Search Results for: "riešutų nauda"
Sveikatą kartais bandome stiprinti įvairiais vitaminais ir papildais, pamiršdami, kad organizmas geriau įsisavina tai, kas natūralu. Gamta pati sukūrė beveik tobulą baltymų, sveikų riebalų, skaidulų, antioksidantų ir daugelio vitaminų bei mineralų kompleksą – riešutus. Visame pasaulyje atliekami tyrimai rodo, kad kasdien juos vartojant, galima sumažinti daugybės grėsmingų ligų riziką.
Kiekvienas savo kailiu patiria, kad rudenį ir žiemą sulėtėja medžiagų apykaita, tad organizmas ima terštis, jame daugėja sveikatai pavojingų laisvųjų radikalų, grasinančių įvairiomis vėžio formomis. Riziką dar labiau didina rūkymas, alkoholio, riebaus, rūkyto maisto, nesaikingas kavos vartojimas – mūsų kepenys nebespėja pačios valyti organizmo, todėl žmonės jaučiasi apsunkę, nuolatos pavargę. Kad kūnas apsivalytų, specialistai rekomenduoja subalansuoti savo mitybą, bent du kartus per metus daryti iškrovos dienas, o bent kartą per mėnesį – vartoti detoksikuojančių arbatų.
Kasdienis ir nekasdienis mūsų maistas turėtų teikti naudą sveikatai, aprūpinti vitaminais ir mineralais, suteikti jėgų. Tačiau dažnai turime priešingą rezultatą – jaučiamės nusilpę, išsekę, o kartais net ir apsinuodiję nuo, regis, visiškai paprasto maisto. Kas nutinka maistui, kad jis pradeda „kovoti“ su mumis?
Įvairiuose šaltiniuose minima, kad saujelė riešutų kasdien gali tapti puikiu imuniteto stiprintoju, vitaminų šaltiniu, o džiovinti vaisiai – valyti organizmą, stiprinti širdį ir visą organizmą. Riešutuose ir džiovintuose vaisiuose gausu vitaminų ir mineralų, tačiau kuomet parduotuvėje ieškome šių gėrybių, etiketėse nėra užrašų: „riešutuose rasite pesticidų“, „džiovinti vaisiai su sulfitais“ ir t.t. Taigi, kur ir kaip ieškoti tik riešutų ir džiovintų vaisių be žalingų priedų.
Pesticidai riešutuose
Pesticidas – natūrali ar chemiškai susintetinta medžiaga, skirta kovoti su kenkėjais, parazitais ir piktžolėmis. Pesticidai padeda saugoti augalus nuo užkrato ir gerinti derlių, todėl galime pigiau užsiauginti didesnius kiekius žemės ūkio produktų.
„Deja, pesticidai veikia ne tik tuos, kam jie skirti. Patekę į žemę, orą, vandenį ir mitybos grandinę jie gali pakenkti augalams, gyvūnams ir žmonių sveikatai. Kai kurios pesticiduose esančios medžiagos daro didelę žalą žmonių endokrininei sistemai, jos ypač pavojingos vaikams,“ – teigiama Europos Parlamento interneto svetainėje.
Šiuolaikinės visuomenės maisto poreikiai vis didėja, todėl siekiama užauginti vis didesnius kiekius derliaus. Riešutų plantacijų laistymas pesticidais – vienas iš būdų tai pasiekti. Nors visos pasaulio šalys turi daugybę teisės aktų ir reglamentų, kuriuose ribojamas pesticidų vartojimas, tačiau dažnai šių nurodymų nesilaikoma. Juk įprastai nesidedame ryte į arbatos puodelį šaukštelio pesticidų, tad kodėl renkamės tokius riešutus?
