Search Results for: "studijos"
Užsienio kalbų mokymasis, smalsumas, naujų kultūrų pažinimas, noras tobulėti ‒ tai bene dažniausi motyvai studijoms užsienyje, įsiūbuojantys nenumaldomą troškimą tęsti tarptautinės patirties maratoną. Taip nutiko ir Lietuvos edukologijos universiteto magistrantei Simonai Biveinytei. Pirmasis semestras praleistas Turkijoje pagal „Erasmus+“ programą prasitęsė iki metų studijų, dar vėliau ‒ studijos Ispanijoje ir planai tobulintis viename seniausių Europos universitetų Portugalijoje.
Universitetai turėtų būti atviri visuomenei, skatinti socialinį teisingumą ir nuolatines mokymo formų inovacijas, sako Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklo (EDEN) prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė dr. Airina Volungevičienė. Šiemet šis institutas pristatė nematytą naujovę – atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu, prisijungus internetu iš bet kurios patogios vietos.
Anglų kalbos akademija „AMES“ ne vienerius metus konsultuoja moksleivius ir jų tėvus, kokias užsienio studijas rinktis. Čia galima pasiruošti ir išlaikyti tarptautinius anglų kalbos egzaminus, sužinoti apie mokymosi sistemas anglakalbėse šalyse, pateikti paraiškas stipendijoms JAV, kvalifikuotai parašyti motyvacinį laišką, kurio reikalauja universitetai.
Marija Labokaitė (25 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos 4 kurso studentė, baigusi vidurinę mokyklą ilgai ieškojo savęs. Išmėgino medicinos, teologijos studijų programas, tačiau galiausiai nusprendė studijuoti anglų filologiją. Mergina suprato, kad šios studijos leis jai įgyvendinti svajonę keliauti ir studijuoti įvairiose pasaulio šalyse, kad geros užsienio kalbos žinios atvers kelius į tolimesnes studijas užsienyje. Domėjimasis naujomis kultūromis, užsienio kalbomis, religijų įvairove Mariją paskatino pasinaudoti galimybe ir išvykti Dvišalių mainų studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Trečiakursė biologijos studentė Ligita Šlapelytė Lietuvos edukologijos universitete (LEU) gerai žinoma ne tik dėl puikių studijų rezultatų, bet ir dėl surinktos unikalios vabalų kolekcijos. Paprašyta papasakoti apie šią kolekciją, Ligita kuklinasi, sakydama, kad nežinia, ar ji yra įspūdinga, nes joje yra vos 3,7 proc. Lietuvoje gyvenančių vabalų rūšių.
Turbūt tik daliai lietuvių teko lankytis mūsų šalies televizijos studijose. O juk įdomu būtų pamatyti šią virtuvę iš vidaus, tiesa? Šiandien jums siūlome trumpą ekskursiją po viso pasaulio TV studijas – labai panašias, tačiau tuo pačiu ir labai skirtingas.
Po ekonomikos mokslų baigimo Vilniaus Universitete studijas Vokietijoje tęsęs žinomas finansų analitikas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad studijos užsienyje yra puikus būdas jaunam žmogui išbandyti save ne tik studijuojant ir gilinant savo žinias, bet ir tampant tvirtesne, savarankiškesne asmenybe.
„Tai yra galimybė pamatyti pasaulį kitomis akimis – pažinti kitą šalį, kitas tradicijas, kitokį požiūrį į problemas“, – teigia G. Nausėda.
SM.AR/T – visiškai naujas, bet jau daug žadantis vardas Lietuvos jaunosios fotografijos žemėlapyje. „Talentų banke“ pristatome pirmuosius jų darbus.
Paklausus, kokias asociacijas Jums kelia Šveicarija, greičiausiai paminėtumėte bankus, laikrodžius ir šokoladą, kuriam pieną tiekia Alpėse besiganančios karvės. Stereotipais ir paviršutiniškais vertinimais apaugusios dauguma šalių. Viena iš galimybių pamatyti tikrąjį šalies veidą – bent laikinai joje pagyventi. Būtent tokią galimybę suteikia „Erazmus“ mainų programa, kurioje dalyvavusioms Vilniaus kooperacijos kolegijos studentėms Evelinai Katauskytei ir Žanetai Chrustaliovaitei atiteko puiki proga pusmetį pagyventi kalnuotoje Ženevoje ir pažinti šalį iš arčiau.
