Search Results for: "santa"
Norite šaltą vakarą prisiglausti prie kažko švelnaus ar pūkuoto? O gal tiesiog pasiguosti dėl nevykusio pirmadienio ar bjauraus oro? Tokiais atvejais jūsų geriausiu draugu gali tapti mylimas augintis. Jis niekada jums nepasakys, kad dėl blogų minčių kaltas tik jūs pats ar, kad gana niurzgėti.
2012 metais Londone vykusios vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos dziudo istorijoje buvo ypatingos, nes jose pirmą kartą mūsų šaliai atstovavo du šios sporto šakos atstovai — Karolis Bauža ir Marius Paškevičius. Netrukus prasidėsianti Rio de Žaneiro olimpiada taip pat įeis į šalies istoriją, nes pirmą kartą kelialapį į vasaros olimpiadą iškovojo dziudo sportininkė moteris – Santa Pakenytė. Šis pasiekimas neleidžia abejoti jos meistriškumu ir ryžtu — pasak atletės, olimpinėms žaidynėms ji kryptingai ruošėsi ketverius metus, tačiau disciplina ir ištvermė sportininkę lydi ne tik kovose ant tatamio — besiruošdama svarbiausiam sportinės karjeros įvykiui, olimpiadai, ji šiemet taip pat surado jėgų apginti Edukologijos magistro diplomą Lietuvos sporto universitete.
Geriausias būdas kovoti su pavasariniu liūdesiu – muzika! PIANO.LT koncertų salė kviečia pasitikti pavasarį kartu. Nuo kovo 12 dienos iki pat gegužės pabaigos PIANO.LT koncertų salėje galėsite išgirsti daugiau nei penkiolika skirtingų kamerinės muzikos koncertų!
Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre 3 profesorių komanda jaunai merginai atliko unikalią kasos naviko operaciją. Tai vienas didžiausių šiame centre pašalintų solidinių pseudopapilinių navikų. Jis svėrė beveik 1300 gr.
Praėjusią savaitę Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti Mariaus Ivaškevičiaus filmas „Santa“. Apie rekordines jo peržiūras spaudoje pranešimų nematyti, apie ką garsiai šūkavo paskutinių lietuviškų filmų – „Kaip pavogti žmoną“ ir „Redirected“ – kūrėjai. Jų kontekste „Santa“ itin subtilus, emocingas ir tvarkingas. Pabandysiu trumpai pagrįsti kodėl?
Jau visai netrukus, sausio pabaigoje, kino teatruose pasirodys kino mylėtojų laukiama lietuviško kino naujiena – Mariaus Ivaškevičiaus filmas „Santa“. Šio filmo kompozitorė – sparčiai Europoje populiarėjanti dainininkė Chinawoman – specialiai filmui sukūrė dainą „We Own the Night“. Filmo kūrėjai dalijasi gundančiu ir nostalgišku kūriniu bei pristato specialiai dainai sukurtą vaizdo klipą su išskirtiniais filmo kadrais.
Ilgai laukta ir keliskart atidėliota Mariaus Ivaškevičiaus filmo „Santa“ premjera įvyks 2014 m. sausio 31 d. Lietuvos kino teatruose žiūrovais išvys dramatišką meilės istoriją, besitęsiančią tarp Suomijos ir Lietuvos, pasakos ir realybės. Filme pagrindinius vaidmenis sukūrė Suomijos kino žvaigždė Tommi Korpela bei lietuvių TV ir teatro aktorė Sandra Daukšaitė.
Garsus Lietuvos dramaturgas, kino scenaristas ir režisierius Marius Ivaškevičius sėdo į pirmo savo kūrybinėje karjeroje pilnametražio vaidybinio filmo režisieriaus kėdę. Filmas darbiniu pavadinimu „Santa“ yra bendros Lietuvos ir Suomijos gamybos projektas, kurio prodiuseriai Asta Valčiukaitė ir Kęstutis Drazdauskas jau yra dirbę su M. Ivaškevičiumi prodiusuodami jo trumpametražius filmus „Tėve mūsų“ bei „Mano tėvas“. Scenarijų filmui „Santa“ parašė pats režisierius.
