Search Results for: "sporto treneris"
Sportininkui svarbu ne tik treniruotis, bet ir taisyklingai maitintis. Mityba veikia organizmą, o kartu ir padidina sportininko galimybes pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Taigi, ką galima jiems dėti į skrandį, o ko reikėtų vengti?
Krepšininkams derėtų prisiminti, kad jų maisto racionui labai tinkami angliavandeniai. Jų gausu miltiniuose produktuose, makaronuose, kiaušiniuose. Būtinai nepamirškite ir daržovių, vaisių. Tinkamiausią baltymų kiekį rasite kalakutienoje ir vištienoje. Beje, jei norite išvengti papildomų riebalų, geriausiai valgyti žuvį. Geriausias būdas atsigaivinti yra vanduo. Per dieną būtina išgerti bent 4 litrus. Energijos suteikiančių gėrimų reikėtų vengti – ten tik kofeinas ir cukrus. Riebių kepsnių ir druskos geriausia vengti. Tinkamiausias krepšininkams subalansuotos mitybos santykis – 60-65 proc. angliavandenių, 15-20 proc. riebalų ir 10-15 proc. baltymų. Valgyti geriausia 5-7 kartus per dieną ir nedidelėmis porcijomis.
Dviračių sportas reikalauja labai daug ištvermės, o ilgų distancijų įveikimas duoda didžiulį krūvį ne tik raumenims, bet ir širdžiai bei kraujotakos sistemai. Šiems sportininkams svarbiausi angliavandeniai ir pakankamas baltymų kiekis. Taip pat reikėtų rinktis maistą, kurio sudėtyje mažai riebalų. Jei treniruotė trunka ilgiau nei 60 min., vertėtų pasirūpinti papildoma porcija vaisių ar daržovių bei kitais produktais, kuriuose daug angliavandenių. Rekomenduojama po valandos suvalgyti maisto, kurio sudėtyje yra apie 30-40 gramų angliavandenių, o po to tai kartoti kas pusę valandos. Blogiausias dalykas – kartu neturėti skysčių, kitaip jausite didelį troškulį.
Imtynininkams svarbiausias pusryčių metas. Pavalgius juos organizme mažiau kaupiasi riebalų, o sportininkas gali sudeginti daugiau kalorijų. Geriausia, jei maisto energetinė vertė pasiskirsto taip: 50-60 proc. angliavandenių, 20-30 proc. baltymų ir ne daugiau kaip 30 proc. riebalų. Kaip ir daugumai sportininkų, imtynininkams siūloma maitintis bent 6 kartus per dieną , tačiau paskutinį kąsnį reikėtų suvalgyti likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki varžybų. Taip bus užtikrintas geras virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas.
Plaukikų mityboje riebalai daug svarbesni. Nors juos ir reikia „skaičiuoti“, tačiau pernelyg mažas jų kiekis organizme gali labai pakenkti. Valgyti patartina kas 2-3 valandas, nuolat gerti skysčius. Šiems sportininkams rekomenduojama kasdien įsisavinti po 3-6 tūkst. kalorijų. Taip pat nuolat rekomenduojama gerti – ir prieš treniruotę, ir jos metu bei po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.
Futbolininko pusryčiai neįsivaizduojami be mažo riebumo pieno, jogurto, varškės, blynų, bulvių, vaisių, riestainių, sulčių, kiaušinių baltymų ar bananų. Pietums rekomenduotina žuvis, makaronai, grūdiniai produktai, sriuba ir salotos, o vakarienei – vištiena, „kūda“ mėsa, ryžiai ir daržovės. Nors pavalgyti siūloma ne vėliau kaip valandą iki treniruotės, užkandžiauti reiktų ir treniruočių metu.
Amerikietiškame futbole mitybos poreikius diktuoja pats žaidimas. Būtinų kalorijų kiekį lemia žaidėjo pozicija – gynėjas, saugas ar puolėjas. Per dieną rekomenduojama „įveikti“ 3,3-4,6 tūkst. kalorijų. Maisto energetinė vertė turėtų pasiskirstyti taip: 43 proc. angliavandenių, 40 proc. riebalų, ir 17 proc. baltymų. Futbolininko racione turėtų būti jautiena, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, sūris, pienas, jogurtas, riešutų, sojos produktai, ryžiai, makaronai, bulvės ir vaisiai, daržovės.
Visgi kiekvieno sportininko mitybos planą geriausiai gali sudaryti jo treneris, priklausomai nuo treniruočių krūvio, metų laiko ir kitų „paslapčių“.