Dažniausia problema ta, kad žmonės paprastai nežino apie riešutuose slypinčius pavojus, o kiti mano, kad nedidelis kiekis tikrai nedaro jokios žalos. Visgi, pesticidai, patekę į maisto produktus kad ir nedidelėmis dozėmis, gali kauptis organizme ir sukelti įvairų toksinį poveikį. Paprastai jie nesukelia ūmių ligų, tačiau ilgainiui gali pažeisti endokrininę sistemą ar sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Pesticidai taip pat kaupiasi vaisiuose ir daržovėse, todėl ne tik riešutai ar džiovinti vaisiai gali padėti šiai medžiagai kauptis organizme.
Kas slypi džiovintuose vaisiuose?
Pasak medikų ir natūralaus gyvenimo būdo šalininkų, džiovintuose vaisiuose išlieka visos naudingos medžiagos, kurių yra šviežiuose.
Džiovinti vaisiai, kurie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar cukrumi, yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Neseniai Lietuvoje buvo sulaikyta džiovintų vaisių siunta importuota iš Kinijos bei džiovintų abrikosų siunta iš Turkijos. Nustatyta, kad alergenų (sulfitų) kiekiai viršijo didžiausias leistinas koncentracijas.
Sulfitai yra sieros junginių grupė. Sieros junginių aptinkama beveik visuose valgomuose augaluose, daugelyje maisto produktų – džiovintuose vaisiuose, uogienėse, kepiniuose, konservuotose daržovėse, šaldytose sultyse, vynuogėse. Sulfitai vartojami kaip konservantai, jie gali sukelti alergines reakcijas.
Taigi, „įprastų“ džiovintų vaisių sudėtyje rasite sulfitų, pesticidų (kurie naudojami auginimo procese), konservantų ir nežinia dar kokių trąšų, kuriomis buvo laistomi vaisiai augimo procese. Pavyzdžiui, obuoliai, persikai, vynuogės, mėlynės priskiriamos prie vaisių, turinčių didžiausius kiekius pesticidų. Tad sudžiovinus vaisius ši chemija niekur nedingsta.
Apie apsinuodijimus
„Apsinuodijo riešutais VMVT nenustatė. Tačiau 2011 m. VMVT gavo 31 vartotojo skundą dėl riešutų, pagrįstai vartotojai skundėsi 12 atvejų. Pagrįstų skundų priežastys buvo pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, ženklinimo pažeidimai (nenurodyta kilmės šalis), pakitusios skoninės savybės (kartumas), pastebėti kenkėjai bei jų pažeisti riešutai.
Dėl džiovintų vaisių vartotojai skundėsi 8 kartus, iš kurių pagrįstai – 5 atvejais. Pagrįstų skundų priežastys buvo ženklinimo pažeidimai, nebūdingas skonis, pašalinės priemaišos,” – pasakojo Donatas Valavičius.
Specialisto teigimu į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Kinijos, Argentinos, Bolivijos, Indijos ir kitų šalių. 2011 m. nesaugūs riešutai buvo nustatyti iš Argentinos ir Indijos.
Švarūs ir ekologiški riešutai bei džiovinti vaisiai
Specialistas patarė perkant riešutus ar džiovintus vaisius atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. „Nereikėtų pirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus būtina gerai nuplauti (patartina apipilti verdančiu vandeniu), kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami. Jei atkandę riešutą pajutote kartų skonį, jokiu būdu jo nevalgykite. Laikomi netinkamomis sąlygomis riešutai gali sugesti, o nekokybiškų produktų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų,” – sakė D. Valavičius
Jei prižiūrite savo mitybą ir norite iš džiovintų vaisių ir riešutų gauti visas naudingąsias medžiagas, galite apsilankyti ekologiškose parduotuvėlėse. Čia rasite sertifikuotų, ekologiškuose ūkiuose užaugintų riešutų ir džiovintų vaisių. Jie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar sulfitais, todėl yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Užsukus į turgų, sutiksite tikrai nemažai prekeivių, kurie siūlo lietuvišką prekę. Jei tai tikrai lietuviški riešutai, jie bus geresni, nei atvežti iš Kinijos ar Afrikos, kadangi jų kelionės kelias ženkliai trumpesnis ir jų apdirbimui nereikia chemikalų. Tik dažnai prekeiviai neturi galimybių vartotojams įrodyti, kad prekė tikrai lietuviška.