Plačiajai Lietuvos auditorijai M. Ivaškevičius geriausiai žinomas iš pagal jo pjeses sukurtų kultinių spektaklių „Madagaskaras“ bei „Mistras“, kurie susilaukė milžiniško susidomėjimo ir itin teigiamų žiūrovų bei kritikų atsiliepimų. Šiais metais M. Ivaškevičius pristatys naują savo kūrinį – pjesę „Išvarymas“, pagal kurią pastatyto spektaklio premjera Nacionaliniame dramos teatre įvyks gruodžio 22 d.
Pilnametražis vaidybinis filmas „Santa“ nėra pirmas kartas, kuomet M. Ivaškevičius ragauja kino režisieriaus ir scenaristo duonos. 2007 m. jis sukūrė trumpametražį vaidybinį filmą „Mano tėvas“, o 2010 – trupametražį vaidybinį filmą „Tėve mūsų“, kuriame vaidino legendinis lietuvių aktorius Juozas Budraitis.
Filmo „Santa“ veiksmas vyksta šių laikų Lietuvoje ir Suomijoje. Per Kalėdų atostogas lietuvė Inga (akt. Sandra Daukšaitė-Petrulėnė) su savo septynerių metų sūnumi Vincu (akt. Ovidijus Petravičius) atvyksta į Rovaniemį – miestelį Suomijos šiaurėje – aplankyti Kalėdų Senelio, kuriuo dirbantis Jussi (akt. Tommi Korpela) įsimyli Ingą. Užsimezgęs romanas blaško įsimylėjelius tarp Lietuvos ir Suomijos. Netikėta dramatiška įvykių eiga įneša radikalių pasikeitimų į visų filmo veikėjų gyvenimus.
Pasak režiseriaus, filmo žanras – drama, tačiau jame gausu ir komedijos, ir romantikos elementų. „Aikšelėje net juokavome, kad tos dalys, kurias filmuojame dabar – tai romantinė komedija, o tos, kurias reikės filmuoti poryt – ten jau rimta drama. Tiesa ta, kad šiame filme bus visko: ir smagaus juoko iš suomių bandymų mokytis lietuvių ir rusų kalbų, ir itin jaudinančių vietų stebint vaiko ir jį supančio pasaulio sąveiką,“ – sakė filmo režisierius.
Naująjį savo filmą M. Ivaškevičius kuria kartu su garsių kino profesionalų komanda. Filmo operatorius – vienas tituluočiausių šios srities kūrėjų Suomijoje Tuomo Hutri, kurio filmografiją sudaro virš 40 įvairaus žanro ir formato filmų, tarp jų ir tarptautiniu kino hitu tapęs trileris „Hana“. Pagrindinį vyro vaidmenį kuria Europos kino pasauliui puikiai pažįstamas aktorius, Suomijos mega žvaigždė Tommi Korpela, Lietuvos žiūrovams matytas filme apie pasiutusį Kalėdų Senelį „Rare Exports Inc.“ Ingos vaidmenį kuria aktorė ir televizijos laidų vedėja Sandra Daukšaitė-Petrulėnė, vaidinusi TV serialuose „Nekviesta meilė“, „Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“, „Svetimi“, o jos septynmetį sūnelį Vincą – kine debiutuojantis Ovidijus Petravičius.
Pirmas filmavimo etapas Lietuvoje jau baigtas. Pasak A. Valčiukaitės, jo metu netruko komiškų situacijų. „Filmavome viename iš Vilniaus viešbučių ir pagrindinis veikėjas Jussi vaikščiojo apsirengęs Kalėdų Senelio kostiumą. Po kurio laiko susirinko būrys vaikų, kurie išsižioję žiūrėjo į ištaigingu kostiumu aprengtą, nežinoma kalba šnekantį, tikrą Kalėdų Senelį. Aktorius T. Korpela pajuokavo, kad dabar net parūkyti negalės – juk nevalia gadinti Senelio reputacijos“. 2012 m. vasarį kūrybinė grupė išvyks į Suomiją, o baigiamieji darbai numatomi Lietuvoje vėlyvą pavasarį. Lietuvos kino teatruose filmas turėtų pasirodyti 2013 m. sausį.
