Search Results for: "vaisingumas"

Apie antrą pagal dažnumą ginekologinę ligą moterys beveik nežino

Apie antrą pagal dažnumą ginekologinę ligą moterys beveik nežino

Kiek kartų esate girdėjusios apie endometriozę? Kiek iš tikrųjų žinote apie šią ligą? Nors tai antra pagal dažnumą moterų liga, tačiau apie ją vis dar labai mažai kalbama. Pasaulyje milijonai moterų patiria endometriozės sukeliamus negalavimus, tačiau dėl sudėtingos diagnozės ilgai užtrunka, kol pradedamas teisingas šios ligos gydymas.

Lytiškai plintančios ligos – ką būtina žinoti?

Lytiškai plintančios ligos – ką būtina žinoti?

Pastarųjų metų statistika rodo, kad moterų, sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, amžius jaunėja. Medikų teigimu, tai gali būti susiję su jaunėjančia lytinio gyvenimo pradžia ir atsakomybės, o kartu ir informacijos apie šias ligas stoka.

Maudynės gali ne tik atgaivinti

Maudynės gali ne tik atgaivinti, bet ir susargdinti

Karštomis vasaros dienomis vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, dažnai susidaro judėjimo kamščiai tarp norinčių atsigaivinti vandenyje, tačiau, specialistų teigimu, dažnai net nesusimąstoma, kokie pavojai sveikatai gali tūnoti vandenyje dėl nežinojimo ar tiesiog elgiantis neatsakingai.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

Dažnas medaus mėnesio vyksta pirmą ir, linkėtina, paskutinį kartą. Tad nenuostabu, jog tokių išskirtinių atostogų planavimo patirties – ne fontanai. Rezultatas – pasitaiko gana komiškų situacijų, kai vietoje romantiško pikniko smėlėtame saulėlydžio nutviekstame paplūdimyje jauniesiems tenka kramsnoti sumuštinius greito maisto užkandinėje arba nutinka dar blogiau – atvykę į oro uostą jie taip ir neišskrenda į išsvajotąją kelionę dėl netvarkingų dokumentų. Todėl planuojant medaus mėnesį neverta kliautis vien sava nuojauta ir Holivudo filmais, o rekomenduojama patarimų klausti specialisto.

Kaip apskaičiuoti vaisingas dienas?

Kaip apskaičiuoti vaisingas dienas?

Vaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti.

Honkonge vyras po apsilankymo pas gydytoją sužinojo esąs moteris

Honkonge vyras po apsilankymo pas gydytoją sužinojo esąs moteris

Kad pacientas yra moteris, gydytojai suprato išsiaiškinę, kad patinimas atsirado dėl didelės kiaušidžių cistos, rašoma žurnale „Hong Kong Medical Journal“.

Dauginimasis be sekso

Dauginimasis be sekso, išlaisvinanti ateitis

Pernai, minint kontraceptinių piliulių sukūrimo penkiasdešimtmetį, jų išradėjas Carlas Djerassi’is kalbėjo apie dramatiškus reprodukcijos galimybių pokyčius – technologijas, turėsiančias tokią pat didžiulę reikšmę visuomenei per ateinančius 50 metų.

Smaližėms: saldumynai skatina nepageidaujamą plaukuotumą

Smaližėms: saldumynai skatina nepageidaujamą plaukuotumą

Pasirodo, per dideliu plaukuotumu skundžiasi daugiau negu pusė pasaulio moterų. Pasirodo, to priežastimi gali tapti ne tik sveikatos sutrikimai ar genai, bet ir… saldumynai!

