Search Results for: "tyrimų rezultatai"
Kuris vaikinas nenorėtų, kad jo mergina laiminga jaustųsi ir miegamajame. Pasirodo, intymaus bendravimo technikos išmanymas čia ne toks svarbus kaip sugebėjimas partnerei suteikti gerų emocijų ir turėti tvirtą finansinį pagrindą. Apie tai byloja naujausi moterų seksualumo tyrimų rezultatai.
Ar norite šokolado, kai Jums priešmenstruacinis sindromas? Jūs nesate tokia viena. Psichologijos ir neuromokslų profesorė Amy Jo Stavnezer demistifikuoją šį procesą ir dalinasi savo įžvalgomis. Minėta mokslininkė mano, jog šokoladas apskritai yra ta maisto rūšis, kurio trokšta didesnė dalis žmonių, tame tarpe ir moterų, nepriklausomai nuo to, kuri ciklo diena. Dešimtyje mokslinių studijų apie pusė tirtų moterų nurodo, jog šokolado labiau trokšta keletą dienų prieš, per ir keletą dienų po menstruacijų. Pasak Dr. Amy Jo Stavnezer, vienas iš akivaizdžiausių veiksnių įtakojančių šį troškimą – hormonų svyravimas. Estrogenas ir progesteronas (du pagrindiniai moters lytinių liaukų hormonai) daro poveikį beveik visoms organų sistemoms: kaulams, odai, akims, plaukams, imuniteto aktyvumui, virškinimo traktui, smegenims, kraujui, kitoms hormonų sistemoms ir žinoma reprodukcijai. Vis dėlto, pasak mokslininkės, remiantis tyrimų rezultatais, negalima teigti, jog lytinių liaukų hormonai gali būti vienintelė priežastis padidinanti šokolado troškimą (potraukį), nes juk pusė tirtų moterų tokio potraukio nejaučia. Be to, kai tiriamosios papildomai vartojo progesteroną (kas sumažina hormonų svyravimus), jų potraukis šokoladui nepasikeitė. Nors moters organizme vyksta hormonų svyravimai ir tai nepriklauso nuo moters tautybės, tačiau pvz., amerikietės šokolado tomis dienomis nori labiau, nei tarkim ispanės. Deja, lietuvės tokiame tyrime nedalyvavo.
Televizorius – moderni, spalvota ir gyvenimą vagianti dėžutė. Pasaulyje vis daugėja šeimų ir pavienių asmenų, atsisakančių šios stebuklų skrynelės. Žmonės tai daro ne todėl, kad taupo elektrą, o todėl, kad pernelyg myli gyvenimą.
Spaudoje vis dažniau matome naują terminą – „noulaiferis“. Pirmą kartą perskaičius šį žodį, galvoje netilpo asociacijos, kas tai galėtų būti. Išvertus iš anglų kalbos tai reikštų – negyvenantys. Labiau pasidomėjus, supranti, kad šis žodis turbūt labiausiai atitinka „noulaiferių“ NEgyvenimo būdą.
Pasyvumo įgūdžio formavimas
Mokslo žurnale „Journal of the American Medical Association“ buvo paskelbti 1970-2011 metais atlikti aštuonių tyrimų rezultatai. Tyrėjai Andersas Grontvedas ir Frankas Hu konstatavo, kad europiečiai per dieną prie televizoriaus praleidžia vidutiniškai daugiau nei tris valandas, australai – keturias, o amerikiečiai – penkias.
Mokslininkai yra paskaičiavę, kad žmogus pramiega vidutiniškai trečdalį savo gyvenimo, atrodo tiek daug, kad net trumpam kyla noras mažiau miegoti. O kaip su televizija? Taip išeina, kad per 10 metų vidutinis europietis prie televizoriaus praleidžia netoli pusantrų metų. Verta susimąstyti, ar šis laikas buvo tikrai prasmingai išnudotas ir ką sužinojote tiek gyvenimo akimirkų atidavę televizijai?
Dažniausiai, kuomet kalbama apie virtualųjį gyvenimą ar kibernetinę erdvę, kalbama apie vaikus. Taip yra, nes tai silpniausia visuomenės grandis, kuri negeba atsirinkti, kas yra gerai, o kas nelabai. Tačiau pastaruoju metu, suaugusieji taip pat prarado šį gebėjimą. Įsmeigę akis į ekraną nebematome, kas vyksta aplink mus. Televizija sugeba taip patraukti mūsų dėmesį, kad matome tik reaktyviniu greičiu skriejančius vaizdus.
Sukuriama įliuziją, jei televizoriaus nežiūrėsime, būtinai kažką praleisime. Ne veltui yra kuriamos filmų pirmos, antros ir trečios dalys, kurias BŪTINAI turime pamatyti. Ar po bulvarinės laidos ar eilinio romantinio filmo paklausiate savęs, ką aš sužinojau ir ko išmokau? Atsakyti turbūt nebūtų sunku.
