.
Fluoras gali padaryti žalos ir suaugusiajam. Suaugusių žmonių dantys pasisavina tik 20 proc. dantų pastose esančio fluoro, o kita dalis kaupiasi skydliaukėje ir žaloja organizmą. Pavyzdžiui, fluoro perteklius išstumia iš kaulų kalcį. Ypač tai pavojinga vyresniems žmonėms. Todėl, atsiradus dantų jautrumui, būtina pasitikrinti, ar nesergama osteoporoze (dantyse esantys nervai įspėja apie ligą skausmu).
Saugios dantų valymo priemonės
Fluoro mes gauname su geriamuoju vandeniu, druska ir papildomai organizmui jo nereikia. Pastarųjų metų klinikiniais tyrimais nustatyta, kad apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio galima ir be fluoro. Šį darbą puikiai atlieka sudedamosios dalys kaip kalcis, fosfatas ir magnis. Šios medžiagos saugo dantis nuo ėduonies taip pat veiksmingai kaip fluoras bei spartina rūgščių paveikto dantų emalio atsinaujinimą. Be to, šios medžiagos, patekusios į organizmą, nesukelia pavojaus.
Sertifikuotose ekologiškose dantų pastose nebus toksinių medžiagų, kurios darytų žąlą organizmui. Sintetines medžiagas čia keičia natūralūs augalų ekstraktai ir mineralai, kurie veiksmingai valo, prižiūri ir stiprina dantis bei dantentas.
Jei gąsdina įprastoje kosmetikoje esančios neaiškios sudedamosios dalys, kurių pavadinimai primena chemijos formules, šią problemą galima nesunkiai išspręsti. Namuose iš natūralių produktų pasigaminti kūno priežiūrai reikalingų priemonių visai paprasta. O daugeliu atveju pakaks tiesiog naudoti įvairius natūralius aliejus, kurie tiks ir jautriai vaikų bei kūdikių odai.
Daugelis renkasi zomšinius batus dėl dailios jų išvaizdos ir akį traukiančio dizaino, tačiau tam, kad tokia jų išvaizda būtų galima džiaugtis pakankamai ilgą laikotarpį, teks įdėti ir šiek tiek pastangų. Iš šios medžiagos pasiūti batai dažniausiai yra pakankamai jautrūs įvairioms dėmėms ir yra sunkiai nuvalomi – kaip reikėtų rūpintis zomšiniais batais?
Rytai prie veidrodžio, lydimi įvairių grožio procedūrų – dažno iš mūsų kasdienybė. Nuo drėkinančių, maitinančių kremų iki pudros, skaistalų ir kitų kosmetikos priemonių – rodos, savo odos puoselėjimui laiko negailime. Visgi, specialistai pastebi, jog neretai pamirštamas vienas svarbiausių odos priežiūros etapų ir primena, kad gražia bei sveika oda galima džiaugtis tik tada, jei kasdien ją rūpestingai valome.
Virtuvėje mėgstančios triūsti šeimininkės neleis sumeluoti: ant maisto ruošimo prietaisų prikepusių nešvarumų ar jų paliktų dėmių valymas – viena nemaloniausių buities procedūrų. Kaip tinkamai prižiūrėti, kad darbo būtų mažiau, rezultatas džiugintų, o virtuvės įranga ilgiau išliktų nauja ir graži?
Turbūt neklysime pasakydami, jog gražią, lygią, sveiką ir švytinčią odą norėtų turėti kiekviena moteris, o dar geriau – jeigu ir priežiūros jai reiktų labai nedaug. Vis tik, pritardami posakiui, jog mokytis niekada nevėlu, taip pat, ir prižiūrėti odą, dar pridursime, jog tai geriausia daryti, patariant profesionalui ir išbandant praktiškai. Būtent to, savaitgalio stovykloje moterims „Madam išvyksta“, praktinio seminaro apie odos priežiūrą metu, ir sieks kosmetologė Dovilė Girdvainytė, o tuo tarpu, pašnekovė pasakoja, kokia turėtų būti kasdienė odos priežiūra, kokias priemones naudoti ir kodėl neužtenka veido nusiprausti tik vandeniu.
Kodėl vienos moterys džiaugiasi skaisčia ir švytinčia oda kone iki penkiasdešimties, o kitas vis ryškėjančios raukšlelės kankina vos sulaukus trisdešimties? Ar tai genetika, kurios negalima pakeisti?
Kiekvienas mūsų rytas prasideda įvairiais ritualais: mylimo žmogaus pabučiavimu, pasisveikinimu su saule, stikline vandens su citrina ir…dantų valymu. Vis garsiau šnekama apie tai, kiek pavojingų ingredientų kasdien susidedame ant savo kūno, dabar pakalbėkime apie tai, ką dedame į burną.
Tyrimai rodo, kad profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.
Prisipažinkite sau, kad gan dažnai būna, kai prekybos centre važiuojate prisikrovę pilną vežimėlį prekių, tačiau į jį vis dar įmetate ką nors tokio, be ko tikrai galėtumėte apsieiti.