Parengė Nerijus Drochneris
Išgirdus trenerio Broniaus Burneikos vardą prieš akis iškyla sporto salė, svarmenys, pritūpimai ir atsilenkimai. Jis pats dėl to visai nepyksta, juk sportas Broniui – ir darbas, ir laisvalaikio leidimo būdas, tad sugalvoti, kuo dar gyvenime galėtų užsiimti – jam sunku. Todėl apie sportą ir sveiką gyvenseną jis kalba su didele meile ir užsidegimu – būtent sportui jis dėkingas už discipliną ir užsispyrimą, sutramdytus paauglystės maištus ir galimybę drąsiai sušukti: „Aš dievinu savo darbą!“
Vienam žinomiausių šalies trenerių Pauliui Ratkevičiui kelionės seniai tapo vienu iš efektyviausių būdų atitrūkti nuo kasdienybės, pažinti skirtingas šalis ir kultūras bei pasiilgti savo mylimos veiklos. Su charizmatišku, visad pozityviu ir energingu Pauliumi kalbamės apie keliones, aktyvų laisvalaikį ir vasaras Lietuvoje.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Jolanta Jancevič džiaugiasi neseniai apgynusi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kulkinio šaudymo varžybų vicečempionės vardą. „Šis titulas skatina mane dar labiau stengtis, dar daugiau treniruotis. Tai atpildas už treniruotėse praleistas valandas ir įdėtą darbą“, – sako mergina.
Per keletą metų Igno Bakėjaus (30) išpopuliarintos „Insanity“ treniruočių programos pritraukė tiek entuziastingų gerbėjų, kad tapo pradžia „GetFit“ sporto akademijai, šiandien jau buriančiai 7000 narių bendruomenę ir daugiau 10 trenerių, vedančių treniruotes penkiose Vilniaus ir vienoje Kauno vietoje.
Viena iš stipriausių motyvacijų pradėti sportuoti – pablogėjusi sveikata ar net ligos diagnozavimas, nors specialistai pataria tai daryti reguliariai, ištisus metus, bet susigriebiama vėliau. Dažnu atveju, moterys po gimdymų skuba atsikratyti priaugtų kilogramų ir pradeda labai sąžiningai prisižiūrėti mitybos ir daugiau judėti. Partnerio neištikimybė ar iširę šeimos santykiai, taip pat gali lemti žmogaus pasirinkimą aktyviai sportuoti. „Atėjęs noras pasikeisti, patikti ne tik kitiems, bet ir sau ar atletiškam partneriui skatina žmones užsirašyti į sporto klubą ir kreiptis į specialistą pagalbos“,- dalinasi savo patirtimi Europos klasikinio kulturizmo čempionas ir asmeninis treneris Deividas Dubinas.
Krepšinio šalyje Lietuvoje daugeliui jau turbūt į kraują įaugo bruožas nuolat burtis su draugais ir palaikyti šios sporto šakos nacionalinę rinktinę arba mėgiamą klubą. Kai kuriems tai laisvalaikis, kitiems gi – gyvenimo būdas.
Tačiau kaip lietuviai išreiškia savo palaikymą kitose sporto šakose? Ar esame linkę į atvirą agresiją, kaip lenkų ir anglų futbolo chuliganai? Kaip susijęs patriotiškumas ir kietų daiktų svaidymas į aikštelę?
Su triukšmingomis, agresyviomis sporto šakomis ir jų palaikytojais kontrastuoja šalyje šiokį tokį pakilimą išgyvenantis tenisas. Ričardo Berankio, Lauryno Grigelio ir kitų sportininkų sėkmė teniso kortuose lėmė ir šios itin kultūringos sporto šakos populiarėjimą tarp tautiečių. Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas sako, kad specifinis sirgalių palaikymas yra sena tradicija: „Jis pakankamai skiriasi nuo kitų sporto šakų, jau vien reikalavimu žaidimo metu laikytis tylos. Jokiame kitame sporte tokio dalyko nepastebėsi. Tai seniai įsigalėjusios tradicijos, tačiau šiek tiek skiriasi priklausomai nuo turnyro: tarkim, Deviso taurės metu į tai žiūrima kiek liberaliau nei klasika laikomame Vimbldono turnyre“.