Dažnai mėgstama pateisinti televizijos žiūrėjimą, kaip laisvalaikio praleidimo būdą – su šeima, mylimu žmogumi, draugais. Spoksodami į dėžutę mes nebesuprantame su kuo leidžiame laisvalaikį – draugais ar televizija. Koks tampa šalia sėdinčių artimųjų vaidmuo ir ar tikrai mes būname su jais ar tiesiog fiziškai šalia jų?
„Bulvės ant sofos“ karta
Susmukę ant sofos, nejaučiame kaip į ekraną spoksome jau kelias valandas. Kartais įsitaisę net nelabai patogioje pozicijoje, galime taip išbūti kelias valandas – išsijungiame. Amerikoje daug laiko prie televizoriaus ekrano praleidžiantys asmenys vadinami „couch potato“, išvertus į lietuvių kalbą, tai reikštų „bulvė ant sofos“. Teisingas pastebėjimas. Atsijungę mes gulime/sėdime lyg daržovės. Per daug nemąstome, nejudame, mūsų raumenys visiškai nedirba.
Kuomet žiūrime televizorių, nejuda net mūsų akių raumenys, nors paprastai jie juda net miegant.
Įdomus faktas, kad vyriškosios lyties asmenys į virtualų pasaulį išsikrausto keleriopai dažniau. Kodėl? Kai kurių mokslininkų manymu, taip yra dėl to, kad moterys (taip pat ir mergaitės) labiau vadovaujasi juslėmis ir pasaulį vertina emocionaliai. Taigi kompiuteris retai kuriai iš jų gali atstoti gyvus kontaktus.
Gadiname savo sveikatą
Televizijos žiūrėjimas žaloja tiek psichinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Elektromagnetinių bangų laukas trikdo galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės veiklą, dėl to skauda galvą, akis, pablogėja regėjimas. O ką jau kalbėti apie dulkes, kurios labai greitai kaupiasi ant kineskopo ir už jo. Jos gali būti itin pavojingos alergiškiems, bronchine astma ar plaučių ligomis sergantiems žmonėms.
Kaip jau minėjome, kita problema – fizinio aktyvumo stoka arba dar kitaip „bulvės režimas“. Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, gulėdami ar sėdėdami prie televizoriaus, dažnai mėgsta užkandžiauti, ypač nesveiką maistą. Jau vien fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, trikdo medžiagų apykaitą, o mes dar „padedame“ patys sau kimšdami užkandžius, kurių kiekio užsižiopsoję į ekraną, nebekontroliuojame.
Buvo nustatyta, kad nuo televizoriaus žiūrėjimo pradžios praėjus vos 30 sekundžių, žmogaus smegenų veiklos aktyvumas sulėtėja, pasiekiamas tam tikras atsipalaidavimas, mažėja budrumas ir mąstymas.
Ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas netinkamai apšviestoje aplinkoje labai kenkia akims. Jos pervargsta, vystosi sausų akių sindromas, ilgainiui akys nusilpsta ir atsiranda įvairių akių ligų. Prisipažinkite, televizorių labiausiai mėgstame žiūrėti prieblandoje ar net aklinoje tamsoje.
Reklamos poveikis
Ar kada susimąstėte, kodėl nuolat kartojamos tos pačios reklamos? Sakysite, kad jos nedaro Jums jokio poveikio, tiesiog nekreipiate į jas dėmesio. Deja, yra priešingai. Smegenys, matydamos dažnai besikartojančią informaciją, fiksuoja ją kaip labai svarbią. Gaunama informacija yra įrašoma ir į sąmonę ir į pasąmonę. Ne veltui kuomet kažką mokomės, rekomenduoja kuo dažniau kartoti naują informaciją.
Televizija mus verčia norėti daiktų, kurių mums visai nereikia, taip kuriamas dirbtinis vartotojiškumas ir vergavimas prekiniams ženklams. Ar pastebėjote, kaip reklamose stengiamasi parodyti, kad vieną ar kitą daiktą turintis žmogus yra pranašesnis, sėkmingesnis ir visaip kitaip „esnis”? Viena komercinės televizijos valanda dažniausiai susideda iš 40 minučių turinio ir 20 minučių reklamos. O kaip žinome, televizijos reklama yra viena brangiausių, todėl mes tampame pačiu geriausiu verslo įrankiu. Palyginimui, vienoje iš ne pačių brangiausių Lietuvos kanalų, viena sekundė eterio geriausiu laiku kainuoja apie 220 litų. Spręskite patys, ar televizijos „banginiams” neparanku prisitraukti ir išlaikyti „bulvių armiją”.
