Search Results for: "vaikų sveikata"
Sveiki, esu jauna mama, auginu trijų metų sūnų ir netikėtai sužinojau, kad vėl laukiuosi. Nėštumas ir vaikai nėra problema, bet problema yra ta, kad vaikus auginti tenka man vienai. Mano vyras visiškai man nepadeda, jis turbūt nėra keitęs vystyklų ir pampersų, o jei pradeda verkti ar kokios problemos, tai man tenka vienai viską spręsti. Žinau, kad pati dariau klaidų, kad nuo pat pradžios neįjungiau vyro į vaiko auginimą. Tačiau ar įmanoma, kad vyras taptų tėvu ir man padėtų dalintis auginimo sunkumais? Kaip tai reiktų pradėti, kai mes jau trys metai taip gyvename? Būčiau labai dėkinga, jei padėtumėte išspręsti šią problemą. Ačiū.
Balandžio 7 d. yra Pasaulinė sveikatos diena. Ar žinojote, kad emocinė sveikata yra tiek fizinės sveikatos priežastis, tiek pasekmė?
Sparčiai plintant elektroninėms cigaretėms visuomenė turėtų nepasitikėti skleidžiama prieštaringa, tyrimais nepagrįsta informacija ir atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų tabako kontrolės organizacijų skatinimą elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, nes jų saugumas ir vartojimo pasekmės, deja, nėra ištirtos.
Šį vakarą Edas Houbenas susitinka su viena moterimi. Jie eis į kiną, paskui – uzsiims seksu. Abu nėra pora. Edas, gyvenantis Mastrichte, Nyderlanduose, pastaruoju metu patraukęs žiniasklaidos dėmesį, tik nori padėti moteriai susilaukti geidžiamo kūdikio.
Skaitykite daugiau: Spermos donoras kasmet sukviečia beveik 100 vaikų | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/16087662/spermos-donoras-kasmet-sukviecia-beveik-100-vaiku#.U2FwBldWjgE#ixzz30PQGWmky
Brianas Wansinkas – išties retos specialybės atstovas, kuris specializuojasi vartotojų elgsenos ir mitybos mokslų srityse. Atlikęs daugiau nei 600 įvairiausių eksperimentų bei parašęs porą šmaikščių bestselerių tokių kaip Mindless Eating („Beprasmis valgymas“), jis įkvėpė mažos lėkštės judėjimą bei 100 kalorijų užkandžių pakuočių atsiradimą.
Prieš skaitant interviu keletas pono Wansinko bandymais bei statistika pagrįstų auksinių minčių: pakeitę 75 cm lėkštę į 58 cm. suvalgysite 22 % mažiau; kasdien žmogus padaro apie 250 su mityba susijusių sprendimų; dėl vizualinės iliuzijos net patyrę barmenai į žemesnes ir platesnes taures įpila 28 % daugiau gėrimo nei į aukštas; pusė didelėmis pakuotėmis perkamų užkandžių yra suvartojama per šešias dienas ir t.t.
Koks būtų pats svarbiausias sprendimas, kurį turėtų padaryti norintis gyventi sveikiau žmogus?
B.W.: Identifikuoti pagrindinę jį varginančią problemą: gal tai persivalgymas, piktnaudžiavimas saldumynais, per dažnas lankymasis restoranuose ar vakarėliuose, kramsnojimas prie darbo stalo ar automobilyje. Dažnai mums nesvetimos visos šios blogybės, tačiau kažkuri viena dominuoja. Tuomet nuspręskite, ką galite padaryti, kad to atsikratytumėte, tarkim, 30-imt dienų apeiti restoranus ar atsakyti į vakarėlių kvietimus.
Kuris iš galybės atliktų eksperimentų labiausiai nustebino savo rezultatais?
B.W.: Labiausiai mane šokiruoja faktas, jog kiekvienu atveju kai kažkoks asmuo buvo kažkaip įtakotas (pavyzdžiui, persivalgyti), jis būtinai tai neigdavo. Žmonės sako: „Taip, tai gali įtakoti kažką, bet tikrai ne mane“. Mane išties stulbina absoliutus žmonių nenoras pripažinti, kad sprendimus priimti juos verčia kažkas kita nei vien jų pačių geležinė valia ir neklystantis protas. Taip pat negaliu atsistebėti maisto pramonės specialistų nekompetentingumu, jų tikslumas lygus gatvės praeivio žvilgsniui. Koks kuoktelėjęs ir juokingas yra pasaulis.
