Search Results for: "rugsėjo 1-oji"
Šventiniai renginiai, skirti naujiesiems mokslo metams, Vilniaus „Akropolyje“ prasidės jau rugpjūčio 31 d., antradienį. Šiemet didžiausią dėmesį nuspręsta skirti prevencijai – vaikai bus informuojami, kaip saugiai pradėti mokslo metus.
Likus visiškai nedaug laiko iki Rugsėjo 1-osios, turbūt ne vienas suka galvą, ką apsirengti. Juk kiekvienas per mokslo ir žinių dieną nori atrodyti šventiškai ir išskirtinai. Tačiau, ar verta nertis iš kailio, ieškant itin puošnių apdarų?
Šiandien sukanka lygiai dešimt metų po to, kai buvo įvykdytas didžiausias teroro išpuolis vakarų pasaulyje. Rugsėjo 11-oji pažymėta gedulu ir panika visų amerikiečių galvose. Kaip po to pasikeitė pasaulis?
Smurtu prieš smurtą
Kas liko mūsų galvose, praėjus 10 metų po Rugsėjo 11-osios? Spiegel.de esėistas ir politkos apžvalgininkas Jakobas Augsteinas teigia, kad žmonių atminty liko du paveikslai, geriausiai nusakantys visą istoriją. Pirmasis – lėktuvai besirėžiantys į Pasaulio prekybos centro bokštus. Antrasis – 2004 m., Abu Ghraibo kalėjime (Irakas) vykusios žiaurios amerikiečių karininkų egzekucijos musulmonų kaliniams. Šie du paveikslai puikiausiai vaizduoja terorizmą ir kovą su terorizmu. Pasirodo, kad terorizmas yra toks pat žiaurus kaip ir kova su juo (smurtu prieš smurtą). Finale – smurto atvejų tik gausėja. Ir vis dar keliamas klausimas, kas labiau pakenkė šaliai: pats išpuolis ar Amerikos valdžios elgesys po jo?
„Štai, paprasti skaičiai: per Rugsėjo 11-osios išpuolius žuvo 3 tūkst. žmonių. Po to laiko Afganistane ir Irake žuvo 6 tūkst. amerikiečių karių, nesuvokiami skaičiai civilių aukų, paimti 5 milijonai belaisvių. Visa tai Amerikai kainavo per 3 milijardus dolerių. Be to, aklas amerikiečių puolimas į rytus, paskatino Kinijos ekonomikos augimą taip, kad dabar greitu metu jos jau niekas nepralenks. Tuo tarpu, Amerika skendi skolose.“ – rašo J. Augsteinas.
Žmonių susiskaldymas atneša kraupių pasekmių
Ir vis dėl to, labiausiai pasauliui pakenkė žmonių susiskaldymas. Amerikiečiai „kovoja“ ne tik su musulmonais, bet ir tarpusavyje – vieni šlovina valdžią, kiti keikia ir kaltina smegenų „plovimu“, aklu ir betiksliu veržimusi į rytus. Ir, deja, tiek Amerika tiek Islamo šalys vieni kitus mato tik kaip fanatikus ir didžiausius priešus. Civilizacijų, tautų ir kultūrų susiskaldymas tapo beprasmiškiausiu istorijoje. Ir tai atneša tik neigiamų pasekmių. Jaunasis norvegų teroristas Andersas Breivikas gali būti tik viena to pasekmių.
Pamąstymui
Tiesa, optimistai naiviai tikėjo, kad XX a. karai mus ko nors pamokys. Tačiau vos įžengus į XXI a., pasaulį visus sukrėtė Rugsėjo 11-oji. Tai tik parodo, kad mes vis dar bet kokia kaina bandome vieni kitus išrauti su šaknimis ir, deja, galvojame, vieninteliai esame teisūs. O juk teisybės dėl Rugsėjo 11-osios nežino niekas. Gauname tik trupinius to, kas vyksta „už kadro”.
Turbūt daugiausiai ginčų sukėlė amerikiečių dokumentinis filmas „Zeitgeist“. Jų teigimu, 911 buvo ne išorės, o vidaus teroro aktas, kurį galbūt įvykdė pati amerikiečių valdžia. Filme pateikiama gausybė įrodymų. Tarkime, kad pastatas, sprendžiant pagal griuvimo dinamiką, buvo susprogdintas iš apačios, kalba liudininkai, ekspertai, Amerikos musulmonų šeimos, kurias visiškai be pagrindo po išpuolių kalino Amerikos valdžia ir panašiai.
Rugsėjo 11-oji svarbi ir istorijai. Mat jeigu teroro aktas tikrai buvo įvykdytas musulmonų, ši data taip pat pažymi ir lūžį, kada pirmą kartą istorijoje, teroro aktas persikėlė iš rytų į vakarus.
Amerikos planuose – naujasis Pasaulio prekybos centras, kurį sudarys net penki dangoraižiai, vienas jų – vėl bus aukščiausias dangoraižis Amerikoje.