Bakalauro diplomas – tarsi bankomato kortelė
Vos atvykus į Ženevą, lietuvaites nustebino švelnus klimatas – visiškai priešingas, kokį merginos įsivaizdavo vykdamos į Šveicariją. Vilniaus kooperacijos kolegijos studentės stebėjosi idealia švara, tvarkingomis gatvėmis ir itin patogiu viešuoju transportu. Ž. Chrustaliovaitė pasakojo esą iš pradžių buvę nejauku sutemus vienai eiti namo, bet netrukus mergina supratusi, kad bijoti nėra ko ir dar niekur nesijaučianti saugesnė nei kosmopolitiškojoje Ženevoje. Šveicarijoje gausu įvairių kultūrų žmonių – čia gyvena daugybė italų, portugalų, prancūzų ir rusų. Žmonės malonūs ir draugiški, taupantys laiką ir rimtai žiūrintys į gyvenimą. Pasak Ž.Chrustaliovaitės, po studijų tenykščiams studentams darbą susirasti nėra labai sunku, sunkiau tiems, kurie nemoka prancūzų kalbos. Vis dėlto, anot E. Katauskytės, konkurencija darbo rinkoje yra didelė ir dėl geros darbo vietos varžosi nemažai norinčių. Tačiau darbdaviai vertina jauną darbo jėgą ir mielai priima dirbti, nes kiekvienas, ką tik baigęs studijas, laikomas tarsi nauju vėjo gūsiu, atnešančiu pačių naujausių žinių ir galinčiu pritaikyti jas darbe, o tai įmonėms padeda išlikti konkurencingomis ir išnaudoti naujoves praktikoje. Be to, studentai, įgiję bakalauro diplomą, užsitikrina ir minimalią algą, kurią darbdavys privalo jiems mokėti, o žodis „minimali“ Šveicarijoje suvokiamas gerokai kitaip, nei Lietuvoje, ir išreiškiamas tūkstančiais eurų. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad Šveicarija – brangi šalis.
Po paskaitų – į paskaitas
Antrame pagal dydį Šveicarijos mieste merginos pateko į Haute école de gestion de Genève (Geneva School of Business Administration) globą. Pasak antrakursės verslo ekonomikos studentės E. Katauskytės, vietiniai studentai – tiesiog išprotėję dėl mokslo ir visiškai neturintys laisvalaikio. Merginai buvo sunku priprasti prie šveicarų įpročio penktadieniais, kai nebūdavo paskaitų, laisvalaikį leisti universitete studijuojant italų kalbą ar gilinantis į rinkodaros subtilybes. Tačiau norint pritapti prie vietinių ir būti priimtam į jų ratą, reikėdavo priimti jų „žaidimo taisykles“. Šveicarų studentai lietuvėms pasirodė labai rimtai žiūrintys į mokslus, įtemptai studijuojantys, turintys daug gyvenimo tikslų ir atkakliai siekiantys jų išsipildymo.
Lyginant studijas Lietuvoje ir Šveicarijoje, merginos vardina daugybę skirtumų. Egzaminų sesija Šveicarijoje trunka vos savaitę, ir nors per vieną dieną gali pasitaikyti 3-4 egzaminai, niekas nesiskundžia per didelėmis apkrovomis ir viską suspėja. Tuo tarpu Lietuvoje egzaminų sesija trunka mėnesį, tačiau nuolatos atsiranda studentų, „nespėjančių“ išlaikyti egzaminus.
Egzaminų vertinimo skalė Šveicarijoje – šešiabalė, o studijos vyksta prancūzų ir anglų kalbomis. Prieš paskaitas dėstytojai studentams išsiunčia konspektus tam, kad studentai galėtų juos atsispausdinti ir paskaitos metu turėtų kur rašyti komentarus. Prisimindama dėstytojų mokymo metodikas, Ž.Chrustaliovaitė išskiria dėstytojus, kurie paskaitas pagyvindavo pasikviesdami svečių – verslo atstovų arba praktinei užduočiai atlikti atsinešdavo iPad – planšetinių kompiuterių. Treti bandė dėstyti teorinius dalykus pasakodami tik praktinius pavyzdžius.