Vieną kartą per metus visas pasaulis švenčia mados šventę. Stilingi ir siautulingi vakarėliai tą pačią dieną nuvilnija nuo Niujorko iki Tokijo. Jau antrus metus iš eilės žurnalas „Stilius” kviečia prisijungti prie mados sostinių ir švęsti „Mados naktį”.
Globali mados šventė, vienai nakčiai įvairius pasaulio miestus nušviečianti iki aušros nesibaigiančiais mados renginiais, stilingais vakarėliais, žavinti nepakartojamais mados pristatymais rugsėjo 8 dieną atkeliaus ir į Vilniaus rotušę. Tą vakarą sostinės širdis – Rotušė – vienam vakarui virs mados meka.
Italų mados namai „Max Mara”, pernai pristatę specialiai iš Italijos atvežtą kolekciją, ir šiemet žada sužavėti prabangia ir elegantiška kolekcija. Prie jų prisijungs drabužių salonas „Mados linija” bei parodys jaunatvišką ir žaismingą jaunimui skirtą kolekciją.
Kuo puoštis šį rudenį ir žiemą patars ir drabužių salonas „Gedimino 22”, pristatysiantis naujausias prekės ženklų „Pennyblack”, „Gerry Weber” ir „Luisa Cerano” kolekcijas.
Pirmą kartą Lietuvą su savo kūryba supažindins užsienyje jau žinomas jaunųjų dizainerių duetas „Kristi Andress”. Jaunas, veržlus ir perspektyvus duetas susibūrė Lietuvoje, tačiau kelią į sėkmę tiesėsi užsienyje. Olandijoje savo kūrybą įtvirtinę Kristina ir Andrius šiemet ketina užkariauti Lietuvos ir Prancūzijos rinkas.
Prabanga tviskės juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Fashion Gold” ekspozicija.
„Mados nakties” svečiai pirmieji turės galimybę pamatyti „Cielo Venezia 1270” papuošalų kolekcijas Lietuvoje. Taip pat bus suteikta unikali proga iškart juos pačiupinėti, pasimatuoti bei iš patyrusių konsultantų sužinoti apie juos daugiau.
Neatsilikdama nuo šiandienos aktualijų, „Mados naktis” šį kartą pateiks ir savo požiūrį į krepšinį. Praėjusiais metais žavėję teatro kostiumais, šiemet „Mados naktyje” „bohemiečiai” ketina ant podiumo pristatyti aštuntojo ir devintojo dešimtmečių sportinių kostiumų kolekciją. Ar dar prisimenate, kokius šortus vilkėjo Arvydas Sabonis, kai padėjo TSRS rinktinei pelnyti medalį 1985 metais?
Sporto tematiką gvildens ir garsūs Lietuvos dizaineriai. Juozas Statkevičius, Ramunė Piekautaitė, Jurgita Januškevičiūtė-Žiugždienė bei Kristina Kruopienytė per „Mados naktį” dar kartą primins, kaip turi atrodyti stilingas krepšinio aistruolis.
Be abejonės, madingiausias šių metų sporto renginys „EuroBasket2011” renginio svečiams pristatys ir garsių Lietuvos dailininkų paveikslus, kurių pagrindinis motyvas – krepšinio kamuolys. Šio iššūkio rezultatas – paroda „Krepšinio planeta”, kuri jau nuo Europos vyrų krepšinio čempionato pradžios keliauja po arenas kartu su nacionaline krepšinio rinktine.
Dalia Kasčiūnaitė, Arūnas Rutkus, Arūnas Žilys, Linas Liandzbergis, Miglė Kosinskaitė, Vladas Mackevičius, Vitalis Čepkauskas, Rytas Jurgelis, Virginijus Viningas, Andrius Miežis, Sigitas Mickevičius „Mados nakties” svečiams suteiks progą įsigyti jų darbus aukcione, o pusę visų surinktų lėšų dailininkai perves į Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo sąskaitą.