Antioksidantai gali sustiprinti vyrų vaisingumą

Antioksidantai gali sustiprinti vyrų vaisingumą

Poroms, kurios negali susilaukti vaikų, gali padėti tokie antioksidantai kaip vitaminas E ir cinkas, rodo daugiau kaip 30 tyrimų apžvalga.
Mokslininkai savo dėmesį sutelkė į vyrus, kurių vaisingumas buvo mažesnis nei vidutinis, ir nustatė, kad tikimybė antioksidantus vartojusiems vyrams apvaisinti savo partneres buvo daugiau nei keturis kartus didesnė palyginti su tais, kas tokių papildų nevartojo.
Tačiau Naujosios Zelandijos mokslininkai tiesiai neteigia, kad antioksidantai tikrai pagerina vaisingumą, teigdami, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, praneša „Reuters Health“.
Nuo nepakankamo vaisingumo kenčia vienas vyras iš 20, tai lemia maždaug pusę uždelsto pastojimo atvejų.
Oksidantinis stresas organizme kyla, kai laisvieji radikalai, ląstelių metabolizmo šalutiniai produktai, pažeidžia DNR ir ląstelių funkcionavimą. Antioksidantai, įskaitant tam tikrus vitaminus ir kitas maistines medžiagas, suvaržo laisvuosius radikalus ir taip apsaugo ląsteles.
Mokslininkus tai paskatino pasidomėti, ar oksidantai gali padėti spermai išlikti sveikai.
„Papildų su antioksidantais vartojimas gali šiek tiek pagerinti poros tikimybes pastoti“, sako tyrimo vadovė dr. Marian Showell iš Oklando universiteto.
Mokslininkai apžvelgė 34 tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 3000 porų ir kurioms buvo taikomas gydymas nuo nevaisingumo, įskaitant apvaisinimą mėgintuvėlyje ir pačioje gimdoje – tai du labiausiai paplitę apvaisinimo būdai, kai problemų kyla būtent dėl spermos kokybės. Kiekviename šių tyrimų buvo nagrinėjamas vieno dar daugiau antioksidantų vaidmuo.
Remdamiesi 96 pastojimo atvejais iš 964, kurie pateko į 15 tyrimų, mokslininkai nustatė, kad vyrui vartojant antioksidantus, tikimybė, jog jo partnerė pastos, buvo keturis kartus didesnė.
Be to, vyrams vartojus antioksidantus, tikimybė jų partnerėms pagimdyti gyvą kūdikį buvo ketvirtadaliu didesnė. Tačiau tik trys tyrimai iš apžvelgtųjų turėjo duomenų apie pagimdytus gyvus kūdikius, tad iš viso tokių atvejų buvo tik 20.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad įvairiuose tyrimuose buvo naudojami įvairūs antioksidantai ir įvairūs jų kiekiai, tad konkrečių papildų efektyvumas nenustatytas. Be to, antioksidantų turi ne tik maisto papildai, bet ir įvairūs maisto produktai.
Tad mokslininkai perspėja, kad poros neturi pasikliauti vien antioksidantais, kad įveiktų nevaisingumo problemas. Paprastai gydant nevaisingumą naudojami įvairūs būdai.
Naujosios Zelandijos mokslininkų apžvalgą paskelbė Cochrano biblioteka (The Cochrane Library) – visame pasaulyje pripažintas įrodymais pagrįstos medicinos informacijos šaltinis. Jį administruoja tarptautinis nepriklausomas medicinos mokslininkų susivienijimas „Cochrane Collaboration“.
Jo nariai tiria ir apibendrina visus kada nors atliktus atsitiktinių imčių tyrimus, siekiant objektyvaus jų įvertinimo.

Radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo kontrolės problema

Radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo kontrolės problema

Padaugėjus radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo ar jozinuojančiosios spinduliuotės šaltinių (šaltinių) jame aptikimo atvejų ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje, Radiacinės saugos centras (RSC) kreipėsi į Antrinio perdirbimo įmonių asociaciją, prašydamas suteikti galimybę supažindinti asociacijos narius su radioaktyvaus metalo laužo problema, kad ateityje būtų operatyviai išaiškinti tokie atvejai.
Š. m. spalio 28 d. vyko Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos narių susitikimas Kaune, kurio metu RSC specialistai pristatė pranešimą metalo laužo radioaktyviosios taršos kontrolės užtikrinimo tema. Metalo laužo supirkėjai ir perdirbėjai susiduria su atvejais, kai įmonėse nustatomas radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas arba paliktieji šaltiniai, galintys pakenkti darbuotojų ir visuomenės sveikatai. Susitikimo metu aptartos problemos, su kuriomis susiduriama nustatant metalo laužo radioaktyviąją taršą, metalo laužo savininkus ir saugiai jį grąžinant į kilmės šalį arba padengiant sutvarkymo išlaidas.
Kodėl tai aktualu? Padidėjus metalo laužo supirkimo kainoms, Lietuvoje padidėjo jo supirkimas bei eksportas į užsienio šalis. Žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą ar į jį patekusius šaltinius bei nelaimingus atsitikimus, kai dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio nukenčia ne tik žmonės, dirbantys su tokiu metalo laužu, bet ir kiti visuomenės nariai. Tokie atvejai užregistruoti Meksikoje, Brazilijoje, Gajanoje bei nesenai Indijoje. Jonizuojančioji spinduliuotė žalingai veikia žmogaus organizmą – gali pasireikšti įvairių laipsnių nudegimai, nevaisingumas, genetiniai defektai, apsigimimai ir kt., o atskirais atvejais gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, todėl labai svarbu, kad į Lietuvą nepatektų radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas ar šaltiniai jame, visi tokie atvejai būtų išaiškinti ir apie tai pranešta RSC. RSC atkreipia dėmesį į paliktųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo (nors tai ir nėra tiesioginė veikla su šaltiniais, kurios priežiūrą atlieka RSC) kontrolės svarbą. Siekiama užtikrinti, kad šalyje būtų išsiaiškintas radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas ir surasti paliktieji šaltiniai, taip apsaugant ne tik asmenis, kurie gali susidurti su šaltiniais (tiek darbuotojai, tiek gyventojai), bet ir ateities kartas nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Pasiekti šį tikslą ir užtikrinti efektyvią metalo radioaktyviosios taršos kontrolę galima bendradarbiaujant su gyventojais, metalo laužo supirkimo ir perdirbimo įmonėmis bei darbuotojais, kurie atlieka metalo laužo radioaktyviosios taršos kontrolę priimdami jį iš pardavėjų.
Iš kur atsiranda radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas? Remiantis turima informacija, metalo laužas Lietuvoje superkamas tiek iš vietos gyventojų, tiek įvežamas iš užsienio (Europos Sąjungos ir kitų „trečiųjų“) šalių. Todėl, importuojant metalo laužą iš „trečiųjų šalių“ į Lietuvą, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos atlieka galimos metalo laužo taršos radioaktyviosiomis medžiagomis ir pamestųjų šaltinių kontrolę pasienio punktuose (kelių, geležinkelio) panaudodami įdiegtus radiacinės kontrolės (dozimetrinius) vartus. Tačiau vartai negarantuoja 100 proc. kontrolės, nes metalas ekranuoja radioaktyviąsias medžiagas, todėl labai svarbus radioaktyviosios taršos kontrolės vykdymas pakraunant, rūšiuojant, ruošiant eksportui ir prieš perdirbant metalo laužą. Manoma, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas metalo laužas arba paliktieji šaltiniai su juo buvo įvežti į Lietuvos teritoriją ir juos aptikus toks metalo laužas buvo slepiamas (užkasamas). Dabar, suintensyvėjus prekybai, jis parduodamas metalo laužo supirkimo bei perdirbimo įmonėms. Į surenkamą metalo laužą taip pat gali patekti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų įrenginių detalių – naftotiekių, dujotiekių ar vandentiekių vamzdžių, kuriuose per ilgą laiką susikaupė nuosėdų su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis.
Kaip šios problemos išvengti? Visų pirma, asmenys, užsiimantys veikla su metalo laužu, (perkantys, parduodantys, perdirbantys), turi jausti atsakomybę dėl metalo laužo saugumo užtikrinimo, t.y. jie turi atsakingai įgyvendinti priemones, reikalingas įsitikinti, kad metalo laužas nėra užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis ir jame nėra šaltinių, ir tik tada atlikti numatytus veiksmus su juo. Antra, tam reikalinga tinkama ir pritaikyta įranga – kontrolės prietaisai (dozės galios ar jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumo matuokliai), naudojami kiekvienai perkamo, parduodamo ar perdirbamo metalo laužo partijai tikrinti. Darbuotojai turi būti apmokyti (RSC nustatyta tvarka) naudotis tokiais prietaisais bei vertinti jų parodymus. Trečia, pasitaiko atvejų, kai metalo laužas tikrinamas tik galutinio rūšiavimo ir perdirbimo vietose, nors vadovaujantis „Metalo laužo, atliekų ir jas perdirbus gautos metalo produkcijos radioaktyviosios taršos kontrolės jų supirkimo ir perdirbimo vietose tvarka“, kiekviena metalo laužo partija turi būti tikrinama ne tik supirkimo aikštelėje, bet ir pervežant metalo laužą į pagrindinę aikštelę perdirbimui ar rūšiavimui. Rekomenduojama prieš perkant metalo laužą atlikti radioaktyviosios taršos matavimus pirkimo vietoje arba iš pardavėjų reikalauti sertifikatų, patvirtinančių, kad perkamas metalo laužas yra neužterštas radioaktyviosiomis medžiagomis. Nesilaikant šių rekomendacijų, nukentės ne tik įmonės, superkančios ar perdirbančios metalo laužą, reputacija (prarandant tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių klientus ir jų pasitikėjimą), įmonė patirs finansinių nuostolių, bet ir Lietuva bus užversta radioaktyviosiomis atliekomis. Ketvirta ir labai svarbu, kad įmonių darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir žinotų, kaip elgtis aptikus paliktuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą. Nuo darbuotojų veiksmų gali priklausyti, ar nebus padaryta žalos jų pačių ir aplinkinių, visuomenės sveikatai, o taip pat ir gyvajai gamtai.
Ką reikia daryti aptikus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą ar bet kokį prietaisą, įrenginį ar kitą nežinomos paskirties daiktą, pažymėtą jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, arba įtariančios, kad jis gali būti užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis? Tiek bet kuris gyventojas, aptikęs paliktąjį šaltinį, tiek metalo laužą superkančios ar jį perdirbančios įmonės darbuotojai, nustatę, kad objektas skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, turi nedelsiant pranešti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai ar tiesiog pagalbos telefonu 112 ir informuoti RSC tel. (8 5) 236 1936, faks. (8 5) 276 3633, el. paštu rscATrsc.lt.
Labai svarbu, kad asmenys, užsiimantys veikla su metalo laužu, suprastų, jog reikalavimas atlikti metalo laužo kontrolę (kontrolės prietaisais atlikti kiekvienos perkamos metalo laužo partijos tam tikrus matavimus), yra ne biurokratinis, bet padedantis apsaugoti save ir kitus žmones nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Todėl RSC prašo sąžiningai atlikti metalo laužo kontrolę, pranešti apie aptiktus šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą tam, kad būtų galima išaiškinti tokius atvejus, jų priežastis ir kelią bei tuo pačiu perspėti panašius atvejus ateityje. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad Lietuvos gyventojai ir ateities kartos būtų apsaugotos nuo papildomos ir nepagrįstos apšvitos, kuri gaunam nuo radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo laužo ar šaltinių jame.