Rudens semestrą Šveicarijos universitete praleidę studentės sutartinai tvirtina parsivežusios solidų bagažą žinių ir įspūdžių, o būsimus „Erasmus“ mainų programos dalyvius ragina paskubėti – juk visą gyvenimą studentu nebūsi, o tai vienas paprasčiausių būdų pamatyti pasaulį ir išmėginti savo jėgas visiškai kitos šalies švietimo sistemoje.
Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis. Vokietijos mokslą garsina ir faktas, kad beveik kasmet Vokietijos arba joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras; studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes.
„Tyrimas parodė, jog tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti individualų studijų tvarkaraštį, kadangi vos trečdalis yra girdėję apie tai. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai vertina tokį dalyką. Tad galime teigti, jog studentai yra nusiteikę prisiimti atsakomybę už savo studijas, tačiau jiems ne visuomet yra sudaromos sąlygos, procesai aukštosiose mokyklose kartais yra labai sudėtingi ir neaiškūs.“– sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Tyrimo išvadose taip pat teigiama, jog aukštosiose mokyklose trūksta inovatyvių studijų sistemų taikymo. Kaip vienus iš dažniausiai naudojamų metodų atsiskaitymų metu, studentai įvardijo įprastas prezentacijas (41,2 proc.). Tačiau paklausus, ką studentai pasirinktų, jei jiems būtų sudaryta galimybė laisvai planuoti studijas, paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 proc. respondentų pasinaudotų galimybe laisvai rinktis atsiskaitymo už studijų dalyką formą. Taip pat apie 40 proc. studentų norėtų laisvai koreguoti savo studijų programą ir rinktis papildomus studijų dalykus.
Atliekant studentų tyrimą lygiagrečiai buvo analizuojami Švedijos, Suomijos Norvegijos ir Latvijos studijų proceso organizavimo pavyzdžiai. Apklausiant nacionalines studentų sąjungas šiose šalyse, išryškėjo, jog Skandinavijos šalyse studentai dažnai naudojasi nuotolinio mokymosi, mokymosi elektroninėje erdvėje, individualių studijų programų ir grafikų sudarymo galimybėmis. Kaimyninėje Latvijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje, atskirai išskiriant kelias aukštąsias mokyklas, pavvyzdžiui, Stockholm School of Economics in Riga.
„Svarbu pažymėti, jog studijų lankstumas yra studentų pasirinkimo laisvė, individualios galimybės dalyvauti studijų procese. Tai į studentus orientuotų studijų modelio dalis. Įdiegus tokią sistemą, studentas tampa centrine studijų proceso figūra, kuri prisiima atsakomybę už savo studijas, įgauna tam tikras kompetencijas, o dėstytojas perima konsultanto ir padėjėjo vaidmenį. Modelį įgyvendinus Lietuvoje, būtų keliami didesni reikalavimai studijų kokybei, skatinama plėtoti lankstesnes, individualiai pritaikomas švietimo programas ir aukštojo mokslo tarptautiškumą.” – sako V. Morkūnas.
LSAS 2010 m. gruodžio mėnesį visuomenei pristatė į studentus orientuotų studijų modelio įgyvendinimo metodiką ir rekomentacijas. Jos buvo parengtos vadovaujantis Europos studentų sąjungos (ESU) patvirtintomis Europos į studentus orientuotų studijų modelio gairėmis, Lietuvos bei užsienio mokslininkų darbais, studentų ir dėstytojų apklausos rezultatais.
Įdiegti į studentus orientuotą studijų modelį visų 47-ių Bolonijos proceso šalių švietimo ministrai įsipareigojo pasirašydami Leuven ir Louvain-la-Neuve Komunikatą. 2009 m. Europos šalys, įsipareigojusios įgyvendinti į studentus orientuotų studijų modelį, išreiškė kitokį požiūrį į mokymo ir mokymosi procesą. Sutarta, jog būtina kurti efektyvesnes studijų programas, paramos studentams struktūras, užtikrinti visų trijų studijų pakopų lygiavertiškumą.
LSAS tyrime „Į studentus orientuotos studijos. Studijų lankstumo galimybės nacionaliniame bei Europiniame kontekste: analizė, modeliai ir rekomendacijos“ dalyvavo 2260 studentai iš 18 aukštųjų mokyklų ir 4 užsienio – Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Latvijos – nacionalinės studentų sąjungos. Su tyrimo duomenimis galima susipažinti www.lsas.lt interneto svetainėje, skiltyje „Dokumentai“.