Sportiškas bus ir renginio svečius „pasitinkantis” naujasis „Audi A1” – šalia Rotušės laiptų įsitaisys galingas ir išskirtinis naujausias šios kompanijos modelis. Ypatingo charakterio „Audi A1” – prabangus atletas: plati pečių linija, spalva, kontrastuojanti stogo arkai ir neįprastai aštrūs nuožulnūs galiniai statramsčiai suteikia triduriui siluetą, kurio neįmanoma su niekuo supainioti.
Renginio kulminacija taps dizainerės Ramunės Piekautaitės 2011/2012 metų rudens ir žiemos kolekcija. Pastaruoju metu viešai kolekcijų nebepristatanti R.Piekautaitė „Mados nakties” svečiams suteiks išskirtinę progą pamatyti jos kolekciją gyvai.
„Mados renginius organizuojame ne pirmą kartą, bet šįkart norime Vilniaus rotušėje sukurti išskirtinę atmosferą, kurį padės iš labai arti pamatyti visas renginyje pristatomas kolekcijas ir jų detales. To Lietuvoje dar nėra buvę – visi kviestiniai vakaro svečiai sėdės tik pirmoje eilėje”, – intrigavo renginį prodiusuojančios kompanijos „Publicum Events” projektų direktorius Alfas Ivanauskas.
Progą visa tai pamatyti turės ir kiekvienas norintis – renginys bus tiesiogiai transliuojamas per Rotušės aikštėje pastatytą didžiulį ekraną. Tad kviečiame visus naktinėti ir rugsėjo 8 dieną nuo 20 valandos įsikurti Rotušės aikštėje.
Trys juostos ar šokanti katė? Tokią dilemą sprendžia kiekvienas save gerbiantis chuliganas, atidžiai besirenkantis garderobą. Juokai juokais, o sportinės aprangos gigantės „Adidas“ bei „Puma“, kurias šiandien žino ir gerbia daugelis, daugybę metų lenktyniavo tarpusavyje. Ne kas kita, o būtent arši nesantaika tarp šių kompanijų įkūrėjų, brolių Dasslerių, padėjo jiems pakilti iki viršūnės.
Pirmieji žingsniai
Vokietijos miestelyje Herzogenaurache batsiuvio šeimoje augę broliai Rudolfas bei Adolfas Dassleriai nuo mažens pasižymėjo skirtingais būdo bruožais, kurie darė įtaką ir jų darbui. Brolių kelias į šlovę prasidėjo 1920 m., kai dvidešimtmetis Adolfas pradėjo mamos skalbimo kambaryje kurti rankų darbo sportinius batelius. 1924 m. Adolfas su Rudolfu įkūrė firmą „Gebrueder Dassler Sportschuhfabrik“ („Brolių Dasslerių sportinės avalynės fabrikas“), kurioje pamainomis rankų darbo batus kūrė visa šeima bei pagalbininkai.
Pasaulyje Dasslerių vardas garsiau nuskambėjo po 1936 m. vasaros olimpinių žaidynių Berlyne, kur brolių apavą dėvėjo ne tik Vokietijos vyrų futbolo rinktinės nariai, bet ir žymus amerikiečių atletas Jesse Owensas, žaidynėse laimėjęs net 4 aukso medalius.
Tačiau viską aukštyn kojom apvertė Antrasis pasaulinis karas. 1943-ųjų pabaigoje Hitlerio „totalinio karo“ politika brolių Dasslerių batų fabriką, kaip ir daugybę kitų pramoninių įmonių, pavertė ginklų gamybos vieta. Būtent šiame fabrike ir gimė įspūdingas, Sąjungininkus karo lauke itin efektyviai šiurpinęs prieštankinis raketų paleidimo įrenginys, pravardžiuotas „tankų siaubu“ („Panzerschreck“).
Dvi sportbačių „ideologijos“
Iki šiol nėra aišku, kas gi iš tiesų sukėlė nesantaiką, kuri brolius išskyrė visam laikui. Spėjama, kad jie pykosi dėl žmonų, prisimenamas ir nesusipratimas slėptuvėje nuo bombos, kai Adolfo žodžius apie „purvinus šunsnukius“ Rudolfas palaikė adresuotais jam ir jo žmonai. Taip pat dažnai minimas ir karas, nuolat trikdęs bei pavertęs abu brolius nacių propagandinės mašinos dalimi.
