Search Results for: "skausmas"
Nors dažniausiai tatuiruotės ant kūno atsiranda dėl mados arba dėl to, jog tiesiog „gražiai“ atrodo, kai kas taip pažymi svarbius savo gyvenimo įvykius: vestuves, vaikų gimimą, artimų žmonių netektį ir, pasirodo, skyrybas! Nors nežinia, ar labai gera idėja visiems laikams įamžinti išsiskyrimą su mylimuoju ir mylimąją (tokia totuiruotė, mūsų manymu, dažnai skausmo periodu bus tik nuolatinis priminimas, o blogajam metui praėjus taps bereikšme), turbūt daugelis sutiktume, jog po skausmingų skyrybų priimti sprendimai nebūtinai būna patys logiškiausi. Taigi, jūsų dėmesiui – išsiskyrimo tatuiruotės!
Ruduo skaičiuoja dar tik pirmąsias dienas, tačiau peršalimo ligos pradeda savo plitimo sezoną. Permainingas rudeninis oras bei nepakankamas rūpinimasis savo ir šeimos narių sveikata dažnai nulemia vieną nemaloniausių bei sunkiausiai prognozuojamų sveikatos sutrikimų – gerklės skausmą.
Praėjusią savaitę, lapkričio 6 d., buvo atidarytas žvyro karjeruose žiūrovus akistaton su savimi pakvietęs kino forumas „Scanorama“. Spaudos pranešimais užtvindyta žiniasklaida eskalavo apie rudenio kino šventę, o sinefilai stebėjosi, kodėl festivalio programoje tiek daug 2013 metų filmų. Lyg burtažodžius organizatoriai kartojo pavardes: François Ozonas, Jeanas Lucas Godardas, Alejandras Jodorowsky, Richardas Linklateris, Wimas Wendersas, Segejus Loznica, broliai Dardenne’ai… Tačiau, smagiausia festivaliuose atrasti nežinomą režisierių. Laikas.lt paieškas pradėjo nuo intriguojančios istorijos.
Šiandien siūlome pakeliauti aplink pasaulį su šiais ypatingai šokiruojančiais kadrais.
Praėjusiais metais turbūt viso pasaulio gyventojus nustebino plačiai pasklidusi vieno induistų šventiko istorija. Nežinia, kaip Sadhui Amar Bharati sekasi dabar, bet prieš metus jis teigė jau 38 metus nenuleidžiantis dievybės Šivos garbei iškeltos rankos. Tai ne tik titaniškų valios pastangų reikalaujantis veiksmas – skausmas, kurį jis savanoriškai patyrė, daugeliui mūsų turbūt tiesiog neįsivaizduojamas.
Su kiekviena minute nenumaldomai artėja krepšinio šventė, kurios Lietuva nematė nuo 1939 metų. Rugpjūčio 31 dieną mūsų šalyje prasidės Europos krepšinio čempionatas, kuris svarbus ne tik tuo, kad vyksta Lietuvoje. Būtina nepamiršti fakto, kad jo metu rinktinės kovoja ir dėl kelialapių į Londoną, kur kitais metais vyks vasaros olimpinės žaidynės.
Būtent čia ir kyla dilema, kuri gali tapti vyriausiojo Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros galvos skausmu. Kurie žaidėjai šiemet turėtų atstovauti rinktinei, į kurią rudens pradžioje nukryps visų lietuvių akys? K.Kemzūra atsidūrė kryžkelėje. Pernai lietuviai įspūdingai pasirodė Pasaulio krepšinio čempionate, į kurį rinktinė pateko tik su vardiniu kvietimu. Visgi šis faktas nemažina pergalės svarbos. Pernai Lietuvos krepšininkai Turkijoje pasidabino bronzos spalvos medaliais, į priekį praleisdami tik turnyro šeimininkus turkus bei Pasaulio čempionais tapusius amerikiečius. Viskas puiku, tačiau pernykštė sėkmė K.Kemzūrai gali itin apsunkinti šios vasaros darbus. Kodėl? Pernai Lietuvos rinktinės garbę gynė jauni, pergalių ištroškę krepšininkai – Linas Kleiza, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis ir kiti, kurie vilkėdami rinktinės marškinėlius nebuvo iškovoję didesnių pergalių. Tuo tarpu šiemet į rinktinę grįžo būrys veteranų: Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila, broliai Lavrinovičiai. Kad ir ką bekalbėtų krepšininkai ar treneriai, akivaizdu, jog rinktinėje susidūrė skirtingų kartų žaidėjai, o K.Kemzūros uždavinys – suburti iš jų komandą, kuri pateisintų visų lietuvių lūkesčius ir sėkmingai pasirodytų Europos krepšinio čempionato metu.
