Search Results for: "užsidirbk pats"
Jau ne vieną kartą bandėme parodyti, kaip galima naujam gyvenimui prikelti nebenaudojamus daiktus. Šįkart pabandykite iš tuščių plastikinių butelių pasigaminti pufą. Daiktas reikalingas ir lengvai padaromas. Taigi pirmyn!
1. Butelius apvyniokite lipnia plėvele.
2. Iš kartono iškirpkite du ratus (tai bus pufo viršus ir apačia) ir sutvirtinkite juos lipnia plėvele.
3. Iš porolono iškirpkite du apskritimus ir stačiakampį. Apskritimai turėtų būti tokio pat dydžio kaip ir iškirptieji iš kartono. Stačiakampio dydis privalo atitikti pufo šono dydį. Gautas dalis sujunkite, t.y. susiūkite jų kraštus.
4. Iš senų trikotažinių marškinėlių pasiūkite pufui užvalkalą. Užvalkalą galima pasiūti siuvimo mašina. Žinoma, reikėtų palikti reikiamo dydžio kiaurymę, kad būtų galima užvalkalą užmauti ant pufo konstrukcijos. Tada kiaurymę užsiūkite rankomis.
5. Jei norite, kad pufas atrodytų solidžiau, pagaminkite jam dar vieną užvalkalą – tiesiog jį numegzkite. Pufo apačiai galite panaudoti iš audinio iškirptą apskritimą.
6. Atskiras dalis susiūkite – viršutinę dalį, t.y. apskritimą, sujunkite su šonine, t.y. stačiakampiu, na o stačiakampį sujunkite su apatine pufo detale, t.y. iš audinio iškirptu apskritimu.
Iš elektros lemputės pagaminti patrauklų suvenyrą, tarkim burlaivį, visiškai nesunku. Pasekite veiksmų eiliškumą portalo pateiktose nuotraukose ir po kelių valandų ant jūsų stalo puikuosis suvenyras.
Pieštukas yra skirtas piešimui. Na kartais su juo dar rašome. Štai ir viskas. Ką čia dar su tuo pieštuku išgalvosi? O pasirodo galima. Ir dar kaip galima! Yra pasaulyje kūrybingų žmonių, kurie iš pieštukų kuria originalias skulptūras bei neįtikėtino grožio geometrines figūras. Vieniems tai menas, kitiems – savotiška simbolių kalba.
Amerikietė Jennifer Maestre iš pieštukų kuria skulptūras. Įkvėpimo šaltinis – jūrų ežiai, kurie yra ne tik labai dygūs, bet ir nuostabūs savo forma. Gamta, mitologija, gyvūnija suteikia naujų idėjų, o atsitiktinė klaida jungiant atskiras skulptūros dalis nuveda naujų ieškojimų bei puikių atradimų keliu. Jennifer Maestre kūryba įkūnija dvilypį pradą – aštrumą glaudžiai susietą su švelnumu. Skulptūroms sukurti reikia tūkstančių spalvotų pieštukų. Juos Jennifer Maestre supjausto į 2,5cm ilgio gabalėlius, pragręžia juose skylutes, nudrožia ir sujungia į vientisą objektą specialiu siūlu.
Populiariausios šios savaitės komentaras buvo toks: „LENGVAI IR LEGALIAI UŽSIDIRBKITE PINIGU .Skaitant si straipsni jus galite pakeisti savo gyvenima <...>“ Jo sulaukėme bent prie penkių skirtingų straipsnių. Ištrynėme. Dabar jau galime žiūrėti, ką mums parašėte jūs, o interneto robotai.
Šiandien Europos Sąjungoje net 75 proc. gyventojų gyvena miestuose, kurie nuo automobilių srauto baigia uždusti. Todėl vienas iš pagrindinių politikų ir mokslininkų uždavinių – rasti būdus, kaip gerinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti teršalų išmetimą ir priklausomybę nuo naftos. Neatsitiktinai vis didesnis dėmesys skiriamas alternatyvioms transporto priemonėms, kurios neteršia aplinkos. Kita vertus, alternatyvių transporto priemonių atsiradimą skatina ir laikmetis bei nauji mokslo laimėjimai.
„Puma“ – elektromobilis ant dviejų ratų
Ant bankroto ribos balansuojanti kompanija „General Motors“ ir „Segway“ sukūrė dviejų ratų automobilį „Puma“ – miesto ateities transporto prototipą. Dvivietis elektromobilis nedidelis, lengvas, saugus, greitas, neteršia aplinkos. O svarbiausia – itin patogus manevruoti sausakimšose didelių miestų gatvėse. Gamintojai žada, kad šis automobilis bus tris kartus pigesnis nei įprastiniai automobiliai. 150 kg sveriantis „Puma“ pasiekia 56 km/val. greitį, vienu elemento įkrovimu nuvažiuoja apie 50 km. Kompanijos „General Motors“ posūkio nuo milžiniškų visureigių link nedidelių automobilių niekas nelaukė. Veikiausiai tai konkurentų iš Japonijos nuopelnas. Pastarieji jau kuris laikas didelį dėmesį skiria mažiems ekonomiškiems automobiliams, kuriuos pirkėjai gerai vertina ir noriai perka. Viena svarbiausių elektromobilio „Puma“ savybių – dinamiškas stabilumas. Automobilis puikiai balansuoja ant dviejų ratų ir sugeba apsisukti vietoje.