Belieka paklausti savęs, ar dažnai į draugų kvietimus susitikti atsakome – neturiu laiko. O kur dingsta tas laikas ir kas jį turi žinome tik mes patys.
Mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Nail Akhmediev iš Fizikos ir inžinerijos tyrimų mokyklos Australijos nacionalinio universiteto (angl. Research School of Physics and Engineering), kartu su kolegomis iš Hamburgo Technologijų universiteto bei Turino universiteto vykdo netiesinės dinamikos eksperimentus, kuriais bando paaiškinti bangų „žudikių“ (angl. rogue, killer) atsiradimą. Dabar yra nustatyta, kad šios didžiulės bangos gali atsirasti santykinai ramiame vandenyje atviroje jūroje ir net paskandinti laivus.
Naudodami akvariumą, bangų generatorių ir Lego konstruktoriaus laivelį, mokslininkai galėjo parodyti, kad gali atsirasti žymiai didesnės bangos žudikės nei anksčiau manyta. Šios bangos buvo pavadintos super bangomis žudikėmis (angl. super rogue waves), nes jos gali būti apie penkis kartus didesnės nei kitos aplinkoje esančios bangos.
„Mūsų gauti rezultatai gali suteikti žymiai daugiau žinių apie šiuos paslaptingus objektus“, – pasakė dr. Akmediev. – „Toks didelis bangų žudikių stiprinimas lyginant su įprastomis bangomis leidžia manyti, kad egzistuoja visiškai naujo tipo bangos – super bangos žudikės. Mes parodėme, kad jūroje esant net mažam bangavimui bangos žudikės gali atsirasti dėl netiesinės dinamikos efektų vandens paviršiuje. Tai neįprastas faktas, kuris galėtų paaiškinti bangų žudikių stebėjimą atviroje jūroje, esant ramiam orui.“
Bangos žudikės tik neseniai buvo moksliškai pripažintos. Anksčiau tai buvo tik jūrininkų pasakojimuose egzistuojantys objektai. Nežiūrint dešimtmečio debatų apie šias bangas, šios bangos, vadinamos Peregrine solitonais, buvo eksperimentiškai stebėtos optiniame pluošte tik visai neseniai.
Darbo rezultatai buvo atspausdinti prestižiniame „Physical Review“ žurnale. Straipsnyje pabrėžiama, kad teorija yra svarbi norint suprasti bangų žudikių susidarymą pasaulio vandenynuose.
„Žinoma realiame vandenyne reikia žymiai nuoseklesnio tyrimo, bet mes tikimės, kad tyrimų rezultatai bus svarbūs nagrinėjant ekstremalias bangas vandenynuose bei ekstremalius procesus gamtoje ir visuomenėje“.
Lego konstruktoriaus laivelis atlaikė bangos žudikės smūgį. Tačiau iš tikrųjų gamta retai yra tokia gailestinga. Paskutiniai tyrimai rodo, kad monstrinės bangos pasirodo žymiai dažniau nei buvo manyta anksčiau.
Informacinių technologijų korporacija IBM paskelbė sąrašą svarbiausių technologijų, kurios gali pakeisti žmonių gyvenimus, jų darbo ir bendravimo įpročius jau per ateinančius penketą metų.
IBM prognozės remiasi ne tik bendrovės mokslinių tyrimų rezultatais ir naujausiais technologiniais pasiekimais, bet ir visuomenės raidos bei informacinių technologijų rinkų tendencijomis.
Vienas didžiausių technologinių pasiekimų per artimiausius metus, ekspertų teigimu, bus sprendimai, leisiantys panaudoti judančių ar šilumą skleidžiančių kūnų energiją įvairių prietaisų aprūpinimui elektra.
Tokių sprendimų pritaikymas leistų generuoti elektros energiją paprasčiausio pasivaikščiojimo ar važiavimo dviračiu metu. Maža to, išplėtojus šias technologijas būtų galima ir pastatų vamzdžiais tekantį vandenį panaudoti gyvenamųjų patalpų ar biurų aprūpinimui elektros energija. Mokslininkai ieško būdų ir vandenynų bei jūrų bangavimo metu išskiriamai energijai kaupti ir paversti elektra.
Bendrovė prognozuoja, jog per artimiausius penkerius metus visiškai nustosime naudotis šiandien mums įprastais skaitmeniniais iš raidžių, skaičių ir kitų simbolių sudarytais slaptažodžiais.
Norėdami atsiskaityti banko
kortele, pasiekti asmenines internetinės bankininkystės, elektroninio pašto, socialinių tinklų platformas ar kitus privačius duomenis internete, savo tapatybę galėsime patvirtinti pasinaudoję mūsų genuose užkoduota informacija.
