Search Results for: "sportiniai drabužiai"
Rusų moterų komanda šių metų olimpinėms žaidynėms ruošėsi kaip niekad atsakingai. Ledus užšalusiame Sočyje rusai sugalvojo ištirpdyti savo komandos karštais kūnais: buvo paviešintos jos narių itin seksualios nuotraukos.
Šių metų vasaros festivaliuose vyraus tikra stilių įvairovė: nuo septyniasdešimtųjų hipiškų ir „vintage“ stiliaus detalių iki romantiškų ar net rokeriškų motyvų, šiuo metu karaliaujančių ant mados podiumų. Stilingiausieji įkvėpimo semsis iš tokių festivalių kaip legendinis „Woodstock“ ar populiarusis „Coachella“. Tad kokį stilių pasirinkti festivaliams Lietuvoje, pataria „Deichmann Trendblog“ stiliaus ir mados tinklaraštininkės Laura ir Eva Macijauskaitės.
Dizaineriai Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė jau netrukus pristatys ilgai ruoštą savo naujausią kolekciją „Ruduo–Žiema 2010-2011“. Kovo mėnesį Tokijuje pirmą kartą parodyta A&V kolekcija Lietuvoje bus pademonstruota netradicinėje erdvėje – pačioje Vilniaus širdyje esančiame Sereikiškių parko teniso aikštyne.
Paskambinote paklausti, kodėl jūsų vyras užtruko darbe, o jis, užuot padėkojęs už rūpestį, pasipiktino, kodėl jam skambinėjate? Papasakojote jam, kokią šaunią staigmeną jūsų draugės vyras jai padarė gimtadienio proga, o jis ėmė ir kažko supyko? Ir kas tiems vyrams nepatinka?!
Drabužiai – dar ne viskas! Tokia filosofija vadovaujasi dizainerė Indra Dovydėnaitė. Įsitraukusi į naują projektą ji ne tik įsitikino sena tiesa, kad, norint atrodyti stilingai, labai daug lemia tinkami aksesuarai, bet ir pastebėjo, kad prie stiliaus visumos prisideda ir daiktai – net jeigu tai tik puodelis, derantis su sijono spalva. Dizainerė dalijasi patarimais ir keliais deriniais, kurie į kiekvieno kasdienybę gali įnešti dalelę džiaugsmo.
Taip, melancholijos ir jaukių vakarų namuose metas atėjo kiek per anksti… Na, bet nėra tokio blogo oro, kurio nepataisytų tinkama bei stilinga apranga. Taigi, skubame kelti nuotaiką ir pristatome karščiausias šaltojo sezono mados tendencijas – tikrai rasite kažką sau artimo!
Visame pasaulyje minint kedų kultūros revoliucijos pradžią, žinomas Lietuvos stilistas Kęstas Rimdžius džiaugiasi, kad visuomenė pagaliau suvokė – svarbu ne tik gražiai atrodyti, bet ir patogiai jaustis, ir vis dažniau prie aprangos derina stilingus kedus. Jis įsitikinęs, kad šiais metais laukia šių batų kultūros pikas. Stilistas, pats nevengiantis avėti ryškiaspalvių kedų net prie klasikinio kostiumo, kviečia visus bent vieną dieną – balandžio 24 d., kai Lietuvoje bus minima Kedų diena, – įprastus batus iškeisti į kedus.
Garsaus pasaulyje vyrų mados šveicarų prekės ženklo „Strellson“ įkūrėjai, buvę „Hugo Boss“ savininkai – Jochenas ir Uwe Holy – kartu su profesionalių dizainerių komanda pristatė naujausias rudens-žiemos mados tendencijas. Kolekcija skirta būtent veikliam, kosmopolitiškam, norinčiam išraiškingesnio, nenuobodaus stiliaus vyrui. Joje itin didelis dėmesys skiriamas modernizmui bei aukštai kokybei. Penktadienį pirmoji Lietuvoje „Strellson“ parduotuvė atsidarė mados ir stiliaus centre „Europa“.