Kuris iš visų eksperimentų reikalavo daugiausia darbo?
B.W.: Norėjome suprasti, ar žmonės išties valgo skrandžiais, o gal akimis. Taigi, paklausėme 150-ies paryžiečių, kada jie liaujasi valgyti: „kai nebejaučiame alkio“ buvo jų atsakymas. Kai to paties paklausėme Čikagos gyventojų, jie atsakė, jog liaujasi valgę, kai maisto lėkštėje tiesiog nebelieka. Mes nusprendėme sukurti bedugnį sriubos dubenį. Realizuoti šį sumanymą buvo išties labai sunku, pagrindinė problema su kurią susidūrėme buvo kaip padaryti, kad indas vis iš lėto prisipildytų. Cheminės inžinerijos požiūriu – tai tikriausiai pats techniškai sudėtingiausias eksperimentas, vis dėlto, viskas turėjo būti realistiška.
Rezultatai mus nustebino. Tipinis iš prisipildančio dubens valgęs žmogus suvartodavo 73 % daugiau kalorijų lyginant su valgymu iš įprasto indo, tačiau jie manė, jog suvalgė tik pusė paprasto dubens sriubos – tai kaip jie gali būti persivalgę?
Dažna jūsų eksperimentų vieta – restoranai, kaip pavyksta apsisaugoti nuo demaskavimo, juk skirtingi stalai būna paruošti nevienodai?
B.W.: Iš magų arsenalo pasiskolinome dėmesio nukreipimo technologijas. Pavyzdžiui, darydami eksperimentą su vyno rūšimis, davėme mūsų „bandomiesiems triušiams“ po pusbutelį to pačio vyno, tačiau užklijavome skirtingas etikėtes, o prieš eksperimentą prašėme įvertinti aptarnavimo kokybę, žodį „aptarnavimas“ minėjome taip dažnai, jog žmonės net neabejodavo tuo.
Kartu su žmona auginate tris vaikus, kokiais būdais skatinate jų sveiką mitybą, ar tai veikė?
B.W.: Vieno mūsų tyrimo metu paskutinį trimestrą besilaukiančioms moterims kasdien gerti davėme morkų sulčių, kitai grupei teko tik vanduo. Pirmųjų naujagimiai suvalgydavo kur kas daugiau morkų skonių košelių nei tie, kurių gimdytojos gėrė tik vandenį. Taigi, mano žmona buvo priversta maitintis pačiu įvairiausiu maistu, ji valgė ir tai, ko paprastai vengia, ir rezultatai buvo išties puikūs.
Kokiomis priemonėmis stiprini savo sveikatą keliaudamas?
B.W.: Kiekvieną rytą pradedu nuo su karštu vandeniu maišyto proteino. Vartojant proteiną sunku įsitaisyti nesveikų įpročių. Taip pat geriu daug vandens, mes dažnai painiojame papraščiausią dehidraciją su alkio jausmu, tiesiog jaučiame, jog su mumis yra kažkas ne taip, bet iki galo nesuvokiame, kas ir manome, kad tai būtinai yra maistas. Vandens mums reikia kur kas daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tavo tyrimų duomenys yra naudingi ne tik vartotojams, bet ir pelno siekiantiems maisto pramonės gamintojams. Ar yra tekę turėti kažkokių su tuo susijusių konfliktų?
B.W.: Įdomu tai, kad net nesveiką maistą gaminančios įmonės yra suinteresuotos prekiauti bent kiek sveikesne produkcija. Nesenai teikiau konsultaciją Macdonalds korporacijai dėl jų naujojo Happy Meal komplekto vaikams. Jau ankščiau nustatėme, kad vidutinis Happy Meal rinkinį pietums gavęs vaikas visų pirma pavalgo, po to atidaro žaislą, didžioji dauguma gruzdintų prancūziškų bulvyčių lieka nepaliestos, jas suvalgo vaikus į restoraną atsivedę tėvai. Turėdamas tai omeny, Macdonalds patariau sumažinti kalorijų kiekį bulvytėse nuo 240 iki 100 – vaikai nieko nepastebės, o jų tėvai nenutuks. Bulvytes pasiūliau kompensuoti padidinant obuolių grėžinėlių kiekį ketvirčiu, taigi, kaina nepasikeitė.