Ką pasirinks K.Kemzūra? Pirmąjį žingsnį treneris jau žengė. Po pirmosios treniruočių stovyklos Druskininkuose, rinktinės strategas atsisakė Mindaugo Kuzminsko, Deivydo Gailiaus bei Artūro Jomanto paslaugų. Vis dėlto, šis sprendimas nebuvo itin netikėtas ir to buvo galima laukti. Nustebinti gali nebent faktas, jog visi trys žaidėjai gali žaisti lengvojo krašto pozicijoje, kurioje dabar iš likusių žaidėjų visada žaidžia tik Simas Jasaitis. Čia galima daryti išvadą, jog šis krepšininkas dėl savo vietos komandoje gali būti gana ramus. Kas bus toliau? Čia ir galima dėti didžiausią klaustuką. Ką pasirinks K.Kemzūra? Ar remsis senais, patyrusiais vilkais, ar pasitikės jaunimu, ištroškusiu pergalių. Visgi greičiausiai treneris mėgins ieškoti aukso vidurio – lipdyti komandą tiek iš jaunesnių žaidėjų, tiek iš veteranų. Neabejoju, kad rinktinėje matysime Š.Jasikevičių bei Mantą Kalnietį, taip pat aukštaūgius – Robertą Javtoką bei Paulių Jankūną. Kiti žaidėjai dėl vietos rinktinėje dar negali būti visiškai ramūs.
Galimi įvairūs variantai
Daugiausia klaustukų kyla kalbant apie aukštaūgių liniją. Smarkiai visas kortas sumaišė Jonas Valančiūnas. Lietuvos krepšinio ateitimi jau dabar vadinamas vidurio puolėjas savo akcijas smarkiai pakėlė po NBA naujokų biržos, kur jį penktuoju šaukimo pakvietė Toronto „Raptors“ ekipa, bei Pasaulio jaunimo U-19 čempionato, kur Lietuvos krepšininkai pasidabino aukso medaliais, o J.Valančiūnas ne tik vedė rinktinę į pergales, bet ir tapo naudingiausiu turnyro žaidėju. Po tokios sėkmingos vasaros, net garsiausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis prabilo apie tai, kad J.Valančiūnas vyrų rinktinės duris turėtų praverti jau šiemet. Logikos tame yra, kadangi jaunasis Lietuvos talentas tobulėja itin sparčiai, tačiau ar tikrai K.Kemzūra ryšis imti J.Valančiūną į rinktinės sudėtį, taip už borto paliekant kitą aukštaūgį Marijoną Petravičių, kurį pastarojo sezono metu itin dažnai persekiojo traumos. Šis variantas gana realus, kadangi jau kitąmet J.Valančiūnas galėtų tapti rimta paspirtimi Londono olimpiadoje, su sąlyga, jog Lietuvos rinktinė sugebės ten patekti.