1948-aisiais Adolfas ir Rudolfas oficialiai nutraukė bendrą veiklą. Rudolfas išsikraustė gyventi į kitą upės pusę ir įkūrė dabar visiems žinomą „Pumą“. Verta paminėti, jog pradžioje naujoji kompanija vadinosi ne itin skambiai – „Ruda“, pagal pirmąsias vardo ir pavardės raides. Adolfas tuo pačiu principu sukūrė savo firmos pavadinimą „Adidas“, kuris prigijo sėkmingiau.
Po brolių išsiskyrimo, Herzogenaurachas tapo tarsi miniatiūriniu sienos perskeltu Berlynu – greitai išgarsėjusios kompanijos savo teritorijas pasidalino pagal šį miestelį kertančią bei Dasslerių buveines skiriančią upę. Gyventojai pasidalino į dvi stovyklas, pirkdami Rudolfo arba Adolfo produkciją, ir prisidėjo prie savotiškų dviejų „ideologijų“ formavimosi, ištikimo „Adidas“ arba „Puma“ palaikymo.
Pasaulinė šlovė greičiau aplankė „Adidas“
Pirmuosius žingsnius abi kompanijos žengė gan tvirtai: „Puma“ batelius „Atom“ 1948 m. vokiečių futbolininkai avėjo pirmosiose rungtynėse po karo, tuo tarpu „Adidas“ pristatė naujoviškus batelius su vinukais, kuriuos apsiavę vokiečiai laimėjo 1954 m. pasaulio futbolo čempionato finalą. Netikėta vokiečių pergalė prieš akivaizdžius favoritus vengrus „Adidas“ atnešė pasaulinę šlovę – trys „Adidas“ logotipo juostos mirgėjo rungtynėse bei komandos nuotraukose, žmonės nesiliovė kalbėti apie Adį, jo produkcija tapo itin paklausi. Tuo tarpu „Pumai“ pasaulinio pripažinimo teko palaukti ilgiau.
Sporto pasaulio įžymybės neatsiejamos nuo šių firmų reklaminių kampanijų. „Adidas“ sportinę avalynę bei aprangą reklamavo tokios žvaigždės, kaip boksininkas Muhammadas Ali, futbolininkai Franzas Beckenbaueris bei Zinedine‘as Zidane‘as. „Puma“ batelius itin išgarsino brazilų futbolininkas Pele, kurį 1970-ųjų pasaulio čempionato finale stambiu planu nufilmavo rišantis raištelius. 1986 m. pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynėse tarp Anglijos ir Argentinos žymusis Diego Maradona įmušė skandalingą „Dievo ranka“ vadinamą įvartį avėdamas „Puma“ batelius. Anglų vartininkas Peteris Shiltenas taip pat avėjo Rudolfo firmos avalynę, tačiau tai nepadėjo – teisėjas nepastebėjo pažeidimo ir įskaitė įvartį.
Nesantaika jau praeityje
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje mirus abiems broliams, ilgainiui arši nesantaika tarp „Adidas“ bei „Puma“ išblėso. Rudolfo anūkas Frankas Dassleris augo „Puma“ stovykloje, be galimybių pabendrauti su dėdės Adolfo šeima. Nors kurį laiką jis vadovavo „Puma“ JAV padaliniui, tačiau vėliau įsidarbino ne kur kitur, o „Adidas“, tapęs vyriausiuoju firmos advokatu. Franko šeima šį sprendimą palaikė senelio Rudolfo išdavyste, o pats Frankas sako, kad brolių neapykantos istorija baigėsi prieš daugelį metų. Norėtųsi pritarti jo žodžiams – nors vis dar yra daug ištikimų „Adidas“ arba „Puma“ gerbėjų, jų konkuravimas labiau primena sportines varžybas, o ne šekspyrišką šeimyninę nesantaiką.
Martynas Gedvila