Mokslininkų teigimu, kiekvienas asmuo turi unikalias biologines savybes, kurios leidžia jį identifikuoti, o sparčiai vystomi biometrinių duomenų nuskaitymo įrenginiai jau greitai gali visiškai pakeisti slaptažodžiais patvirtinamą prisijungimą prie asmeninės informacijos.
Daug greičiau ir saugiau privačius duomenis pasiekti jau neužilgo mums padės nepakartojamą kiekvieno žmogaus akies tinklainės sandarą, balso tembrą ar veido formą atpažįstančios technologijos.
Kita ne mažiau intriguojanti IBM ateities vizija – galbūt jau netolimoje ateityje visiškai realia tapsianti žmogaus minčių skaitymo galimybė.
Mokslininkų pastangos susieti žmogaus smegenų veiklą su kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais jau duoda rezultatų. Ekspertų teigimu, per artimiausius penkerius metus paskambinti artimajam ar kolegai galėsime vien tik apie tai pagalvoję, o asmeniniai kompiuteriai supras žmogaus komandas iš tam tikrų mūsų smegenų sričių veiklos suaktyvėjimų.
Mokslininkai mano, kad pirmiausiai tokios minčių skaitymo technologijos bus pritaikytos pramogų ir kompiuterinių žaidimų industrijoje, tačiau jų panaudojimo sritys daug platesnės – nuo medicinos iki inžinerijos ar architektūros.
Per ateinančius penkerius metus ekspertai tikisi ir ženkliai sumažėjusios skaitmeninės atskirties tarp atskirų pasaulio regionų ir jų gyventojų.
Informacinėms technologijoms pingant, vis daugiau žmonių gali įsigyti kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. IBM skaičiavimais iki 2017 metų pasaulyje bus parduoti
5,6 milijardai mobiliųjų prietaisų, o tai reiškia, kad maždaug 80 procentų dabartinės pasaulio populiacijos turės priėjimą prie informacijos, kuri šiandieniniame pasaulyje nepaprastai svarbi visuomeninės gerovės augimui.
Galimybė informaciją pasiekti vis didesniam skaičiui pasaulio gyventojų lems ir naujų verslo modelių, tokių kaip mobilioji prekyba, ar visuomeninių paslaugų, tokių kaip nuotolinė sveikatos priežiūra, atsiradimą.
Remiantis IBM prognozėmis, per artimiausius penkerius metus visiškai išnyks nepageidaujami elektroniniai laiškai (angl. spam). Į elektroninio pašto dėžutes plūstančias ir daugelį erzinančias reklamas pakeis suasmenintos ir kiekvieno individualaus gavėjo poreikius bei interesus atitinkančios žinutės.
Kartu elektroninių šiukšlių filtrai taps tokie preciziškai tikslūs, kad joks nepageidaujamas laiškas nebegalės jų pergudrauti.
Kompiuterinės analitinės technologijos leis vartotoją pasiekti tik tai informacijai, kuri yra svarbi jam. Pavyzdžiui, pranešimą apie savo mėgiamos grupės koncertą elektroniniu paštu
ar mobiliajame telefone vartotojas galės gauti ir bilietus iš karto užsisakyti vos tik jiems pasirodžius prekyboje.
inShare
Aš patogiai sėdėjau ant sofos ir užsimerkęs meditavau net neįtardamas, kas tuoj nutiks. Buvo praėję mažiau nei penkiolika minučių ir protas pagaliau ėmė rimti po įtemptos dienos. Tai buvo nuostabus jausmas. Jaučiau, kad mano sunkus ir pavargęs kūnas praranda gravitacijos lauką ir tarsi pienės pūkas skrenda virš pievos, nešamas lengvo vasaros vėjo. Tačiau tai buvo tik pradžia.
Po kelių minučių galutinai atsipalaidavau ir iš degančio minčių laužo teliko rusenančios žarijos. Išnyko mano kūnas, o kartu su juo išnyko ir sofa, ant kurios sėdėjau, ir kambarys, ir visas namas. Viskas išnyko, tačiau aš suvokiau, kad sėdžiu vis dar toje pačioje vietoje ir medituoju. Žinojau, kad esu kambaryje, kuris nebėra kambarys, nes mano protas kambario nebekūrė. Kūnas maloniai mėgavosi augančios energijos pojūčiu, nes, nurimus protui, kartu su juo buvo užsukti kraniukai, kuriais per protinę veiklą mes prarandame neįtikėtinus kiekius savo asmeninės energijos (nors protinė veikla 95% laiko neduoda absoliučiai jokių naudingų rezultatų, tik verčia mus suktis užburtame rate kaip voveres).