Įdomus dalykas, kad prekybos centruose parduodami džiovinti abrikosai yra gražios oranžinės spalvos, jie apdorojami įvairiais konservantais bei balinami. Ekologiškose parduotuvėlėse parduodami džiovinti abrikosai yra tamsiai rudos spalvos.
Mėgstantys riešutauti gali prisirinkti riešutų miške, tai bus vienas iš ekologiškiausių būdų, kadangi nereikės nieko pakuoti ir transportuoti. Taip dar skirsite dėmesio ne tik savo organizmo, bet ir gamtos tausojimui.
Vaisių taip pat galima prisidžiovinti visiems metams. Dar tikrai rasime močiučių, kurios aprūpina savo anūkus džiovintų obuolių, kriaušių ar svarainių traškučiais. Tam yra net specialios vaisių džiovyklės.
Džiovinti vaisiai ir riešutai turi tiek tamsiąją, tiek šviesiąją savo „gyvenimo“ pusę. Turime visas galimybes pasirinkti kokybiškus produktus, tereikia nepatingėti skirti tam šiek tiek laiko ir galėsime džiaugtis geresne sveikata.
Šiais laikais turime kaip niekad daug galimybių pasilepinti egzotiškais produktais. Tarp jų – akiai neįprasti vaisiai, uogos ir riešutai, pasižymintys tokiomis organizmui naudingomis medžiagomis, apie kurias paprastai nesusimąstome. Mitybos specialistai teigia: nors šie produktai – ne iš mūsų geografinės platumos, kai kurie vitaminų gausa pralenkia vietines gėrybes ir yra ypač vertingi rudenį ir žiemą.
Brangiausi kremai, ypatingos kapsulės, dietos, net plastinės operacijos žada stebuklus, kad išliktume visada jauni, liekni, kad būtume tobuli. Bet ar grožį galima atskleisti natūraliomis priemonėmis ?
Lietuva – gražuolių ilgakojų kraštas. Mūsų merginų duomenys tiesiog sutverti mados industrijai. Tad kas antra mergina ir net vaikinai pasvajoja apie nuostabią modelio karjerą.
Tačiau ko imtis, kad svajos taptų realybe, o pastangos nenueitų veltui? Svarbiausia – natūralumas. Jaunystė, skaistumas, atvirumas, pasitikėjimas ir saikas – tai ko ieško mados industrijos profesionalai.
Tad kaip išlaikyti ir atskleisti savo privalumus geriausiais būdais, nekenkiant savo odai, kūnui ir sveikatai? Apie tai teiraujamės kalbindami natūralaus grožio ekspertus – ekologiškos kosmetikos parduotuvių „Bioteka“ – specialistus.
Ką galėtumėte patarti merginoms, norinčioms išlaikyti sveiką grožį?
Esame įkvėpti sveiką gyvenseną propaguonačių Holivudo žvaigždžių pavyzdžių, kur nepaisant turimų galimybių yra ieškoma ir alternatyvos.
Sveika gyvensena yra prieinama kiekvienam, o rezultatai nuostabūs. Labai trumpai galima būtų pasakyti, kad grožio ir energijos paslaptis yra: poilsis, subalansuota mityba, grožio ritualai bei sportas.
Tai ir yra visko pagrindas. Galite galvoti, kad grožiui reikia skirti daug pinigų, tačiau svarbiausia grožiui skirti laiko. O štai keli patarimai, kurie padės išsaugoti skaisčią ir sveiką veido odą paprastomis priemonėmis:
· Molio kaukės. Jeigu jūsų oda mišri ar riebi, o poros linkusios užsikimšti, pabandykite ghasoulo ar baltąjį molį, kuris jums suteiks daugiau naudos nei brangiausios kaukės. Vieną, du kartus per savaitę pasidarykite molio kaukę ir ilgainiui oda taps skaisti, švelni ir lygi.