Parengta pagal Spiegel.de
Rugsėjo 1-ąją nei vienas moksleivis ar studentas nelinkęs per ilgai užsibūti mokslo įstaigoje. Siūlome nesėdėti namie, o turiningai praleisti Mokslo ir žinių šventę bei Naujųjų mokslo metų pradžią.
Jau trečius metus iš eilės organizuojama „Rugsėjo 1-osios“ šventė šį kartą žada sudrebinti ne tik Vilniaus Vingio parką, bet ir Klaipėdos Vasaros esatradą.
Šūkiu „švęsk kitaip!“ paremtame projekte dalyvaujantys atlikėjai pasidalino savo mintimis apie mokslo metų pradžią.
Visiems gerai žinomas atlikėjas, Linas Adomaitis, paklaustas su kuo jam siejasi rugsėjo 1-oji, nedvejodamas atsakė: „Su pirmąja pastaba mano gyvenime“. Daininkas pasakojo, kad pačią pirmąją dieną mokykloje su klasės draugais direktoriaus rūstybę užsitraukė todėl, kad išrovė visus šalia mokyklos augusius krūmynus. „Juk jie mums trukdė žaisti gaudynes!“ – šypsodamasis sakė L. Adomaitis. Deja, direktoriaus pykčio šis argumentas nesumažino ir Linui pačią pirmą dieną mokykloje buvo įrašyta pikta pastaba.
Tuo tarpu grupės „Skamp” atstovas Viktoras Diavara sakė, kad jam pirmoji mokslo metų diena asocijuojasi su… kamščiais. Kaip teigė atlikėjas, jį džiugina tai, kad rugsėjo mėnesį į Vilnių atvyksta tūkstančiai studentų ir miestas pagyvėja. Tačiau neišvengiamai padaugėja žmonių gatvėse ir tai paskatina dar didesnius eismo kamščius sostinėje.
Abu atlikėjai pirmą kartą dalyvaus „Rugsėjo 1-osios“ projekte. Net dviejuose miestuose – Vilniuje ir Klaipėdoje – tuo pačiu metu vyksiantis renginys išsiskirs atlikėjų bei pramogų gausa. Rugsėjo 1-ąją sostinės Vingio parke susirinkę žiūrovai galės rinktis net iš trijų skirtingų muzikinių stilių scenų, kuriose gyvai pasirodys žinomiausi atlikėjai Lietuvoje. Koncertams spalvų suteiks specialios renginio teritorijoje įsikūrusios projektų ir pramogų zonos.
„Rugsėjo 1-osios“ koncertus sostinėje ir uostamiestyje pradės specialią jaunimo grupių atranką įveikę talentai. Vienos iš Vilniuje pasirodysiančių grupių „Kazam!“ atstovas Lukas teigė – „Jauniems atlikėjams svarbi kiekviena galimybė pasirodyti ant scenos, o groti su tokiais scenos vilkais kaip „Skamp“, „G&G Sindikatas“ ar Linas Adomaitis yra kiekvienos pradedančios grupės svajonė“. „Ši diena mūsų grupės nariams yra labai svarbi“, – sakė vaikinas.
Tiesa, šią rugsėjo 1-ąją ilgam įsimins ir „G&G Sindikato“ narys DJ Mamania – atlikėjas pirmą kartą karjeroje iš vieno pasirodymo į kitą keliaus sraigtasparniu! Mažai laiko tarp koncertų skirtinguose miestuose turintis atlikėjas iš Panevėžio į Vilnių keliaus itin modernia „Kauno grūdų“ transporto priemone. Organizatoriai sakė esantys dėkingi verslininkui T. Barščiui už suteiktą galimybę atlikėją į koncertą atgabenti laiku.
Daugiau informacijos apie renginį čia. Bilietais prekiauja: Bilietų pasaulis (bilieto kaina 10-15 Lt)
Laikas.lt
Vartojimas šalyje auga, tai rodo Lietuvos bankų, lizingo, vartojimo lizingo ir kreditų bendrovių III-ojo ketvirčio rodikliai. Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) duomenimis, žmonės skolinasi mažesnėmis sumomis, tačiau tai daro dažniau.
LVLKA duomenimis, šių metų liepos – rugsėjo mėnesiais asociacijos vienijamų bendrovių „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ išduotų vartojimo paskolų suma sudarė 36,8 mln. litų, tai yra 13,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai paskolų buvo suteikta už 31,7 mln. litų.
Palyginimui, bankinė vartojimo kreditų bei vartojimo lizingo rinka šių metų III-ąjį ketvirtį augo dar greičiau. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, liepos – rugsėjo mėnesiais bankai šalies gyventojams išdavė vartojimo kreditų paskolų už 96,5 mln. litų, t.y., trečdaliu daugiau (38 proc.) nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai vartojimo kreditų išduota už beveik 70 mln. litų.
Šiemet augo ir vartojimo lizingo paklausa – III-ąjį šių metų ketvirtį „Ūkio banko lizingas“, „Snoro lizingas“ ir „Šiaulių banko lizingas“ vartojimo lizingo ir vartojimo kredito sutarčių pasirašė už beveik 60 mln. litų t.y. 20 proc daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet ši suma siekė kiek daugiau nei 49,9 mln. litų.