Praėjo dvidešimt meditacijai skirtų minučių ir aš jaučiausi kaip naujas žmogus. Ne tik jaučiausi, bet toks ir buvau: gerai pailsėjęs, ramus, aiškiai suvokiantis aplinką ir save, pasirengęs kalnus nuversti. Veide spindėjo šypsena. Mano kūnas slapta džiaugėsi meditacijos poveikiu, nors protas dar nespėjo suprasti, kas vyksta, nes ką tik įsijungė, kaip įsijungia programų pilnas neintelektualus kompiuteris. Atsistojau ir nuėjau dirbti suplanuotų darbų. Visą dieną jaučiausi neįtikėtinai energingas ir aiškaus proto.
Kaip tai darė Albertas Einšteinas
Albertas Einšteinas medituodavo keletą kartų per dieną, nes tokiu būdu, kaip pats sakė, atsakymus jis gaudavo dar prieš paklausdamas. Mocartas praktikuodavo meditaciją vaikščiodamas tyloje, ir taip į jo mintis ateidavo garsų kompozicijos, kuriomis dabar žavisi šimtai milijonų žmonių. Aage Bohr, garsus fizikas, meditacijos metu pamatė atomo sandarą kaip planetarinę sistemą ir už tai 1975 metais gavo Nobelio premiją. Nenoriu lygintis su šiais ypatingais žmonėmis, bet turiu atskleisti, jog per kelis metus aš prirašiau daugiau kaip šimtą puslapių verslo ir kitų idėjų, kurios man tiesiog iškildavo galvoje medituojant.
O kaip tu? Ar norėtum visa tai patirti?
Dabar jau plačiai žinoma, jog meditacija mažų mažiausiai skatina produktyvumą, kūrybiškumą ir gerina komunikacijos įgūdžius. Nauda akivaizdi, tačiau viduje gali iškilti klausimas: ar nenuobodu kiekvieną dieną skirti laiko meditacijai, ar vertai tai daryti?
Tikrai verta! Nes:
Meditacija yra labai paprastas ir malonus užsiėmimas, duodantis milžinišką naudą, todėl paprasčiausiai nėra priežasčių to nedaryti. Daugybė pačių sėkmingiausių žmonių medituoja, ir kaip sako patys, būtent tai ir lemia jų sėkmę ir gyvenimo džiaugsmą.
Meditacija taip sustiprina intelektą, jog pradeda kilti dešimt kartų daugiau įžvalgų, mintys pasiekia neįtikėtinas gelmes, o protas patiria savo paties ramybės euforiją.
Man asmeniškai tai skamba šauniai. Ir taip kalba visi meditaciją išbandę žmonės. Tačiau ką konkrečiai sėdėjimas tyloje daro? Kaip tai veikia?
Iš senovės Indijos kilę Vedų raštai, pilni neįtikėtinų žinių, kurias tik pastaraisiais metais atskleidžia mokslininkai savo tyrimais, aiškina, jog mūsų sąmonę sudaro protas ir intelektas. Proto funkcija yra norėti ir jausti, tokiu būdu leidžiant mums patirti išorinį pasaulį kūnu ir mėgautis, o intelekto funkcija yra kurti, svarstyti ir suvokti. Sąmonė yra nuostabi struktūra, tačiau yra viena nedidelė problema. Tiesą sakant, gana rimta problema…
Kai tu leidi savo protui veikti kaip jis nori ir kada nori, intelektas nustumiamas į šoną, nes jį nustelbia emocijų bangos, apkamšytos šimtais minčių. Protas pagal savo prigimtį yra labai egoistiškas sutvėrimas, kuriam rūpi visą laiką tenkintis, todėl jis ratu suka vis tas pačias mintis ir generuoja šimtus pačių įvairiausių emocijų. Kai mes patys pavargstame nuo viso to ir siekiame pailsėti tyloje, protas smarkiai priešinasi ir toliau siunčia mums nesibaigiančias virtines minčių, taip sekindamas nervų sistemą. Protas gali būti nuostabus tarnas, tačiau kaip šeimininkas jis yra negailestingas tironas.
Intelektas yra visai kitoks. Jis platus, gilus ir beribis. Jis yra meilės ir kūrybos šaltinis. Intelektas be galo išmintingas, ir jis nelipa kitiems per galvas. Tavo intelektas ramiai laukia savo laiko ir pasitikėdamas šypsosi, nes jau dabar viską žino. Štai kodėl savo viduje tu jau dabar esi nepaprasta būtybė, pilna išminties ir šviesos, tačiau ar ši savybė tavyje atsiskleidžia ir pasireiškia tavo gyvenime priklauso vien tik nuo tavo proto ramybės lygio.
Ar dabar jauti, kaip stipriai protas tave apriboja per norus, baimes ir užsiciklinusias mintis? Dar daugiau, jis leidžia patirti pasaulį labai ribotai — vos per penkias jusles (regą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį), nors tu ir aš gyvename kur kas turtingesniame pasaulyje.