Jeigu nusprendėte pasidaryti kondicionierių savo automobiliui, visų pirma įsisąmoninkite – lengvojo automobilio elektros įtampa yra 12 voltų.
Tad visa kondicionieriaus elektrinė dalis turi būti orientuota būtent į šią įtampą. Pats elementariausias kondicionieriaus prijungimo būdas – į cigarečių pridegiklio lizdą įstatyti kištuką, laidu sujungtą su elektrine kondicionieriaus dalimi.
Šiandien Kalėdinės prakartėlės susilaukia įvairių alternatyvų, dažnai nieko bendro neturinčių su Evangelijos pagal Luką siužetu. Antai prieš porą metų Neapolio mugėse populiaria alternatyva prakartėlėms buvo tapę rankų darbo miniatiūrinės kandidatų į JAV prezidentus figūrėlės.
Paimkite raudonos spalvos pageidaujamo dydžio popieriaus lapą ir perlenkite jį pusiau. Gausite atvirutės pagrindą. Žalią popieriaus lapą padalinkite į keturias dalis. Dekoratyvinėmis žirklėmis apkarpykite žalio lapo kiekvienos dalies kraštus, t.y. suformuokite zigzagus ar kitokius ornamentus.
1996 metais vokietė psichoterapeutė Heidemarie Schwermer (beje, gimė Klaipėdoje) išdalino visą savo turtą ir iki šiol gyvena be… pinigų. Viską ji gauna mainų būdu ir netgi įkūrė portalą, kuriame galima mainyti paslaugą už paslaugą: pataisysi man automobilį, nuplausiu tau langus. Taip ši 69 metų vokietė gyvena jau trylika metų.
Pasaulis žino daug puikių pastatų, atlaikiusių laiko išbandymus ir pavirtusių tikrais architektūros šedevrais. Šiandienos architektams taipogi netrūksta ambicijų ir sveiko užsispyrimo. Pamažu jie formuoja naują visuomenės požiūrį į architektūrą, statinių estetinį grožį ir funkcionalumą. Kai kurie jų projektai peržengia nūdienos slenkstį ir nueina toli į ateitį.
Prie pažangių projektų galėtume priskirti italų kilmės architekto Davido Fischerio projektą „Dynamic Tower“ (Dinamiškas bokštas), kuris bus įgyvendintas Dubajuje. Aštuoniasdešimties aukštų dangoraižis galės apsisukti aplink savo ašį 360 laipsnių kampu. Kadangi kiekvienas aukštas galės suktis nepriklausomai nuo kitų aukštų padėties, pastatas įgys kaskart vis naują formą. Dangoraižis aplink savo ašį apsisuks per tris valandas. Apsisukimui ir gyventojų buičiai reikalinga energija bus gaunama iš saulės baterijų bei kiekviename aukšte sumontuotų vėjo turbinų.
Antras toks dangoraižis bus pastatytas Maskvoje. Trečią dangoraižį manoma statyti Niujorke. Architekto Davido Fischerio teigimu, šiuo projektu susidomėjo Kanados, Europos ir Pietų Korėjos nekilnojamojo turto agentūros bei privatūs investuotojai.
Dangoraižiai bus statomi iš modulių, kuriuos surinks gamykloje – statybų aikštelėje beliks juos tik sumontuoti.
Netolimoje ateityje Dubajuje iškils didžiulė piramidė, kurioje galės apsigyventi milijonas ir daugiau žmonių. Dizaino kompanija „Timelinks“ paviešino „Ziggurat“ projektą, kurio įgyvendinimui dabar ieškoma technologinių sprendimų. Projekte numatyta inovatyvi viešoji transporto sistema, kuri piramidės gyventojams leis pakilti į pastato viršų bei judėti horizontaliomis kryptimis. Piramidės gyvybinėms funkcijoms užtikrinti bus naudojama ekologiška energija, pagaminta vėjo bei saulės jėgainių. Piramidės viduje planuojama įrengti žaliąsias erdves ir agrokultūrinius sektorius. Piramidė užims 2,3 kv. m. plotą. Tokiame nedideliame plote patogiai apgyvendinti milijoną ir daugiau žmonių – viliojanti ateities perspektyva. Ištisi miestai galėtų būti statomi panašiais kompleksais. Tuomet būtų sutaupoma iki 90 proc. megapolių užimamo žemės ploto. Likusią žemę panaudotumėme poilsiui ar žemdirbystei. Jei tokie projektai būtų realizuoti, pasaulio miestai taptų ekologiški, neterštų aplinkos, žmogus kaip niekad priartėtų prie gamtos. Neatsitiktinai „Timelinks“ užpatentavo savo idėją ir pateikė Europos Sąjungai paraišką dėl techninių projektų sprendimo.