Situacija kur kas keblesnė, kai kalbame apie sunkiojo krašto poziciją. Čia turime P.Jankūną, D.Songailą, Kšyštofą ir Darjušą Lavrinovičius bei Donatą Motiejūną. Pastarasis pernai į rinktinę nepateko, tačiau šiemet situacija gali keistis. Donatas šiemet žaidė Italijoje, o NBA naujokų biržoje jį 20-ju šaukimu pasirinko Hiustono „Rockets“ ekipa. Šis faktas neabejotinai stiprina jaunojo talento šansus patekti į rinktinės sudėtį. Visgi, dar daugiau neaiškumų dėl rinktinė sudėties sukėlė D.Songailos sprendimas prisidėti prie rinktinės kandidatų. Praėjusiame sezone etatinio atsarginio vaidmenį Filadelfijos „76ers“ klube atlikę aukštaūgis yra tapęs ne vienos rinktinės pergalės kalviu. Nagrinėjant situaciją, manau, kad sunkiojo krašto poziciją rinktinėje turėtų užimti P.Jankūnas, vienas iš brolių Lavrinovičių bei D.Motiejūnas arba D.Songaila. P.Jankūnas garsėja savo stabilumu bei universalumu, taip pat turėjo gerą sezoną atstovaudamas „Žalgiriui“. Tuo tarpu imti tiek Darjušą, tiek Kšyštofą K.Kemzūrai gali būti per didelė prabanga. Dvynių žaidimo stilius panašus, tad galbūt naudingiau komandoje turėti skirtingo žaidimo stiliaus krepšininkus, nei remtis panašiai žaidžiančiais broliais.
Gynėjų grandyje situacija taip pat neaiški. Jeigu M.Kalnietis ir Š.Jasikevičius yra vieninteliai tikri įžaidėjai ir dėl vietos dvyliktuke gali būti gana ramūs, tai tarp likusių rinktinės kandidatų verda didelė konkurencija. Visgi, čia prasčiausi šansai – Mindaugo Lukauskio pusėje. Nors praėjęs sezonas gynėjui Vokietijoje buvo tikrai neblogas, likę konkurentai atrodo solidžiau, o ir jų atstovaujami klubai yra pajėgesni. Geriausias pozicijas patekti tarp 12 žaidėjų, ginsiančių Lietuvos garbę Europos čempionate, turi Rimantas Kaukėnas bei Martynas Pocius. Pastarasis žibėjo praėjusių metų Pasaulio čempionate, o R.Kaukėnas – veteranas, kurio patirtis gali labai praversti ir tai K.Kemzūra greičiausiai mėgins išnaudoti. Likę gynėjai – Martynas Gecevičius, Tomas Delininkaitis ir Renaldas Seibutis. Neabejojama, jog vieno krepšininko iš šios trijulės čempionate neišvysime, tačiau kas taps tuo nelaimėliu atspėti yra nelengva ir viskas priklausys nuo kontrolinių rungtynių ciklo bei K.Kemzūros kuriamos rinktinės vizijos.
Iki čempionato liko mažiau nei mėnuo ir su kiekviena diena padidinamasis stiklas prie Lietuvos rinktinės tik artės. Aišku viena, nepaisant daugybės klaustukų, kurie kyla kalbant apie galutinį rinktinės dvyliktuką, šaliai atstovaus 12 tuo metu pajėgiausių jos krepšininkų.
2010 m. atliktoje Vilniaus gyventojų apklausoje miestelėnai pačia opiausia problema įvardijo susisiekimą. Nesunku nuspėti, kad labiausiai vilniečius erzina transporto spūstys ir vis nesibaigiantys transporto infrastruktūros plėtros projektai. Transporto kamščių mūsų keliuose tik daugėja, nors, regis, apie tai jau seniai kalbama ir diegiamos neva pačios efektyviausios priemonės, tačiau kol kas nuo tramvajaus projekto ir svaičiojimo apie gondolas pernelyg nenutolta. Transporto kamščiuose pasaulyje kasmet sudeginama per 34 mlrd. litrų degalų, o kur dar laiko bei nervų ląstelių nuostoliai.
Žinoma, nepadės jokios techninės priemonės, jei tiek vairuotojai, tiek pėstieji nebus kultūringi ir tolerantiški vienas kitam kelyje. Įžūlumas arba eismo taisyklių nesilaikymas, automobilio parkavimas bet kur, bet kaip padidina transporto spūstis ypač piko metu, todėl turime belstis į eismo dalyvių asmeninę kultūrą bei juos mokyti.