Kultūringo sporto kultūringi sirgaliai
Kamuoliukui lakstant iš vienos pusės į kitą, teniso aikštėje privalo stoti mirtina tyla, sirgaliai skatinami gerbti varžovus ir vieni kitus, netriukšmauti, elgtis kultūringai. Lietuvoje, pasak R. Grušo, teniso sirgaliai šių taisyklių paiso, tačiau už teniso kortų tokia kultūra dar nenukeliavo: „Būkim biedni, bet teisingi: didžiojo teniso Lietuvoje turime labai mažai, taigi ir tradicijų. Bet šių taisyklių laikomės, jos globalios, universalios. Tik gal dėl nepatyrimo ar dėl to, kad didžiojo teniso matome retai, dažniau paspygaujam, patriukšmaujam viešose vietose“. Tačiau, nors ir pripratę prie audringo palaikymo stebėdami tenisą draugų būryje kažkur bare, mes dar neprilygstame pietiečiams: „Portugalų teisėjas neseniai pasakojo, kad antai Pietų Amerikoje Deviso taurės susitikimai visai kitokie, čia daugiau pietietiško karščio: prie svečių komandos viešbučio naktį būriuojasi sirgaliai, dainuoja dainas, neleidžia miegoti. Atvirajame Australijos turnyre prieš keletą metų įvyko didelės muštynės, berods tarp serbų ir bosnių. Taigi, emocijų pasitaiko ir tenise, tik už kortų ribų“, – pasakojo Lietuvos teniso sąjungos prezidentas.
Galbūt tai kažkiek lemia ir teniso, kaip pačios sporto šakos, kultūringumas? Juk stebime ne vienas kitą stumdančių ar kitaip fiziškai „skriaudžiančių“ sportininkų minią, o tik du kamuoliuką mušinėjančius žaidėjus. O tai, kad nemaža dalis žaidimo vyksta visiškoje tyloje, turbūt paverčia reginį dar ypatingesniu. Juk neimsi tokioje aplinkoje šokinėti ir rėkauti. Tačiau ir toks palaikymas gali būti šiltas – svetur titulus skinantys šalies tenisininkai sirgalių dėmesio nestokoja: „Kiek teko girdėti, bent didžiųjų turnyru metu žaidžiant R. Berankiui, pavyzdžiui pernai Vimbldone ir šįmet atvirajame Australijos čempionate, palaikymas buvo juntamas, buvo ir vėliavos spalvomis išsidažiusių žmonių. Remigijus Balžekas (Lietuvos rinktinės vyr. treneris ir R. Berankio mokytojas, – aut. past.) man sakydavo, kad tie dalykai jiems visada svarbūs ir labai padeda“, – sakė R. Grušas. Pasiektus rezultatus žinome – taigi, gal Lietuvos sirgaliai jau kažkiek pasitarnauja ir tenisininkams. Aišku, iki tikrai ištikimo palaikymo čia mums dar toli.
Oranžinio kamuolio mėgėjai – Lietuvos talismanas
Artėjant Europos čempionatui Lietuvoje, krepšinio sirgaliai dabar pastebimiausi. Kamuolio varymas per visą Lietuvą, krepšinio aitvaro laidymas ir kitos akcijos rodo, kad žmonės domisi ir laukia įspūdingų kovų arenose. Nors pavienių smurto protrūkių tarp aršių krepšinio sirgalių pasitaiko, lietuviai šioje sporto šakoje negarsėja agresyvumu: „Sirgalius sirgaliui nelygu, bet nemanau, kad Europos kontekste Lietuvos sirgaliai aršūs ar agresyvūs. Mūsų mentalitetas ramesnis nei pietiečių, pavyzdžiui, graikų, kurių „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ fanai kariauja tiesiogine to žodžio prasme“, – dėstė savo nuomonę ištikimas krepšinio gerbėjas Vytautas Alminas.
Tie žmonės, kurie ateina į rungtynes kelti muštynių, nelaikomi tikrais sirgaliais. „Jie ateina ne komandos palaikyti, o ieškoti konfliktų su kitos komandos gerbėjais. Toks elgesys nepuošia nei sporto renginio, nei kelia komandos, kurią jie neva palaiko, prestižą“, – pasakojo V. Alminas. Kaip bebūtų, džiugu pripažinti, jog krepšinio fanai iš Lietuvos geriau pažįstami dėl įspūdingų būgnų, žymiojo Sėklos barzdos ir aistringo palaikymo, o ne dėl noro laidyti raketas į aikštę ar smogti varžovų atributika pasidabinusiam žmogui. Džiugu, kad geltonai žaliai raudona armija tribūnose užsieniečiams dažniausiai kelia pavydą, o ne pasibjaurėjimą – ištikimai rinktinę lydintys sirgaliai yra savotiškas mūsų šalies talismanas ar prekinis ženklas: „Lietuvos krepšinio sirgaliai yra vieni geriausių pasaulyje, tokiais save laikome ne tik mes, bet ir kitos valstybės, kuriose krepšinis nėra paskutinėje vietoje“, – sakė aistruolis.