Lietuvą vis stipriau glėbyje spaudžianti krepšinio karštinė norom nenorom įtraukia visus. Tačiau pabandykime apie krepšinį kalbėti šiek tiek iš kitos pusės – mados.
Pradžia: sijonai trumpėja
Nors šiandien krepšinis laikomas vyrų „reikalu“, neatskiriama alaus ir draugų kompanijos dalimi, pradžią profesionaliam krepšiniui davė moteriškosios giminės atstovės. Moterų krepšinio pradininke laikoma Senda Berenson Ebot, 1868 m. gimusi Vilniuje, vėliau išvykusi į JAV. Sužinojusi apie koledžo dėstytojo Johno Neismitho sukurtą žaidimą, pati nuvyko į Springfyldą, susipažinti su Johnu, o 1893 m. Northemptono koledže buvo surengtos pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės. Vyrams žiūrėti rungtynių nebuvo leista dėl to, kad žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius (sijonų ilgis – šiek tiek žemiau kelių). Po trisdešimties metų, šiek tiek pasikeitusi, ši sporto šaka atkeliavo į Lietuvą.
Kol krepšinis atkeliavo iki Lietuvos, mados pakito kartu besikeičiant kasdieninių drabužių mados tendencijoms. Sportinių sijonėlių ilgis šiek tiek sutrumpėjo, pradėjo dominuoti šviesios spalvos. Žinoma, visada buvo atsižvelgiama į tai, kad krepšininkės galėtų lengvai judėti, kad medžiaga gerai sugertų prakaitą ir būtų patvari.
1922 metais krepšinio kamuolį perėmė vyrai, kurie žaidė pirmąsias oficialias krepšiasvydžio (taip tuo metu buvo vadinamas krepšinis) rungtynes. Taip ir vyrai, ir moterys Lietuvoje buvo pirmą kartą pažymėti krepšinio karštinės ženklu.
Krepšinio aprangos tendencijos
Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) nariai buvo pirmieji oficialaus krepšinio Lietuvoje žaidėjai. Jų sportinė apranga buvo pažymėta LFLS ženklu. Moterų aprangoje pradeda atsirasti šortai, marškinėliai ilgomis rankovėmis, kojinės iki kelių ir bateliai. Pastarieji gana įvairūs, nebūtinai sportiniai. Akivaizdu, kad tada krepšinio aprangos tendencijas diktavo ir galimybės. Iš pradžių krepšinis labiausiai buvo paplitęs tarp studentų, todėl kaina buvo gana svarbus akcentas. Kaip rašė to meto korespondentė ir sportininkė Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, sportinė apranga ir kiti įrengimai buvo nebrangūs, todėl krepšinis taip greitai plito po visą Lietuvą.
Pirmųjų tarpvalstybinių krepšinio rungtynių metu, žaidėjai dėvėdavo minimalistinius marškinėlius su Lietuvos vyčio simboliu, vėliau buvo pridėtas užrašas „Lietuva“ ir numeriai. Kaskart krepšiniui virstant vis reikšmingesne sporto šaka, tai matydavosi ir žaidėjų uniformose: būdavo daugiau investuojama į medžiagas, bendrą estetinį komandos vaizdą. Lietuvoje krepšininkai atrodė panašiai kaip ir kitapus Atlanto vandenyno kolegos: aptempti berankoviai marškinėliai, trumpi šortai, sportiniai bateliai ir kojinės. JAV krepšininkai mūvėdavo ir kelių apsaugas. Aprangai siūti dažniausiai buvo naudojamas trikotažas, elastanas, laikra bei medvilnė.