Apie ką aš čia?
Jogai tai vadina asmenine iliuzija ir kolektyvine iliuzija. Verta atkreipti dėmesį į šį faktą.
Mes kaip žmonės visi turime labai panašų protą, kadangi esame tos pačios gyvybės rūšies atstovai. Mūsų visų protas modeliuoja pasaulį labai panašiai, praktiškai taip pat. Tai vadinama kolektyvine iliuzija. Ir tu matai raudoną rožės žiedą, ir aš matau raudoną rožės žiedą, ir jo formą mes apibūdiname taip pat. Vadinasi, tai tikrovė? Žinoma, o kaip gi kitaip, juk ir mes abu, ir likę šeši milijardai žmonių gali tai patvirtinti. Vadinasi, tai akivaizdus faktas. Bet ar tikrai tai tiesa?
Iš tikrųjų visai ne, tiesiog homo sapiens smegenys taip modeliuoja aplinką, kad galėtų išlikti. Kitos gyvos būtybės rožę suvokia kitaip, ir visos skirtingai. Iš tiesų rožės visai nėra. Nėra raudono kvepiančio žiedo. Tai neįsivaizduojamo sudėtingumo visumos dalelė. Dalelė nepaprasto grožio intelektualios visumos, kuri persmelkia mus, ir kurios dalimi esame mes visi.
O štai asmeninė iliuzija yra kuriama atskirai kiekvienos individualios būtybės proto, nes gyvenimo eigoje kiekvieno iš mūsų protas sukuria milijonus neuroasociacijų, kurios ir nulemia skirtingą tų pačių objektų suvokimą (neuroasociacijos yra jungtys tarp objektų ir emocijų proto gelmėse, pvz., Sigur Rós muzika = malonumas, egzaminas universitete = nemalonumas, ir kitų kiekvienam skirtingų neuroasociacijų, lemiančių elgseną ir gyvenimo rezultatus). Vadinasi, skirtingi žmonės skirtingai suvoks tą patį rožės žiedą. Ne tik raudoną rožės žiedą, bet ir šokoladinį meškiuką, Fudzijamos kalną ir naujutėlį raudoną Ferrarį.
Protas yra painus kompiuteris, kuriame veikiančios programos nesutaria pačios tarpusavyje. Štai kodėl energijos kraniukai tokie nesandarūs. Per juos kiekvieną dieną nuteka energija, atimdama iš mūsų šviesias, stiprias ir net euforines būsenas, kurias įprasta vadinti tiesiog nušvitimu.
Meditacija buvo išrasta siekiant užsukti šiuos kraniukus ir atgauti mums iš prigimties priklausančią natūralią jėgą ir džiaugsmą.
Didžioji sėdėjimo ant sofos paslaptis
Meditacija yra ramus sėdėjimas be minčių, sugriaunantis mūsų energijos upių užtvankas. Tai leidžia išlaisvinti neribotą intelektą ir mąstyti kaip pats Einšteinas. O gal net 10 kartų stipriau.
Pasaulinė transcendentinės meditacijos organizacija ištisus dešimtmečius aktyviai dirbo su mokslininkais, kad šie pritaikytų savo patikimus metodus ir mums visiems suprantama kalba paaiškintų, kaip meditacija veikia kūną ir protą. Buvo atlikti beveik du tūkstančiai oficialių eksperimentų ir parašyti ištisi tomai tyrimų rezultatų apie tai, kaip meditacija veikia metabolizmą, kraujo spaudimą, smegenų ir kitas organizmo funkcijas. Ir visa tai stulbino ne tik mokslininkus, bet ir visą vakarų visuomenę. Būtent todėl, kad yra aiškūs teigiami tyrimų rezultatai, šiuo metu meditacija vis plačiau praktikuojama mokslininkų, gydytojų, verslininkų, sportininkų, aktorių ir kitų žmonių tarpe, netgi mokyklose ir universitetuose. Vis daugiau žmonių suvokia, jog ši praktika dovanoja kitokią gyvenimo kokybę.
Taip meditacija pasiekė ir mane. 2010 metais aš pradėjau praktikuoti transcendetinę meditaciją ir nė vienos dienos dėl to nesigailėjau. Iš pradžių džiugino nauji patyrimai ir nauji būdai suvokti pasaulį. Vėliau pastebėjau, kad galiu lengviau suvaldyti savo emocijas ir kritinėse situacijose absoliučiai atsipalaiduoju. Nuosavo verslo iššūkiai tapo lengviau įveikiami, o rūpesčiai nebebuvo tokie baisūs. Taip pat, kaip minėjau, idėjos plaukte plaukė kiekvieną dieną. Jau nekalbant apie gausybę gerų emocijų, kurias patyriau.
