Search Results for: "transplantacija"
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, praėję 2016 metai Lietuvos organų donorystei ir transplantacijai buvo itin palankūs. Ir ne tik statistine prasme. Praėjusieji metai į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją bus įrašyti ir dėl įsimintinų įvykių.
Asmeninio archyvo nuotr. 35 metų Rimantė Ladyšienė – viena iš lietuvių, kuri prieš dvylika metų pasiryžo donuoti savo kaulų čiulpus ir suteikti galimybę pasveikti sunkia kraujo liga sergančiam žmogui, ir, kaip pati sako, pakeisti jo likimą.
Prieš ketverius metus jurbarkiečių šeimą it iš giedro dangaus sukrėtė žinia, kai jų paauglei dukrai buvo diagnozuota leukemija – ūmi kraujo vėžio forma. Ainės tėtis Gintaras pasiryžo dalintis patirtimi, nes ir pats, slaugydamas dukrą, skaitė pasveikusių pacientų sėkmės istorijas ir jas vadina vienu geriausių vaistų sielai. Anot jo, tokios istorijos sudėtingu gyvenimo laikotarpiu teikė daug vilties ir tikėjimo.
Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys.
Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR.
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šių metų pirmąjį pusmetį organų donorystės ir transplantacijos dauguma rodiklių buvo dar geresni, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. O juk 2015-ieji buvo neabejotinai sėkmingiausi metai per visą Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją. Tai teikia vilties, kad visuomenė vis labiau linkusi mirusiųjų organus ir audinius paaukoti donorystei, o ne užkasti juos į žemę.
Kai 2014 metų kovo 27-ąją Lietuvoje buvo įteisinta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti ir elektroniniu būdu, šia galimybe pasinaudojo 3309 žmonės. Iš viso šiuo metu savo pritarimą organų donorystei raštu arba elektroniniu būdu yra pareiškę 22 222 Lietuvos gyventojai.
Socialiai atsakingos televizijos TV3 ir SEB banko jau tryliktus metus organizuojamas paramos projektas „Išsipildymo akcija“, kaip ir kasmet, sulaukė ypatingo visuomenės dėmesio. Tryliktąjai akcijai paaukota daugiau nei pusė milijono eurų, o herojais tapusių ligoniukų šeimos jau džiaugiasi pirmaisiais, geros valios žmonių aukomis sukurtais, stebuklais.
Žmonėms, apsisprendusiems dėl organų donorystės po mirties, klausimų apie donoro kortelę įprastai nekyla – jie arba pageidauja ją turėti, arba informuoja, kad duomenys turi būti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o kortelė jiems nereikalinga. Pageidaujantys ją turėti, nešiojasi ją piniginėje ir nebijo, kad ją kas nors pamatys.
Prieš dešimt metų marijampolietis Kostas Kynas tapo pirmuoju negiminingu kaulų čiulpų donoru Lietuvoje. Kamieninės K. Kyno kraujodaros ląstelės išsaugojo gyvybę jaunai moteriai, kuriai buvo diagnozuota aplazinė anemija – liga, kuomet kritiškai sutrinka kraujo gamyba. Šiandien ji džiaugiasi puikia sveikata, gražia šeima ir dviem dukrelėmis. Tačiau jei ne sėkmingos donoro paieškos ir suvalkiečio geranoriškumas, istorija galėjo pasibaigti kur kas liūdniau. Tiesa, pats donoras K. Kynas apie savo nuopelnus kalba kukliai ir sako tiesiog padaręs tai, ką privalėtų padaryti kiekvienas žmogus.