Kokius žalingus žmonių valgymo įpročius žadi atakuoti artimiausiu metu?
B.W.: Mokykliniai pietūs. Pagrindinis būdas priversti vaikus valgyti sveikesnius priešpiečius yra pasiūlyti jiems sveikesnę alternatyvą. Facebook socialiniame tinkle sukūrėme Smarter Lunchroom grupę, taip pat interneto puslapį smarterlunchrooms.org. Užtenka pakeisti esančius ženklus ir visą pateikimo sistemą tam, kad vaikai manytų, jog valgyti sveiką maistą yra šaunu. Praktiškai mes atlikome tokius veiksmus kaip vaisių dubens pastatymas arčiau prekystalio arba davėmė morkoms kietus, esmę atspindinčius vardus, tarkim, X-spindulių regėjimą teikiančios morkos.
Ne per seniausiai tau buvo paskirtos USDA (Jungtinių Valstijų agrikultūros departamento ) vykdančiojo direktoriaus pareigos, turėjai peržiūrėti 2010-ųjų mitybos politikos gaires. Tavo kadencijos metu plačiai paplitusią mitybos piramidės koncepsiją pakeitė lėkštė, kodėl?
B.W.: Lėkštę įvedė naujoji administracija, bet link šio pasikeitimo buvo judama jau kuris laikas, tačiau ankstesnei administraciją tai nebuvo prioritetinis dalykas. Naujoji administracija priėmė vieną gana neišmintingą sprendimą – mūsų sukurtą „mėsos ir pupelių“ skyriui ji suteikė labai neapibrėžtą pavadinimą – „proteinai“. Proteino yra piene, duonoje bei ryžiuose. Žmonės nevalgo atskirų maisto sudedamųjų dalių, niekas nesako: „vakarienei norėčiau žiupsnelio niacino“.
Kokios yra tavo pačio su maistu susijusios nuodėmės?
B.W.: Turiu retą gebėjimą prisikimšti pilvą. Mano žmona mokėsi Paryžiuje, le Cordon Bleu kulinarijos mokykloje, o aš tiesiog dievinu puikią virtuvę! Tiesiog negaliu tik paragauti išties puikių valgių. Antra vertus, visa likusi mano mityba yra tarsi atsvara šiam malonumui, o be to, aš mankštinuosi.
http://www.gourmet.com/food/gourmetlive/2011/090711/10-questions-for-brian-wansink
Balandžio pabaigoje Žemės dienos proga pasaulyje vykusi masinė daugkartinių sauskelnių keitimo akcija pretenduoja į Guinnesso rekordų knygą: vienu ypu už ekologinę gyvenseną ir vystyklystę pasisakė daugiau nei 6 tūkstančiai augančių planetos piliečių. Gegužės 28 dieną Vilniaus Tymo kvartale vyks Vystyklų turgus, kurio metu prie šios akcijos galės prisijungti ir mūsų šalies tėveliai bei mamos.
Per šimtus metų kone visose pasaulio šalyse įprastus vystyklus pastaraisiais dešimtmečiais baigia išstumti sauskelnės. Tačiau jos netapo panacėja nei vaikams, nei planetai.
Kiekviename prekybos centre parduodamos sauskelnės toli gražu nėra tokios palankios vaiko sveikatai, kaip kartais gali atrodyti iš reklamos. Ką ir kalbėti apie poveikį aplinkai, jei auginant vos vieną vaiką susidaro šimtai kilogramų sunkiai yrančių atliekų.
Todėl nenuostabu, kad plintant ekologijos idėjoms pasigirsta vis daugiau raginimų grįžti prie vystyklų. Lietuvoje tai jau sulaukė nemenko atgarsio: antrus metus iš eilės sostinės gyventojus bei svečius kviečia Vystyklų turgus.
Tai – anaiptol ne įprasta mugė, kurioje galima išsirinkti vieną ar kitą prekę. Tiesa, to irgi bus: čia savo gaminius pristatys įvairiausius vystyklus siuvančios mamos, dalyvaus vystyklų gamintojai bei importuotojai, lankytojai turės galimybę susipažinti su ekologiškomis vaikų odos priežiūros priemonėmis.