Pasaulyje egzistuoja daug meditacijos būdų, nes visais laikais žmonės siekė suprasti daugiau, tačiau visi šie būdai veikia panašiai ir duoda tą patį rezultatą (skirasi tik pokyčių laikas ir patyrimai). Meditacija veikia kaip valytuvai, kurie nuo proto kaip nuo stiklo nuvalo purvą ir leidžia pastebėti netgi asfalto akmenėlius — įvykių, gamtos ir žmonių subtilybes, kurios iki tol buvo nepastebimos, nors visą laiką egzistavo.
Kaip tai daryti?
Viskas, ką reikia daryti norint stiprinti savo intelektą, tai ramiai sėdėti ir apie nieką negalvoti, arba užimti protą viena mantra (specialiu žodžiu arba sakiniu). Apie nieką negalvoti iš pradžių nebus paprasta, nes protas įpratęs vadovauti paradui pats, bet su laiku meditacija nuramins protą ir leis pilnai atsiskleisti tavo kūrybingajai pusei. Tą dieną tavo pasaulis apsivers aukštyn kojomis, atskleisdamas neįtikėtinas paslaptis. Ir tada tu negalėsi patikėti, kaip iš tiesų viskas nuostabu ir kiek daug tu gali.
Toliau trumpai aprašysiu keletą meditacijos technikų, kurios dabar yra populiariausios vakaruose ir Lietuvoje. Galbūt tu norėsi pabandyti vieną iš jų.
1. Budistinė meditacija. Šimtai skirtingų budizmo mokyklų per kelis tūkstantmečius išgavo daugybę skirtingų meditacijos technikų, bet iš esmės jas galima suvesti į vieną apibūdinimą: tai sėdėjimas tyloje, sutelkus visą dėmesį į savo kvėpavimą arba į kokį nors tikrą arba įsivaizduojamą objektą (pvz., degančios žvakės liepsną arba rožės žiedą). Taip pat dėmesį galima telkti į supančią aplinką užsimerkus. Ši meditacija praktikuojama kiekvieną dieną tiek laiko, kiek jautiesi patogiai, geriausia 20 minučių ryte ir vakare.
Zen budizmo meditacijos praktikuotojai: Steve Jobs, Steven Seagal, Richard Gere, Tina Turner, Dalai Lama ir kt.
2. Transcendentinė meditacija. Šią meditaciją visame pasaulyje išpopuliarino pilnai nušvitęs žmogus Maharishi Mahesh Yogi (1917-2008), savo veiklą pradėjęs 1958 metais. Tai iš Vedų kildinama meditacija, kurios Maharishi, nepaprastą sąmoningumą pasiekusi asmenybė, išmoko iš savo mokytojo ir dvasinio lyderio Swami Brahmananda Saraswati (1871-1953), gyvendamas jo ašrame. Transcendentinės meditacijos (arba tiesiog TM) organizacija stipriai orientavo šią techniką į vakarų pasaulio žmones, kad jie galėtų tobulėti pačiu paprasčiausiu įmanomu būdu, todėl ir pavadinimas labai vakarietiškas.
Šios meditacijos metu reikia kartoti specialią mantrą (sanskrito kalbo žodį), kurią apmokymų metu perduoda meditacijos mokytojas. TM neturi jokio religinio atspalvio, tačiau išsiskiria ypatingai stipriu moksliniu pagrindu ir yra geriausiai mokslininkų ištyrinėta bei taikoma meditacijos forma pasaulyje. Kas domėjosi transcendentine meditacija ir vartė storas mokslinių tyrimų knygas, pilnas fizikinių formulių ir medicininių tyrimų, tas tiesiog negalės jos ignoruoti.
TM labai plačiai naudojama visame pasaulyje ir yra populiarinama tokių žmonių kaip Paul McCartney, Clint Eastwood, Arnold Shwarzenegger, David Lynch, Moby ir kt.
3. Džiapa meditacija. Tai gryna Vedinė meditacijos forma, dar vadinama šventų vardų kartojimu, kurios metu kartojamos mantros, susidedančios iš įvairių šventų vardų sanskrito kalba. Šventų vardų kartojimas yra saugi technika, kurią galima naudoti savarankiškai, nes, kaip ir budistinė meditacija, ji pradedama ir stiprinama iš lėto, jaučiant savo ribas. Dažniausiai ši meditacija atliekama naudojant džiapa karolius, skirtus skaičiuoti, kiek kartų per dieną sukartojama mantra (iš tiesų labai praktiškas ir matematinis metodas), nes tokiu būdu lengva išlaikyti stabilumą, kuris be galo svarbus. Patariama pradėti nuo 1 džiapos rato per dieną ir laikui bėgant didinti skaičių.