Pastatų fasadų apšvietimas tamsiu paros metu be abejonės pagyvina aplinką, padeda išryškinti pastatų architektūrines detales. Šiandien pastatų apšvietimo technologijos yra pažengusios toli į priekį: naudojami puslaidininkiniai šviesos diodai, spalvotos halogeninės metalo lempos, spalvotos liuminescencinės lempos, labai galingi prožektoriai, grindinių šviestuvai. Specifinėse srityse naudojama daug ksenoninių lempų, tarnaujančių net 90 tūkst. valandų. Didėja apšvietimo valdymo, spalvoto apšvietimo galimybių svarba. Su besikeičiančiomis apšvietimo technologijomis keičiasi ir pati apšvietimo esmė. Pastatų fasadų apšvietimo projektai ima tarnauti ne tik estetiniams, bet ir socialiniams tikslams – reklamai, vienos ar kitos visuomeninės nuomonės paviešinimui ir panašiai. Neatsitiktinai vis įspūdingesnės pasaulyje vyksta taikomosios šviesos technologijų parodos. Jose pirmu smuiku griežia pagrindiniai šviesos technologijų pasaulyje gamintojai – „Citélum“, „Leipziger Leuchten“, „Lumiville“, „NVA“, „Philips“, „Schréder“, „Scoa Eclairage-Groupe Bélux“, ir „Thorn“. Šviesos technologijų gamintojus bando suvienyti asociacija „LUCI“.
Šviesos diodų technologija (LED) pasaulyje atsirado 1979 m. Tiesa, tada tai tebuvo maža raudona diodinė lemputė. Šiandien ši technologija pažengė toli į priekį. Be jos produktų pasaulis atrodo nebeįdomus, nuobodžiai juodas it viduramžiai. Reikia pripažinti, kad LED technologijų pritaikymas pastatų fasadų apšvietimui Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Tačiau ateities pastatų, ypač visuomeninės paskirties, jau nebegalime įsivaizduoti be šios technologijos produktų. Juolab, kad LED apšvietimas drąsiai įsitvirtina statinių viduje – jo dėka paįvairinamas kavinių, restoranų ir net privačių namų interjeras.
Baltarusijos Nacionalinė biblioteka
Baltarusijos Nacionalinė biblioteka įsikūrusi Minske deimanto formos pastate. Dieną stiklinės pastato sienos žėri įvairiomis spalvomis, o naktį pavirsta didžiuliu video ekranu. 4646 spalvoti LED diodai pastatą paverčia nepakartojamu nakties stebuklu.
Elektrinės kaminas Belgijoje
Drogenbos miesto pažiba tapo Electrabel elektrinės aušinimo kaminas. 2005 m. buvo nutarta jį papuošti 8032 LED diodais, galinčiais keisti spalvą net trisdešimt kartų per sekundę.
Renginių halė Prancūzijoje
Aurillac miesto renginių halė pastatyta 2007m. Stiklo blokeliais nuklotoje viršutinėje pastato dalyje fluorescencinės šviesos visą naktį lėtai keičia spalvas ir traukia praeivių akis.
Agbar dangoraižis Ispanijoje
2005 m. Barselonoje pastatytą dangoraižį Torre Agbar puošia 4500 LED švieselių. 142 m. aukščio pastatas viršuje pasibaigia stikliniu kupolu ir iš išorės panašus į augalą, besistiebiantį į saulę. Bendras dangoraižio plotas sudaro 39 tūkst. kv.m., iš kurių 30 tūkst. kv.m. užima biurai.
„Uniqa“ kompanijos pastatas Austrijoje
2006 m. draudimo kompanijos „Uniqa“ pastatas Vienoje pasikeitė neatpažįstamai, nes buvo papuoštas 180 tūkst. LED švieselių. Puošimo darbams vadovavo kompanija „Barco“, kurioje dirba tikri šio darbo fanatai.
„Dexia“ pastatas Belgijoje
146 m. aukščio „Dexia“ pastatas Briuselyje turi apie 150 tūkst. LED švieselių. Pastate yra 6 tūkst. langų, šviesos efektams sukurti panaudoti 4200 langų. Kiekviename iš jų įmontuota sistema, susidedanti iš 12 LED lempučių. Ant pastato fasado demonstruojamos įvairios geometrinės figūros, raidės ir grafikos elementai. Tiesa, kad būtų galima rodyti šviesos efektų šou, būtina nuleisti visų langų įprastines žaliuzes, kurios padeda paskleisti LED lempučių šviesą visame lango plote.