Search Results for: "valgymo įpročiai"
Norėdami paragauti gurmaniškų patiekalų, ne visi skuba vykti į egzotines šalis ar išlaidauti lankytojų pamėgtuose restoranuose. Konditerijos ir kulinarijos produktais prekiaujančios elektroninės parduotuvės „Gardu Gardu“ plėtros vadovė Giedrė Petkevičiūtė atkreipia dėmesį į Lietuvoje atsirandančias naujas kulinarines pramogas, kurioms tautiečiai drąsiai ryžtasi. „Neįprastas idėjas mėgstantys lietuviai jau kelis metus iš eilės kulinarinius sugebėjimus demonstruoja į svečius kviesdami visiškai nepažįstamus žmones – tokią galimybę jiems siūlo projektų „Running Dinner“ (liet. „Vakarienė bėgte“) ir „Plate Culture“ (liet. „Kultūra lėkštėje“) organizatoriai, kurių dėka restoranais tampa ir nuosavų namų svetainės, ir bendrabučių kambariai.
Išsivysčiusiose šalyse širdies ir kraujagyslių ligos tampa itin opia problema – nuo jų vien Europoje kasmet miršta beveik 4 mln. žmonių. Sveikatos specialistai pastebi, jog beveik 80 proc. kraujotakos ligų būtų galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Pastaraisiais metais visame pasaulyje propaguojama ir sveikiausia laikoma Viduržemio jūros dieta iš tiesų gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.
Dažną lietuvį nustebina tas faktas, jog keistam Jūsų įsitikinimui, kad neva pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, dar nėra nė šimto metų. Pirmą kartą toks teiginys pasirodė tik 1915 metais Franzo Kafkos „Metamorfozėje“, ir lig tol niekas taip nė nemanė. Svarbiausiu valgiu žmonija laikė pietus, o pusryčiai tokiais, kokiais mes juo pažįstame šiandien, atsirado tik XIX amžiaus viduryje. Kaip, beje, ir vakarienė. Jau net nekalbant apie tokius Naujausių laikų išmislus kaip priešpiečiai ir pavakariai ar naktipiečiai.
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ir beveik tiek pat latvių niekada nevalgo tokio pieno produkto kaip jogurtas, rodo šiose šalyse atliktas pieno produktų vartojimo įpročių tyrimas.
Tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių bei latvių valgo ar geria jogurto kasdien ar bent kartą per savaitę. Maždaug kas antras gyventojas Lietuvoje ir Latvijoje jogurto vartoja kartą per mėnesį ar dar rečiau.
Kaip teigia gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, jogurtas yra vienas naudingiausių pieno produktų mūsų organizmui. Jame gausu kalcio, kuris ypač reikalingas kaulams stiprinti, be to, organizmas kalcį geriau pasisavina iš raugintų pieno produktų. Jogurte taip pat gausu gerųjų bakterijų, stiprinančių organizmą iš vidaus, gerinančių virškinamojo trakto veiklą bei padedančių organizmui kovoti su įvairiais virusais.
„Jogurto vartojimo kultūra Baltijos šalyse dar tik formuojasi. Vakarų šalių gyventojai jau daugiau nei prieš penkiasdešimt metų atrado ir pamėgo šį lengvai virškinamą pieno produktą, tuo tarpu Lietuvoje mes jogurtus valgome tik kiek daugiau nei dešimtmetį – ne visi per tą laiką spėjo įtraukti juos į savo mitybos racioną, nes jogurtas mums – dar pakankamai naujas pieno produktas“, – sako gydytoja dietologė A. Jauniškytė.
Žurnalų viršeliuose ar televizijos ekrane nuolat rodomi badaujančių modelių atvaizdai priverčia ne vieną moterį siekti šio idealo. Toks siekis gali tapti itin stiprus, ypač jaunoms merginoms, todėl ne viena jų imasi gan drastiškų būdų svoriui numesti – pradeda laikytis griežtų dietų, žadančių atsikratyti nereikalingų kilogramų per itin trumpą laiką. Tačiau dietos pasižymi tuo, kad jų poveikis yra trumpalaikis (nebent jūs ruošiatės badauti iki gyvenimo galo), tad svarbiausia yra išsiaiškinti, kodėl jūsų svoris auga, nes svorio augimui įtakos turi įvairūs veiksniai, ir tik tada imtis atitinkamų priemonių tam sustabdyti.
Kiekvienam gurmanui, mėgstančiam pasmaguriauti ne tik gimtinės, bet ir kitų šalių patiekalų, nuvykus pasisvečiuoti ar apsilankius autentiškoje virtuvėje maga paragauti tenykščio maisto. Šiandien siūlome jums niekur toli nekeliaujant susipažinti su kaimynų skandinavų virtuve ir pamėginti patiems namuose pasigaminti autentišką, šiaurietišką patiekalą.
Odos senėjimas – natūralus biologinis procesas, kurį patiria tiek moterys, tiek ir vyrai. Odai senstant, silpnėja jos pagrindinės savybės ir gebėjimas pačiai atsinaujinti, pasimaitinti, drėkintis, pasisavinti reikalingas medžiagas ir deguonį, apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Oda išsausėja, praranda savo elastingumą, atsiranda raukšlių ir pigmentinių dėmių. Nors laiko sustabdyti neįmanoma ir senėjimo proceso nepavyks išvengti, vis dėlto, puoselėjant ir rūpinantis oda, ją galima išlaikyti sveiką ir gražią gana ilgą laiką.
Šiltuoju metų sezonu ypač išryškėja prakaitavimo problemos. Drėgnos dėmės ant drabužių bei nuolatinis gėdos jausmas persekioja su padidėjusiu prakaitavimu – hiperhidroze – susiduriančius asmenis. Kaip su tuo kovoti?
Pasak neuro mokslų daktarės Darya Rose, dauguma žmonių supranta sveikos mitybos reikšmę, bet norėdami pasiekti trokštamą kūno svorį, dažnai ieško kito kelio. Jų argumentai skamba maždaug taip „o taip, sveika mityba yra šaunu, bet aš tiesiog noriu numesti papildomus kilogramus taip greitai, kaip tai yra įmanoma. Aš tiesiog lakysiuosi šios dietos plano ________________ (įrašykite bet kokios dietos pavadinimą), tol kol pasieksiu reikiamą svorį, o tada pradėsiu sveikai maitintis“.
Puikiai suvokiame, kad maistas daro milžinišką poveikį mūsų organizmui, bet ne visi žino, kad aktyvumą, gerą savijautą labiausiai skatina ne konkretūs produktai, kad ir kokie naudingi jie bebūtų, o tinkami mitybos įpročiai. „Rexona“ aktyvaus gyvenimo būdo eksperimento „PATIRK: DAUGIAU“ konsultantė, gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė, vienintelė sertifikuota Intuityvaus valgymo specialistė Lietuvoje, pataria, į ką reikia atkreipti dėmesį, norint atstatyti energiją ir dienos metu būti kupinam jėgų.