Aišku, vien to nepakanka. Kaip besvarstytume, labiausiai transporto spūstis gali sumažinti visuomeninio transporto plėtra. Vilniuje troleibusų linijos gerai išvystytos, o autobusai gana neblogai padengia visą miestą. Tereikia profesionaliai įvertinti linijų tinklą, peržiūrėti tvarkaraščius, ten kur trūksta, padidinti maršrutų skaičių. Miesto transportas turi būti patogus, pigesnis nei naudojimasis nuosavu automobiliu bei estetiškas, tuomet jis taps patrauklus miestelėnams. Gerinant susisiekimą viešuoju transportu, reikėtų įdiegti greitojo eismo maršrutinį tinklą, įvesti papildomus maršrutus naujai urbanizuojamuose miesto rajonuose. Reikėtų intensyviau atnaujinti viešojo transporto parkus naujomis ekologiškomis, pritaikytomis neįgaliųjų pervežimui transporto priemonėmis.
Vietoje to, kad perimtume teigiamus užsienio pavyzdžius transporto kamščiams sumažinti, išradinėjame savo „dviratį“ ir – ne visuomet sėkmingai. Pavyzdžiui, Švedijos sostinėje Stokholme įrengtos specialios automobilių stovėjimo aikštelės prieš įvažiuojant į sostinės centrą, kuriose iš miegamųjų rajonų į darbą miesto centre vykstantys gyventojai palieka mašinas, o darbą pasiekia persėdę į visuomeninį transportą. Pastarasis jiems patrauklesnis dar ir tuo, kad įvažiavimas į Stokholmo centrą labai brangus netgi švedams.
Skandinavai, olandai, jei atsiranda problema keliauti automobiliu, sėda ant dviračio arba važiuoja visuomeniniu transportu. Dviračių takai pas mus neišvystyti, o ir pažymėtose vietose į juos mažai kreipia dėmesio tiek dviratininkai, tiek pėstieji. Todėl reikėtų sukurti palankesnes sąlygas dviratininkams. Pagal patvirtintą dviračių trasų schemą reikėtų baigti tarptautinę dviračių trasą „Eurovelo“ ir kitas numatytas dviračių trasas. Reikėtų sudaryti sąlygas dviračių parkams kurtis, kuriuose būtų galima palikti savo dviratį, taip pat būtų teikiamos jų remonto, nuomos paslaugos.
Prieš gerą dvidešimtmetį Vilniuje tam tikrose gatvėse buvo suformuotas vienos krypties eismas ir pasielgta racionaliai. Šiuo metu transporto srautai reguliuojami chaotiškai, visiškai nesuvokiant prioritetų. Kartais netgi susidaro įspūdis, kad tarnaujama prekybos centrams nei iš šio, nei iš to magistralinėse gatvėse leidžiant sukti į kairę, į prekybos centrą, taip sustabdant visą automobilių srautą. Naudos bendrai eismo struktūrai neduoda ir ypač judriose gatvėse įrengiamos pėsčiųjų perėjos be šviesoforo ir be estakadų. Jos ne tik stabdo mašinų srautus, bet ir kelia pavojų patiems pėstiesiems.
Sostinėje įgyvendintas „Žaliosios bangos“ projektas atsiėjo apie 100 milijonų litų. Ten, kur ši sistema veikia, nedavė tokio efekto, kokio tikėtasi. Pavyzdžiui, šviesoforai Antakalnio žiede, arba neveikia, arba labiausiai pasitarnauja pėstiesiems. Važiavimas žiedu racionaliau ir veiksmingiau paskirsto srautus nei šviesoforas.