Kartu bus rengiami pokalbiai ir diskusijos apie vystyklų privalumus bei – nieko neslepiant – trūkumus. Nepelnytai primirštą vaikų auginimo būdą propaguojančios mamos pasidalys vystyklų siuvimo bei mezgimo patirtimi, aiškinsis, kas yra vystyklų dermatitas, kvies dalyvauti vystyklystės palaikymo akcijoje „Aš balsuoju už vystyklus!“.
Kartu bus paskelbti jau vykstančio fotografijų konkurso „Aš ir mano vystyklai“ bei istorijų tema „Kodėl vystyklai?“ varžytuvių nugalėtojai, kurių laukia specialūs prizai. Apdovanojimai lauks ir pasiūliusių geriausią užpakaliuko priežiūros receptą. Lankytojai bus kviečiami dalyvauti žaibo viktorinoje. Kartu vyks ir varžybos: kas greičiau, tvirčiau ir teisingiau suvystys lėlę.
Kol tėveliai ir mamos mėgins perprasti vystyklystės subtilybes, atžaloms muzikines pasakas seks mokyklėlės mažiems ir dideliems „Strazdanėlės“ atstovai, „Smaragdo miesto“ burtininkai mokys vaikus žongliruoti bei pūsti muilo burbulus, o išalkusiųjų lauks indiški gardumynai.
Į Vystyklų turgų Tymo kvartale kviečiame gegužės 28 dieną nuo 11 valandos. Daugiau informacijos bet kuria tema Jums suteiks mamos Asta (tel. 8 610 17097) bei Vitalija (tel. 8 688 30494). Taip pat kviečiame užsukti į www.prieraisiojitevyste.lt ir www.manovystyklai.blogas.lt.
Vaikai- tai ne maži suaugusieji. Jie negali kontroliuoti juos supančios aplinkos ir tik nuo suaugusiųjų priklauso, kokioje aplinkoje jie gyvena, žaidžia ir mokosi. Vaikai yra didžiausias mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Trokštame, kad jie augtų sveiki ir laimingi. Saugome, puoselėjame juos kaip didžiausią žmonijos turtą, džiaugiamės kiekviena vaiko šypsena, kiekvienu mažojo piliečio laimėjimu.
Nuskurę, purvini, basomis kojomis, rūpesčių iškankintais veidais – tokius vaikus prieš 100 metų rytų Londono skurdžių kvartale užfiksavo fotografas Horace‘as Warneris. Vėliau šios nuotraukos buvo naudojamos įvairiems socialiniams projektams už vaikų teises iliustruoti.
Šių vaikų kasdienybė – išlikimo kova. Kol tėvai po keturiolika valandų dirbdavo fabrikuose ir dokuose, jie turėdavo pasirūpinti namais bei mažesniaisiais broliais ir seserimis. Vos pradėję vaikščioti ir kalbėti, vaikai tapdavo atsakingi už save ir savo išgyvenimą.
Tai buvo laikotarpis, kuomet Didžioji Britanija klestėjo kaip imperija su daugybe fabrikų, gamyklų, prekybininkų… Tačiau, nepaisant to, čia daugybė vaikų mirdavo nuo bado ir ligų. Apie 20 procentų gimusiųjų nesulaukdavo vienerių metų gimtadienio.
Londoną apgulusiuose lūšnynuose gyveno po dešimt žmonių viename kambaryje be geriamo vandens. Nugaišę gyvūnai, šiukšlės ir išmatos – buvo įprastas reiškinys gatvėse užsikimšusiomis kanalizacijomis. Čia klestėjo difterija, cholera ir tymai. Daugelyje šeimų nebuvo vyrų, tad moterys, palikusios vaikus, buvo privestos eiti dirbti. Jų pavyzdžiu pasekdavo ir vos šešerių sulaukę vaikai – nešiodavo siuntinius, valydavo gatves, langus, gamindavo degtukus… Alinantis darbas tik pakenkdavo vaikų sveikatai ir vos padėdavo užsidirbti sudžiuvusiai duonai. Tėvai, kurie nesusirasdavo darbo, labai greitai būdavo išmesti su vaikais į gatvę.