· Riebiai odai geriausiai tinka aliejus. Jokiais būdais nesausinkite riebios odos. Principas labai paprastas. Jeigu jūsų oda linkusi riebaluotis, o jūs ją sausinate, tai jūsų oda natūraliai gamins dar daugiau riebalų, nes gaus impulsą, kad odos paviršiuje trūksta drėgmės. Norėdami, kad oda, atsikratytų šio įpročio, įsigykite riebiai odai skirtą aliejų – tiks graikinių riešutų, simondsijų.
· Tonizuokite odą. Gėlių vanduo arba hidrolatai – tai tikras maistas jūsų odai. Jokie sintetiniai tonikai nepamaitins ir neatgaivins jūsų odos taip, kaip natūralus gėlių vanduo. Juo galite pamaloninti odą net keletą kartų per dieną.
· Naktį oda dirba didžiausią darbą. Neapkraukite nakčiai odos riebiais kremais. Nes būtent naktį odoje vyksta didžiausi regeneracijos procesai. Vadinasi, naktį oda valosi, atsistato, kvėpuoja ir iš tikrųjų gyvena. Apkraudami odą, mes tiesiog ją išlepiname ir ji greičiau sensta, glemba.
· Kontrastas veidui. Ar žinote apie teikiamą kontrastinio dušo naudą kūnui? Tad lygiai tokį patį efektą suteikia ir kontrastinis ritualas veidui. Prieš prausdami veidą kiekvieną rytą sudrėkinkite jį šiltu vandeniu suvilgytais delnais, ir kiekvieną vakarą, nusiprausę veidą, vos keletui sekundžių sudrėkinkite šaltu vandeniu suvilgytais delnais – tai pašalins nuo veido streso žymes, sustangrins odą, atgaivins ir pagerins mikrocirkuliaciją. Nedarykite ypač didelio kontrasto iš pat pradžių, kad nepakenktumėte kapiliarams.
Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama.
Toms ir tiems, kurie tiesiog apsėsti dietų manijos, ši nuotraukų galerija turėtų suteikti vilties – populiarus internetinis puslapis „WiseGEEK“ fotografijose užfiksavo, kaip atrodo, sakykime, tiek pat kalorijų turinti guminukų ir morkų porcija. Tiesą sakant, rezultatai tikrai nėra liūdinantys – juk kartais vietoje pilnos lėkštės salotų daug mieliau sušlamštume nuodėmingai skanią spurgytę… Žinoma, nauda sveikatai ir alkio pojūtis bus skirtingi, bet abu užkandžiai prilygs 200 kalorijų.
Pasak medikų, pavasarį ypač padaugėja pacientų, kurie skundžiasi sąnarių skausmais, kelių patinimais ar paprasčiausiu jų traškėjimu. Specialistų teigimu, tokios problemos kyla dėl pačių žmonių neapgalvoto elgesio – atšilus orams jie kimba į sodo darbus ar ima intensyviai bėgioti, tinkamai neįvertinę savo fizinės būklės.
Ankstyvą gegužės 15 d. rytą Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lektorė Renata Mackevičienė kartu su vyru, Lietuvos ornitologų draugijos nariu Marijonu vykdydama paukščių stebėseną (monitoringą) Trakų rajono apylinkėse sutiko Lietuvoje labai retą svečia – rudąjį lokį (Ursus arctos), kuris yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą.
Įtraukti į kasdieninę mitybą šie produktai ne tik padės sulieknėti, bet ir nebepriaugti svorio ateityje. Įtraukite į savo mitybą bent kelis produktus iš šio sąrašo, ir antro bandymo lieknėti gali nebeprireikti teigia Lieknėjimo ir sveikatingumo centro Sveikos gyvensenos specialistas Dainius Vyšniauskas.