Šią meditaciją į vakarus atnešė gerai žinomas ISKCON įkūrėjas A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada, dar 1966 metais atplaukęs į New York’ą laivu tiesiai iš Indijos su dideliu lagaminu knygų ir stebinęs visus savo tobulu charakteriu, įpročiais ir vidine šviesa.
Džiapa meditacijos praktikuotojai yra tokie ryškūs vakarų pasaulio vardai kaip Dr. Wayne Dyer, Julia Roberts, Elizabeth Gilbert, Timothy Leary, John Levy, George Harrison ir kt.
Meditacija yra pats efektyviausias žinomas būdas natūraliai ir beveik be jokių pastangų išvalyti savo protą nuo purvo: ne tik nuo to, kurį gauname iš aplinkos, bet ir nuo to, kurį susikuriame patys per savo „voverišką” mąstymą. Meditacija leidžia sužydėti mūsų intelektui, kad galėtume gyventi savo autentišką gyvenimą ir kasdien džiaugtis natūraliai, kaip džiaugiasi vaikai, tik šimtą kartų stipriau, nes esame suaugusieji ir galime kur kas daugiau.
Netikėk ką sako kiti ir leiskis į savo autentišką kelionę
Man labai patinka Vedinis požiūris, kuris teigia, jog nereikia niekuo aklai tikėti. Perskaitei ar išgirdai, patikrink pats ant savęs, ir jeigu veikia, tada tikėk iki galo, naudokis toliau ir rekomenduok draugams. Būkime pragmatikais.
O kuo čia dėtas tavo raudonas Ferraris?
Ogi štai kuo.
Stiprus intelektas yra vienintelė priemonė bet kokiai gerovei sukurti. Todėl, jeigu tu nori daugiau sukurti, daugiau suorganizuoti, daugiau uždirbti ir nusipirkti prabangųjį galios simbolį, visų pirma tau reikia stipraus intelekto, o meditacija yra vienintelis žinomas būdas tą padaryti lengviau ir greičiau. Ar žinojai, kad milijonieriai rekomenduoja kasdien medituoti? (Būtinai pažiūrėk šį valandos trukmės interviu filmuką su nuostabiu žmogumi, verslininku Peter Janssen).
Galų gale Ferraris tėra simbolis. Ne visiems reikia šios prabangios metalinės dėžutės. Yra žmonių, kurie kur kas labiau vertina tobulai išlavintą ir sveiką kūną, o savo išvystytos sąmonės dėka keliauja milžiniškais greičiais aplink Žemės rutulį ir spinduliuoja ramybę, meilę ir sąjungą. Štai kas man yra tikrasis Ferraris. Ir jis kainuoja ne $230000, o milijardus… arba šiek tiek meditacijos praktikos. Ir malonumas keliauti savo nuosavu sąmoningu kūnu yra neišmatuojamas nuotykis.
Ar tu pasirengęs tai patirti?
Žarnyno infekcijos protrūkio Vokietijoje priežastis galėjo būti daigintos šalies šiaurėje išaugintų sojų pupelės. Tai sekmadienį pranešė Žemės ūkio ministerijos atstovas Gertas Hanė (Gert Hane).
„Oficialių tyrimų rezultatai dar galutinai nepatvirtino, kad Žemutinėje Saksonijoje išaugintos sojos tapo žarnyno susirgimų priežastimi, – sakė jis. – Bet preliminarūs duomenys tai rodo”. Todėl G. Hanė nerekomendavo žmonėms vartoti daigintų sojų pupelių daigų, kurie dažnai naudojami gaminant salotas.
Naujausiais duomenimis, žarnyno infekcijos epidemijos aukomis Europoje tapo mažiausiai 22 žmonės, praneša naujienų agentūra „The Associated Press”.
Odos senėjimas – natūralus biologinis procesas, kurį patiria tiek moterys, tiek ir vyrai. Odai senstant, silpnėja jos pagrindinės savybės ir gebėjimas pačiai atsinaujinti, pasimaitinti, drėkintis, pasisavinti reikalingas medžiagas ir deguonį, apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Oda išsausėja, praranda savo elastingumą, atsiranda raukšlių ir pigmentinių dėmių. Nors laiko sustabdyti neįmanoma ir senėjimo proceso nepavyks išvengti, vis dėlto, puoselėjant ir rūpinantis oda, ją galima išlaikyti sveiką ir gražią gana ilgą laiką.
VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.
Statistika rodo, kad antsvorį turintys 25–30 metų žmonės miršta 12 kartų dažniau nei jo neturintys, 45–50 metų moterys su antsvoriu rizikuoja susirgti ateroskleroze, o vyrams ši liga diagnozuojama dar jaunesniame amžiuje. Ir tai tik kelios liūdnos pasekmės, kurios gresia laiku nesusirūpinus savo augančiu svoriu.