Šv. Valentino dienos atgarsiai – išrinkome konkurso „Laimėk tatuiruotę dviem studijoje „Angis Tattoo“ laimėtojus ir juos ištatuiravome. Tiksliau tai padarė studijos meistras Vilius.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų apklausą apie studijų tęsimo aukštesnėje studijų pakopoje perspektyvas, paaiškėjo, kad beveik trečdalis bakalauro diplomą šiemet įgijusiųjų ketina ir toliau tęsti studijas, 2/3 iš jų rinksis studijas Lietuvoje, 68 proc. ketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir 63 proc. absolventų teigė, jog jų mėnesinės pajamos neviršija 500 Lt.
Ketinantys tolimesnes studijas rinktis ne Lietuvoje, dažniausiai planuoja studijuoti Anglijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Absolventai nurodė, kad tokį jų apsisprendimą nulėmė geresnės galimybės įsidarbinti baigus studijas, studijų kokybė, pasaulyje pripažįstamas diplomas bei mažesnė studijų kaina. Beveik trečdalis planuojančių rinktis studijas užsienyje nurodė, kad ketina likti dirbti toje šalyje ir po studijų baigimo.
LSAS pastebi tai, jog trečdalis absolventų teigė nesvarstantys galimybės tęsti studijų magistrantūroje. Beveik pusė iš jų savo apsisprendimą motyvuoja per didele studijų kaina bei prasta jų kokybe, o daugiau kaip penktadalis absolventų išvis neturi poreikio arba noro siekti magistro laipsnio. Apklaustieji absolventai, ketinantys studijas tęsti Lietuvoje nurodo, kad tokį sprendimą lemia nenoras palikti artimuosius, siekis likti gimtoje šalyje bei užsienio kalbos žinių trūkumas.
„Pastebime, jog daugėja norinčių išvykti studijuoti į tam tikras šalis: palyginus su praėjusias metais absolventų, ketinančių išvykti tęsti studijas į Daniją padaugėjo nuo 13,1 proc. iki 15 proc., o norinčių išvykti į Norvegiją beveik trys kartus daugiau – 8 proc. Šios išvykimo tendencijos aiškiai siejasi ir su didelės dalies absolventų išsakyta nuomone, jog studijos yra per brangios, tuo tarpu Danijoje, Norvegijoje už studijas mokėti nereikia.“ – sako LSAS prezidentė Ieva Dičmonaitė. „Akivaizdu, jog išlaikant esamas tendencijas bei studijų kainas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau prarasime dalį išsilavinusio jaunimo. LSAS ragina kuo skubiau imtis atitinkamų priemonių, skatinančių jaunus žmones ateitį kurtį Lietuvoje bei pagaliau įgyvendinti skambias frazes, deklaruojančias mokslo svarbą valstybėje.“
Respondentai, nurodę, jog išvažiuoja dirbti į užsienį, teigė jog likti gyventi ir dirbti Lietuvoje paskatintų didesnis darbo užmokestis, geresnės darbo suradimo perspektyvos bei galimybės įsidarbinti pagal specialybę. Užsienyje darbo ieškotis ketina dešimtadaliu daugiau absolventų nei praėjusiais metais. Taip pat dešimtadaliu daugiau absolventų, t.y. 49 proc., teigė, jog šiuo metu nedirba bei to nedarė studijų laikotarpiu.
Nors Lietuvoje studijuoja tikrai didelis skaičius jaunimo, dėl nedidelių stipendijų jiems išgyventi yra labai sunku. Tad turbūt naujo tyrimo rezultatai nieko nenustebino. Nes valgyti nori visi, net ir studentai. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įgyvendinto IV-ojo tarptautinio „Eurostudent“ tyrimo duomenimis studentų uždirbamų lėšų pakaktų padengti vos 36 proc. mėnesio išlaidų, studentai mokymuisi skiria ketvirtadaliu mažiau laiko nei numatyta studijų programose ir tik 46 proc. studentų studijos yra svarbesnės nei kita veikla. Tarptautinis tyrimas „Eurostudent“ kas trejus metus vykdomas 25-iose Europos šalyse, siekiant atskleisti pagrindines Europos studentų socialines ir ekonomines aplinkybes, studentų gyvenimo sąlygas, mobilumo, studijų kokybės bei kitus aspektus.