Rašytoja Margaret Harkness apsilankė vienuose iš skurdžiai gyvenančių žmonių namuose ir aprašė matytą virtuvėje sceną: „Vyras ir moteris gaminasi vakarienę – pjausto sudžiūvusią duoną ir šaltas bulves. Alkanus vaikus su ištiestais rankose dubenimis, prisiartinus arčiau ugnies, jie apiberia smūgiais ir keiksmais.“
Tai dar ne viskas – vaikai nuo mažens buvo mokomi vogti ir plėšikauti. Gatvėse, kuriose pilna prostitučių ir vagių, vaikai prasimanydavo pinigų, maisto sau ir savo šeimai. Būdami aštuonerių jie jau puikiai žinojo pigaus džino skonį ir gatvių lošimo paslaptis.
Iki šiol pasakojamos rytų Londone gyvenusių vaikų skaudžios istorijos. Telieka tikėtis, kad per savo gyvenimą patyrė bent kelias nerūpestingos vaikystės akimirkas.
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė mano, kad elektroninės cigaretės yra labai pavojingos sveikatai, todėl žada stengtis stabdyti prekybą jomis.
„Tai yra tiesiog nuodingos dujos, tačiau daugeliui atrodo patrauklu. Tai, kas vyksta vaikų plaučiuose, vidaus organuose yra labai pavojinga”, – sakė parlamentarė trečiadienį spaudos konferencijoje Seime.
V. V. Margevičienės teigimu, tokia situacija, kai bet kas internete laisvai gali įsigyti rinkoje nereglamentuotą produktą, t.y. elektronines cigaretes, yra netoleruotina.
„Seime rengiamas įstatymo projektas turėtų užkirsti kelią šio produkto platintojams, ieškantiems teisinių landų, ir numatyti platinimo uždraudimą. Nacionalinės sveikatos taryba taip pat siūlo drausti prekybą elektroninėmis cigaretėmis, nurodydama neabejotinai svarias priežastis, kurių pagrindinė – prekės atitikties dokumentuose nurodoma daug pavojingų sudedamųjų dalių, didinančių riziką pakenkti visuomenės sveikatai”, – teigė V. V. Margevičienė.
Jos teigimu, tos šalys, kurios nori Lietuvoje pardavinėti elektronines cigaretes, ketina pasipelnyti vaikų sąskaita. „Tai yra daugiau negu baisu. Todėl stengsimės visomis išgalėmis stabdyti šitą prekybą, nes vaikų sveikata mums yra labai svarbi”, – sakė V. V. Margevičienė.
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas doc. Aurelijus Veryga sakė, kad elektroninės cigaretės yra pavojingos ir suaugusiųjų sveikatai.
Pasak jo, tai yra naujas produktas ir prieš paleidžiamas į rinką turėtų būti įrodyta, kad jis yra saugus, juo labiau, kad tai nėra žaislas. „Tai produktas, kurį žmogus įkvepia, tai turėtų būtų ypač saugus produktas, nekeliantis visiškai jokių abejonių dėl jo galimos žalos. Sutikčiau, jeigu gamintojai sugebėtų įrodyti, kad šitas produktas nekelia jokios žalos, nesukelia jokios priklausomybės, neturi nei vienos nuodingos medžiagos savo sudėtyje, kodėl gi ne, tada prašome”, – sakė A. Veryga.
Pasak jo, iš tikrųjų gamintojai elgiasi gana piktybiškai. „Per visą pasaulį nuvilnijo banga, kad šitos cigaretės neva tai padeda mesti rūkyti ir galėtų būti netgi naudojamos ir kaip pagalba metantiems rūkyti. Po to iš karto buvo labai aiškus Pasaulio sveikatos organizacijos atsakas, kur buvo griežtai pasakyta, kad tokios manipuliacijos turi liautis, nes nėra nei vieno tyrimo, kuris parodytų, kad šios cigaretės iš viso padėjo kam nors mesti rūkyti”, – sakė A. Veryga.
Jo nuomone, vaikui elektroninės cigaretės galėtų būti įžanga į realų rūkymo pasaulį, nes jos sukeltų priklausomybę nikotinui, kuris vėliau greičiausiai būtų kompensuojamos jau kitomis priemonėmis.