Automobilių spūstims mažinti pirmiausia reikia inžinerinių priemonių. Todėl prioritetine tvarka reikėtų baigti Vakarinę eismo gatvę nuo Oslo g. iki Ukmergės pl. su skirtingo lygio sankryžomis ir perėjomis; baigti Lazdynų tilto rekonstrukciją, rekonstruoti Oslo ir Gariūnų gatves, įrengti skirtingų lygių Gariūnų–Jočionių g. sankryžą transporto ir pėsčiųjų eismui; suprojektuoti ir nutiesti Šiaurinę gatvę nuo Vakarinio greitkelio iki Kareivių–Žirmūnų g. sankryžos; suprojektuoti ir nutiesti Mykolo Lietuvio g. ir rekonstruoti Mokslininkų g. tarp Ukmergės pl. ir Molėtų pl.; rekonstruoti Geležinio Vilko g. atkarpą tarp Pietario g. ir Gerosios Vilties g.; nutiesti Pietinį miesto aplinkkelį nuo Kauno pl. iki planuojamo Vaidotų regioninio logistikos centro (Kirtimų g. rekonstrukcija), nutiesti jungtį su Graičiūno g.; rekonstruoti Nemenčinės pl. nuo Kairėnų g. iki Antavilių gyvenvietės iki 4 eismo juostų; inicijuoti transporto jungties tarp Pilaitės rajono ir magistralinio kelio A1 specialųjį planą trasos parinkimui; užbaigti Vilniaus g. (A1 kelio) rekonstrukciją Grigiškėse; parengti šiaurinio transporto koridoriaus projektinę dokumentaciją (Žaliųjų ežerų g. rekonstrukcijos techninį projektą ir jungties tarp Balsių ir Nemenčinės pl. jungties detalųjį planą).
Savivaldybė neatidėliotinai turėtų imtis Kernavės g. ir transporto tilto statybos tarp Žalgirio g. ir A. Goštauto g.; įrengti Kernavės–Ozo g. dviejų lygių transporto mazgą; rekonstruoti Žalgirio g. iki 6 eismo juostų su skirtingo lygio sankryža su Geležinio Vilko g.; sujungti Pietinį senamiesčio aplinkkelį su Panerių g.; sujungti Ozo g. su Laisvės pr.; sujungti Gineitiškių g. su Zamenhofo g.; rekonstruoti Lukšio g. atkarpą tarp Ulonų g. ir Kalvarijų g. iki 4 eismo juostų; rekonstruoti Kudirkos-Pamėnkalnio g. sankryžą; rekonstruoti Dariaus ir Girėno g. atkarpą tarp Žirnių g. ir Eišiškių pl. iki 6 eismo juostų; rekonstruoti Olandų-Antakalnio-T.Kosciuškos g. Sankryžą. Mes matome, kad tai neatidėliotini darbai miesto transporto infrastruktūrai gerinti, kurių turėtų imtis Vilniaus miesto vadovai.
Švedai įdiegė ir dar vieną naujovę. Stokholmo eismo apmokestinimo sistema apima 18 taškų prie įvažiavimų į centrinę miesto dalį. Tuose taškuose yra specialūs signalų imtuvai ir kameros, identifikuojantys automobilius. Signalų imtuvai užfiksuoja automobiliuose esančių specialių daviklių signalus. Visiems automobiliams, įvažiuojantiems į atitinkamą Stokholmo dalį, yra skiriamas mokestis. Skirtingu dienos metu mokestis skiriasi – didžiausias yra piko valandomis. Ši įvažiavimo rinkliava yra valstybės nustatytas mokestis ir visos pajamos investuotos į Stokholmo viešojo transporto infrastruktūros plėtrą bei optimizavimą. Šią sistemą švedams sukūrė mūsų „IBM Lietuva“. Įdiegus sistemą transporto kamščių Stokholme sumažėjo 18 proc., vadinamų „žaliųjų“ ir neapmokestinamų automobilių kiekis padidėjo 9 proc.
KERTANT EUROPĄ. – Toks vaizdas, kad tau tas pats. – Netiesa. Netikėtai miršta septyniolikmetės Prudencijos mama. Ji lieka viena. Netrukus…
Kalėdos – viena gražiausių, ryškiausių ir įsimintiniausių metų švenčių, kurios neįsivaizduojamos be dovanų. Artėjant šiai dienai, dažniausiai ruošiamės jau iš anksto – ieškome kalėdinių dovanų idėjų, patiekalų receptų, ką apsirengti tą dieną ir t. t. Tačiau vis dėlto kartais taip nutinka, jog dovanų idėjų galvoje – lygiai nulis. Todėl, šiandien pateikiame Jums dovanų sąrašą, ką dovanoti moterims ir vyrams.
Tie, kurių pagrindinė darbo priemonė yra kompiuteris, tikriausiai yra patyrę riešo ir plaštakos maudimą ar net skausmą, kai ilgai ir intensyviai tenka spaudyti kompiuterio pelę ir darbuotis klaviatūra.