Futbolo tribūnose – chuliganų mūšio laukas
Atsigręžkime į futbolą, kurio vadinamieji chuliganai yra it atskira subkultūra su savais džiunglių įstatymais, garsėjanti žvėriškais susirėmimais. Be galo arši Lenkijos klubo „Legia“ gerbėjų armija, stadionuose kelianti neregėtas smurto bangas, prisidėjo prie besiformuojančios nuomonės, jog jų tautiečiai jau lenkia tokių fanų agresyvumo tradicijomis garsėjančią futbolo tėvynę Angliją.
Lietuvoje gi sportinis chuliganizmas, paskanintas rasizmu ir fanatišku nacionalizmu, dar nėra tiek pažengęs: „Palyginus su Vakarų Europa ar Rytų Europos bei Balkanų šalimis, Lietuvos fanai yra labai ramūs“, – sakė vienas tinklapio Patriotai.lt lankytojas. Išties, pas mus tokių masinių muštynių, kokios nieko nestebina Serbijoje, Anglijoje ar kitose šalyse, stadionuose pasitaiko nedažnai.
Paklaustas apie minėtame tinklapyje besiburiančių skinų (skustagalvių) vaidmenį smurto protrūkiuose tribūnose, anonimu panorėjęs likti Patriotai.lt lankytojas ėmėsi juos ginti: „Tai stereotipas, sumaišantis į vieną eilinius treninginius chuliganus, futbolo ultras ir skinus. Kadangi Lietuvos visuomenėje labiau žinomas skinų judėjimas, negu futbolo ultrų, dažniausiai visi neigiami dalykai surašomi jiems“. Futbolo ultros – visame pasaulyje paplitęs fenomenas, fanatiškų sirgalių judėjimai, žinomi dėl savo agresyvumo, politinių ar rasistinių polinkių. Išties, perdėm patogu suversti kaltę konkrečiai žmonių grupei, nors iš tiesų nebūna aišku, ar prasikaltusieji išvis priklauso kokiam nors judėjimui. Kaip bebūtų, incidentų būta įvairiausių – rasistiniai plakatai, užgaulus elgesys jau pelnė Lietuvos futbolo federacijai nemenkas baudas.
Peršasi paprasta išvada: sirgaliai, kaip ir visi žmonės, paklūsta įvairiausiai įtakai – tiek bendram savo aplinkos (šalies, miesto, šeimos) kultūriniam klimatui, tiek sporto šakos palaikyme įsigalėjusioms, dažnai ir nerašytoms, taisyklėms. Ne paskutinis čia ir bandos sindromas arba bent noras nelikti balta varna. Žinoma, viskam yra ribos, ir, jei jau nusprendėte mesti plytą, tai Jūsų pačių, o ne visų sirgalių, kultūros lygio atspindys.
Martynas Gedvila
Niekam ne paslaptis, jog lengvoji atletika Lietuvoje – ne pati populiariausia sporto šaka, dažniausiai tūnanti krepšinio ir futbolo šešėlyje. Vis dėlto, džiugu, kad ši tendencija neatbaido jaunų žmonių nuo lengvaatlečių kelio. Šiandien su mumis mintimis sutiko pasidalyti šių metų Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato ketvirtosios vietos 4×100 metrų dalyvis, sprinteris Matas Galdikas.
Taip kalbėjo FK „Ekrano“ sporto direktorius Deimantas Bička, pasakodamas apie planuojamas treniruočių stovyklas, turnyrus bei draugiškas rungtynes prieš naująjį futbolo sezoną.
Iki 2011-ųjų metų čempionato pradžios liko daugiau nei du mėnesiai, kuriuos FK „Ekranas“ rengiasi praleisti aktyviai. Apie klubo planus bei numatomus pokyčius oficialiam klubo tinklapiuiwww.fkekranas.lt papasakojo sporto direktorius Deimantas Bička.
trumpa ir konkreti sporto įvykių apžvalga, kurioje anonsuojamos svarbiausios krepšinio, futbolo varžybos, kurių nevalia praleisti bei kiti svarbūs įvykiai sporto pasaulyje. PIRMADIENIS
19:28 Viasat Sport Baltic. Ledo rutulys. KHL. Dinamo Ryga – Dynamo Maskva.