„Nors Lietuvos vartojimo rinka dar neatsigauna, tačiau jau didėja gyventojų optimistinės nuotaikos bei poreikis skolintis. Tai labiausiai jaučiama bankiniame sektoriuje, tačiau šiemet augo ir vartojimo lizingą bei kreditus teikiančių bendrovių duomenys“, – sakė Pranciškus Gerulis, LVLKA direktorius.
LVLKA duomenimis, toliau auga ir asociacijos vienijamų bendrovių klientų skaičius. LVLKA vienijamų bendrovių paslaugomis jau pasinaudojo beveik 205 tūkst. gyventojų. Tai yra 7,4 proc. daugiau, nei II-ąjį šių metų ketvirtį, ir apie 26,4 proc. daugiau, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai.
„Svarbu pabrėžti, kad asociacijai vykdant atsakingo skolinimo politiką ir investuojant į kokybišką klientų finansinių galimybių vertinimo metodiką, absoliučiai didžioji dalis asociacijos vienijamų bendrovių klientų laikėsi visų vartojimo paskolų ar lizingo įsipareigojimų. Per ketvirtį užfiksuoti pavieniai atvejai, kai vartotojų skolos pripažintos blogomis, o tai parodo, kad asociacija eina teisingu keliu, siekiant skaidrios ir atsakingu skolinimu paremtos nebankinio sektoriaus vartojimo lizingo ir kredito rinkos“, – teigė P.Gerulis.
III-ąjį ketvirtį taip pat išaugo asociacijos vienijamų bendrovių išduotų vartojimo kredito ir lizingo portfelis. Lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, ji padidėjo 13,3 proc. punkto ir pasiekė beveik 211,3 mln. litų. Iš jų apie 23 mln. litų sudarė vartojimo lizingas.
„LVLKA vienijamų bendrovių kredito portfelis augo ir praėjusį ketvirtį, tačiau ne taip ryškiai kaip šį. Tam nemažai įtakos turėjo rugsėjo 1-oji ir su ja susiję pirkiniai, be to, vartotojai drąsiau perka ne pirmo būtinumo prekes. Tai rodo, kad ir vartotojai pajuto ekonomikos atsigavimą“, – teigė LVLKA vadovas.
Šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais augo ir vartojimo lizingo ir kreditų skaičius – minėtu laikotarpiu suteikta 46836 vartojimo kreditų ir lizingo paslaugų, t.y., beveik 30 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai, kai buvo išduotos 32805 vartojimo kredito ir lizingo paskolos.
Tačiau III-ajį šių metų ketvirtį mažėjo vidutinė vartojimo kredito suma. Ji krito nuo 902,5 iki 737,6 litų. Šiek tiek mažėjo ir vidutinė vartojimo lizingo suma – nuo 1370,5 iki 1214,3 litų.
„Kaip matome, gyventojai vėl drąsiau skolinasi ir vartojimas pastebimai auga, tačiau skolinamasi mažesnėmis sumomis. Neabejoju, kad atsargiau ir objektyviau vertinti savo mokumą vartotojus paskatino ir LVLKA diegiama atsakingo skolinimo politika“, – teigė P. Gerulis, LVLKA direktorius.
Anot P. Gerulio, atsakingo skolinimo politika padeda išvengti rūpesčių ir su probleminėmis vartojimo lizingo bei kreditų paskolomis: net 93 proc. LVLKA narių klientų savo įsipareigojimus įvykdo ir vos 7 proc. paskolų, pastarųjų 1,5 metų duomenimis, buvo probleminės.
Gerbėjų nuoširdumo sužavėtas atlikėjas vykdo savo pažadą dovanoti dar vieną koncertą žiūrovams Lietuvoje ir jau lapkričio 18 dieną kviečia susitikti Ūkio banko teatro arenoje. Tiesa, šį kartą improvizacijos virtuozas scenoje pasirodys ne vienas – minią dar labiau šėlti kvies ištikimi ir energingi Dub Fx bendražygiai: dainininkė Flower Fairy bei reperis CAde.
Visuomenės apklausos rodo: lietuviai kaimynystėje labiausiai nenorėtų gyventi su romais. Mokytis su jais vienoje klasėje irgi niekas nepageidauja. Vilniečiai savanoriai daro viską, kad čigonų vaikai baigtų bent pradinę mokyklą.
Rugsėjo 1-osios proga Klaipėdos „Akropolyje“ įsikūrusi „Can Can“ picerija iškepė rekordinę 2,5 metrų skersmens picą, kurią suvalgyti pakvietė 500 į prekybos ir pramogų centrą susirinkusių moksleivių.
Šiandien švenčiama Kosmonautikos diena, kurios metu Jurijus Gagarinas gali virsti „besišlapinančiu berniuku“, virtualaus muziejaus šeimininku ar tiesiog tapti net 462 vakarėlių žvaigžde.