Šiandien yra išlikę labai mažai žinių apie senąsias krepšinio aprangos madas Lietuvoje. Apie to meto krepšininkų išvaizdą byloja tik senos nespalvotos fotografijos. Vis tik, lietuvių identitetui visada buvo svarbios spalvos, dažniausiai naudojamos pagrindinės: geltona, žalia, raudona. 1938 metų laikraštyje „Lietuvos sportas“ apie krepšinio paplitimą po pasaulį rašoma: „Žali ir geltoni marškinėliai, išsiskirdami ir susiliedami spalvomis, švaistosi šen ir ten, žaidikams mitriai bebėgiojant kietomis sporto salės grindimis“. Dominuojanti žalia spalva lydėjo Lietuvos krepšininkus iki šių dienų.
Moterų krepšininkių sportinė apranga laikui bėgant vis labiau traukėsi, vyrų – išliko panaši. Žaidėjų apranga išryškindavo sportiškas kojas (nuo šlaunų iki blauzdų) bei rankas. Žinoma, su tokiais drabužiai buvo kur kas lengviau judėti, nei XIX a. pabaigos moterims.
Dar aštuntajame bei devintajame dešimtmetyje krepšininkai dėvėjo gana minimalistines aprangas: trumpi šortukai, aptempti berankoviai marškinėliai, kojinės iki kelių ir sportiniai batai. Jie ilgą laiką tiek Lietuvoje, tiek užjūrio šalyse buvo ne kedai, o vadinamieji konversai, Lietuvoje – inkariukai.
Baggy šortai ir nauja mada
Didelį perversmą krepšinio aprangos istorijoje padarė NBA žvaigždė Michaelas Jordanas. 1984 metais pradėjęs savo karjerą NBA jis įvedė laisvesnes krepšinio aprangos tendencijas. Vadinamuosius baggy šortus (lietuviškai vadinamus „beformius“) Jordanas dėvėjo dar prieš patekdamas į NBA. Jis manė, kad būtent šortai jam neša sėkmę, todėl nenorėjo jų atsisakyti. Netrukus M. Jordanas tapo „Nike“ firmos veidu ir baggy šortai bei platūs sportiniai marškinėliai sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Ši krepšininkų apranga patogi ne tik sportininkams, bet ir gamintojams, mat jie gali lengviau pritaikyti dydžius, nes nėra smarkiai suvaržytų apimties reikalavimų.
Besikeičiant uniformų madoms, buvo pritaikyta ir geresnė medžiaga, ne tik leidžianti kvėpuoti nuolatos judančiam krepšininko kūnui, bet ir leidžianti prakaitui greičiau išgaruoti.
Suknelės sugrįžo
Moterų krepšiniui atsidūrus antrame plane, jų apranga bei estetinis vaizdas pasikeitė nuo XX a. pradžios. Vyrams pralenkus gražiosios lyties atstoves krepšinio žaidime ir populiarume, jos pradėjo vis dažniau lygiuotis su vyriškojo krepšinio žaidėjais, todėl ir aprangos buvo beveik vienodos. Taip krepšininkės prarado moteriškumą ir suvienodėjo. XXI a. pradžioje pradėta diskutuoti apie moteriškos krepšinio aprangos konservatyvumą, atsirado naujų iniciatyvų keistis ir įvesti patrauklesnes krepšinio aprangos tendencijas moterims. Keičiant uniformas atsigręžiama į moteriškas formas, patrauklumą, išskirtinumą.
2010 metų pasaulio krepšinio čempionate suknelėmis pasipuošusios Baltarusijos krepšininkės parodė, kad moterys ir krepšinio aikštelėje gali būti moteriškos. Apsiginklavusios ne tik sportine galia, bet ir žavesiu, krepšininkės neapleidžia profesionaliojo sporto aikštelių. Lietuvoje krepšininkėms taip pat kuriamos moteriškumą pabrėžiančios uniformos, suknelės bei sijonėliai – grįžtama į tuos laikus, kai krepšininkės segėdavo sijonus krepšinio aikštelėse. Tikriausiai jau praėjo laikas, kai moterims norint prilygti vyriškajai giminei, tekdavo prisitaikyti ir supanašėti su jais. Dabar kiekviena lytis pabrėžia savo išskirtinumus ir privalumus.
Lina Sabaitytė