Search Results for: "retrospektyva"
Lapkričio 1 d., „Kino pavasaris“ kviečia į pirmąjį 20-ojo festivalio renginį. Drauge su filmu „Šventieji motorai“ (Holy Motors, 2012) ir jo režisieriumi Leosu Caraxu bus pristatyta jam skirta festivalio retrospektyva.
Graikija visada turėjo kuo didžiuotis. Didinga istorija ir įtaka meno, sporto bei mokslo raidai – tai nuopelnai iš praeities. Graikų kino režisierius Theodoras Angelopoulas – šių laikų herojus. Vienas įtakingiausių XX-ojo amžiaus Europos režisierių paliko neišdildomą pėdsaką kino istorijoje, todėl šiemet Europos šalių kino forumo „Scanorama“ žiūrovai išvys būtent jam skirtą retrospektyvos programą.
8-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis pristatys aukščiausius Kanų kino festivalio (Prancūzija) apdovanojimus pelniusius filmus bei rinktinę vengrų kino klasiko Miklóso Jancsó retrospektyvą. Kauno kino salių durys atsivers jau trečiadienį. Filmų seansai vyks rugsėjo 24–spalio 5 d. „Romuvoje“ ir Kauno technologijos universiteto III rūmuose.
Gruodį ryškiausių kino klasikų retrospektyvas rengiantis „Skalvijos“ kino centras šiemet grąžins į JAV nepriklausomo kino ištakas. Gruodžio 6–15 d. čia bus parodyta amerikiečių Naujosios bangos pradininko Johno Cassaveteso (1929–1989) kūryba. Jo pasišventimas kinui ir tuo metu novatoriškas įsipareigojimas kurti emociškai atvirus filmus už didžiųjų Holivudo studijų ribų, įkvėpė ne tik amžininkus, bet ir šiuolaikinius kino kūrėjus. Tarp jo talento gerbėjų – Jimas Jarmuschas, Aki Kaurismäki, Larsas von Trieras, Martinas Scorsese ir daugelis kitų.
Viena populiariausių šiuolaikinių prancūzų kino žvagždžių Audrey Tautou prisipažįsta, kad „gyvenime iki šiol ją lydi tik sėkmė, didelė sėkmė“. Ir iš ties, būdama vos 23 m. ji tapo prancūzų kino žvaigžde, suvaidinusi Ameliją filme „Amelija iš Monmartro“. Šį filmą tėvynėje pažiūrėjo 6 milijonai žmonių.
Gegužės 28 d. – birželio 2 d. Švedijos ambasada, Švedijos institutas ir kino teatras „Pasaka“, pristato švedų filmų retrospektyvą. „Švedų kino dienų“ metu bus pristatyti 7 nauji filmai, sukurti 2011 – 2012 metais.
Nuo mažumės svajojęs būti kino režisieriumi ir šia svajone iki šiol sekantis suomis Aku Louhimies atvyksta pristatyti savo filmų vilniečiams . Jau ketvirtadienį jo filmų retrospektyvą kino teatre „Pasaka“ atvers „Sušalusi žemė“ („Paha maa“, 2005), prieš 7 metus „Scanoramos“ žiūrovų išrinkta geriausia festivalio juosta ir tarptautiniu mastu režisieriui pelniusi bene daugiausiai apdovanojimų.
Šiais metais žiūrovai turės galimybę pamatyti XX a. pradžioje Lietuvoje kūrusio, lėlinės animacijos pradininku tituluojamo Vladislavo Starevičiaus filmų retrospektyvą. Naują garso takelį jai ruošia prancūzų pianistas Jacques Cambra, audiovizualinės poezijos grupė „AVaspo“ ir muzikantų Vytauto Labučio bei Remigijaus Rančio duetas.
„Įsivaizduokite: net Vilniaus Žalgirio stadione nebuvo kur obuoliui nukristi – žmonės sėdėjo ne tik tribūnose, bet ir ant žoles, o tai viso labo buvo varžybos tarp Vilniaus ir Gdansko“, – sako Antanas Arėška, Vilniaus apskrities bokso federacijos direktorius bei Pasaulio bokso federacijos tarptautinės kategorijos teisėjas.
Birželio 14 d. garsus lietuvių kino režisieriaus Algimantas Puipa švenčia 60-ąjį jubiliejų. Ta proga kino filmų platinimo įmonė „Meed Films“ ir Vilniuje įsikūręs kino teatras „Pasaka“ kviečia į birželio 17-23 d. rengiamą režisieriaus filmų retrospektyvą, kurios metu bus parodyti 1987-1995 m. laikotarpiu sukurti filmai: „Amžinoji šviesa“, „Žuvies diena“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Ir ten krantai smėlėti“, „Žaibo nušviesti“.
Birželio 17 d., 19 val. kino teatre „Pasaka“ įvyks A. Puipos kūrybos vakaras, kuriame dalyvaus pats jubiliatas, pasiruošęs aktyviam dialogui su žiūrovais. Vakaro metu bus parodytas Juozo Apučio kūrinių motyvais sukurtas filmas „Ir ten krantai smėlėti“, kuriame vaidina Vidas Petkevičius, Jūratė Onaitytė, Kostas Smoriginas. Norintieji gauti režisieriaus autografą, neužmirškite atsinešti jo filmų DVD.
Algimantas Puipa – vienas iškiliausių Lietuvos kino režisierių. Pirmasis režisūrinis A. Puipos darbas buvo filmas “Kelio ženklai”. 1975 m. kartu su Stasiu Motiejūnu jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą Lietuvos kino studijai, kuris vadinosi „Atpildo diena“. Iki šiol yra sukūręs devyniolika vaidybinių filmų. Tarp garsiausių A. Puipos kūrinių – lietuviško kino klasika tapę “Moteris ir keturi jos vyrai”, “Amžinoji šviesa”, “Žuvies diena”, “Vilko dantų karoliai” bei pastarojo dešimečio kino hitai “Elzė iš Gilijos”, “Dievų miškas”, “Nuodėmės užkalbėjimas”. Režisierius dažniausiai kuria pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Daugelis jo sukurtų filmų yra pelnę prizus tarptautiniuose kino festivaliuose.
2012 m. sausio 13 d. įvyks jubiliejinio – dvidešimto – A. Puipos vaidybinio filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ nacionalinė premjera. Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo J. Ivanauskaitės romaną.
Informacija apie režisierių ir jo filmus paimta ir lietuvių filmų centro puslapio www.lfc.lt. Filmų kopijas retrospektyvai suteikė UAB „Lietuvos kinas“.