Apie elektroninių cigarečių daromą žalą spaudos konferencijoje kalbėjo ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Zenius Martinkus.
„Nors didžiausi gamintojai šito produkto yra Kinija ir Honkongas, pačiose šiose šalyse jis yra uždraustas”, – sakė jis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pastebėjo, kad elektroninės cigaretės pradėtos platinti būtent tuomet, kai pradėtas rūkymo ribojimas ir jo draudimas viešojo maitinimo įstaigose. Nors elektroninės cigaretės ir neskleidžia dūmų kvapo, tačiau į žmogaus organizmą nikotino dozė patenka.
Tėvų vardu kalbėjęs visuomeninės organizacijos „Tėvai prieš narkotikus” pirmininkas Sigitas Kamarauskas pritarė spaudos dalyvių nuomonei, kad elektroninės cigaretės skatina rūkyti ir įtraukia į šį pragaištingą užsiėmimą vaikus. „Esame už tokio produkto draudimą, nes naudos jaunam žmogui jis neduoda, tik žalą”, – pabrėžė S. Kamarauskas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia visuomenės dėmesį, kad, nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų kaltinimų, vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl visuomenė raginama pasitikėti moksliškai įrodytais sveikatos profesionalų teiginiais, o ne jokių ekspertų išvadomis nepagrįstais neatsakingais žiniasklaidos atstovų svarstymais.
„Suvokdami žiniasklaidos poveikio galimybes Lietuvoje, kreipiamės į visuomenę prašydami pasitikėti visų pirma moksliniais įrodymais, ne vien žurnalistų svarstymais, – sako sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Faktai iškalbingi: besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamų ligų. Todėl bandymai diskredituoti Lietuvos mokslininkus atmetant viso pasaulio patirtį vertintini mažų mažiausiai kaip neatsakingi“.
Atkreipiame dėmesį, kad tik skiepų dėka pasaulyje pavyko likviduoti raupus, iki minimumo sumažinti poliomielito, difterijos, tymų, kokliušo, virusinio hepatito B ir kitų infekcinių ligų epidemijų grėsmę. Šiuolaikinių vakcinų saugumas ir efektyvumas yra užtikrinamos aukščiausio lygio griežtai kontroliuojamomis priemonėmis, o apie galimas bendrines ir šalutines reakcijas skiepijami asmenys visada išsamiai informuojami. Todėl gąsdinant visuomenę skiepų pavojumi galima sulaukti užkrečiamų ligų epidemijos, brangiai kainuosiančios žmonėms ir valstybei.
Atsižvelgiant į Europos šalių praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, priimtinas ir neginčijamas kitose šalyse, Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programa. Pagal šią programą Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijimai nuo dešimties užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat jau trečius metu iš eilės valstybės lėšomis skiepijami suaugę asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms gripo vakcina; asmenys po traumų skiepijami nuo stabligės, asmenys, sužaloti naminių ar laukinių gyvūnų – nuo pasiutligės. Taip pat vyresni nei 26 m. asmenys skiepijimai difterijos vakcina. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programą, 2011 m., atsižvelgus į šalies ekonomines galimybes, numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti vaikų skiepijimus konjuguota pneumokokine vakcina, o 2012 m. į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepijimus žmogaus papilomos viruso vakcina.
Kai kurių žiniasklaidos priemonių siekis diskredituoti skiepus kaip vieną sveikatos išsaugojimo priemonių kelia nerimą ir Lietuvos gydytojų profesinių draugijų atstovams, tarp kurių Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas prof. A. Laiškonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. A. Valiulis, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos viceprezidentas prof. L. Valius, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė doc. D. Vaitkienė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imuniologų draugijos pirmininkė doc. R. Ėmužytė, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos vykdančioji sekretorė gyd. I. Ivaškevičienė, Baltijos šalių vaikų onkohematologų draugijos pirmininkė doc. L. Ragelienė, VU Šeimos medicinos centro vadovas doc. V. Kasiulevičius, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. V. Urbonavičius, Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkė gyd. A. Jankauskienė, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų draugijos pirmininkė doc. V. Žilinskaitė. Šių žymių Lietuvos medikų pasirašytą laišką gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, SAM. Laiške be kita ko teigiama, kad neleistina, jog didesnių reitingų siekimas keltų pavojų vaikų sveikatai.