Search Results for: "sintetika"
Įsielektrinusiais plaukais sulaukėme pavasario ir drauge naujausio sintetinio numerio. Kai atsigaunanti gamta gieda holistines giesmes, mes traukiamės iš spintų žiemos laimikius – ne pačių gryniausių medžiagų retro sukneles ir krūtinę išryškinančius netrikotažinius „Adidas“ džemperius. Ir kai visai natūraliai aplink pradeda čirkšti sugrįžę sparnuoti emigrantai, su bičiuliu lauko kavinėje gurkšnojame šaltos kavos ir išmetamųjų dujų kokteilį. Gerai, perkelkime šį susitikimą į patį ekologiškiausią pasaulio tašką ir paklauskime savęs, kiek procentų natūralumo mūsų pokalbyje, mūsų santykiuose. Esame strigę urban kultūroje ir mažai čia ką bepakeis produktų etikečių analizavimas ar palangių želdinimas prieskoniais. Nepaneigsite – mus, betono vaikus, senamiesčio smogas dažnai įkvepia labiau už jūros ošimą…
„Šią ypatingą kolekciją įkvėpė beveik prieš pusšimtį metų grafikės Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus piešti piešiniai, kurie kadaise puošė legendinės „Nykštuko“ kavinės sienas ir Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sienas. Prieš penkerius metus kalbėdami su draugais pagalvojome, kaip šaunu būtų atkurti šią vietą, todėl kai Rimantas Kaukėnas kreipėsi į mane, prašydamas sukurti kolekciją jo paramos fondui, nesudvejojau – būtent dabar turi atgimti „Nykštuko“ dvasia, – sako A. Pogrebnojus.
Mokesčiai už šildymą, vandenį, dujas, nuomą ar remontą nuosavame name… Maistas ir kitos išlaidos. Žinoma, turtuoliai irgi verkia, tačiau veikiausiai ne dėl pragyvenimo kaštų ar gyvenimo mažyčiame bute.
Pastaruoju metu specialieji ir vizualiniai efektai tapo neatsiejama kone kiekvieno filmo dalimi, nepriklausomai nuo jo biudžeto ir kilmės šalies. Ankstesniais laikais sietini su veiksmo ir fantastiniais filmais, pastaruoju metu jie tampa kiekvienos juostos palydovais.
Pirmą kartą apie Aistę Jakimavičiūtę parašėme praėjusią vasarą, kai vieną birželio dieną draugai lyg susitarę feisbuke pasidalijo idiliška „Chevrolet“ reklama su daug jaunų besišypsančių žmonių, sakančių, kad svajonės pildosi. Ne iš karto supratome, kad tą reklamą sukūrė Lietuvos studentai. Atrodė per daug kokybiška. Neoficialiais duomenimis, konkurso, kuriam ji ir buvo sukurta, reklama nelaimėjo, „nes buvo per profesionali“. Aistė buvo jos režisierė.
Vieną vakarą visai atsitiktinai žiūrėjau filmą apie mažų namų judėjimą (angl. Small House Movement). Amerikietis Jay Shafer, aprodydamas savo nedidelį būstą, pasakojo, kaip jam kilo idėja statyti mikronamus. Netrukus idėja peraugo į judėjimą, kuris itin išpopuliarėjo ne tik krizės paliestoje JAV, tačiau ir už Atlanto.
„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.
Koks klubas be stiklinių, bokalų ir taurių? Kokia naktis be barmenų? O kokie gi tie žmonės, aukojantys laiką, nors galėtų linksmintis ar ilsėtis tam, kad gerai (tik iš pradžių) jaustųsi kiti?
Tomas S. Butkus rašo poeziją, pristato ją poezijos ir garso grupės „Betoniniai triušiai“ pasirodymuose, meistrauja idėjų dirbtuvėse „Vario burnos“, leidžia knygas (ne tik eilėraščių), kuria dizainą, rašo mokslinius tekstus, apkeliavo maždaug pusantro šimto pasaulio miestų, su penkiamete dukra papildė vaikų literatūros lobyną – ir tai tik dalis to, ką savyje sugeba sutalpinti ir į aplinką paleisti mano pašnekovas. Jis teigia, kad užtenka poros metų intensyvios praktikos ir galima perprasti naujo dalyko techniką…
Drauge su stenančiu pavasariu prisivalgę spalvotų kiaušinių kitą savaitę po Vilnių ir Kauną išplatinsime itin margą Laikas.lt žurnalo numerį – SINTETIKA. Trumpai, ką rasime vartydami niekada blogai nuotaikai nepasiduodančius naujus puslapius.