Search Results for: "regio kultūra Lietuvoje"
„Apsirūkę rastamanai“ – šia ir panašiomis frazėmis dažnai mūsų šalyje apibūdinami žmonės, klausantieji regio muzikos. Kavinėje „Balti drambliai“ susitikome pasikalbėti su regio ir jo įtakai pasidavusių stilių plokšteles sukančiais – Cr-edit ir Gonzaless. Gal pasirodys keista, bet pokalbio metu nerūkėme marihuanos, tiesiog gurkšnojome jogų arbatą, žinomą, kaip čajus, ir bandėme suprasti, kodėl tokia pozityvi muzika kaip regis dažnai mūsų šalyje įgija neigiamą atspalvį.
Cr-edit ir Gonzaless pasakojimas apie regio kultūrą Lietuvoje.
Kada įvyko pirmasis regio vakarėlis Lietuvoje?
1998 metais pirmasis regio tūsas įvyko Trakuose, garlaivyje. Galima pradžią nukelti dar du metus atgal. Tačiau to negalima vadinti renginiu. Tada dar nebuvo konkrečios regio kultūros vystymosi krypties, tik idėja, kurią laikas iš laiko bandydavo skleisti 1–2 didžėjai.
Kaip manote, kodėl regio kultūrai mūsų šalyje dar tik 12 metų?
Viskas dėl gyvenimo sovietmečiu po informaciniu gaubtu. Regiui nebuvo sąlygų iki mūsų prasibrauti. Pavyzdžiui, Lenkijoje regio kultūrai – 25 metai, kai kuriems jį grojantiems didžėjams ar klausytojams – 50 metų.
Regio kultūra vis labiau propaguojama, pavyzdžiui, radijo stotis Start.fm turi laidą, skirtą šiai kultūrai, Zip.fm – jungle muzikai su dub elementais.
Ar regio kultūros sąvokoje telpa ir kiti muzikos stiliai ne tik regis?
Žinoma, tai ne tik regis – tai ir jungle, ragga, dubstep, dub muzika bei kitos šių stilių atmainos, kurių vis atsiranda naujų. Svarbu pabrėžti, kad tai muzika neorientuota į masiškumą.
Prašnekote apie mases… Organizuojate ilgąjį birželio savaitgalį vyksiantį festivalį „Fire“. Festivaliai juk ir yra masiškų susibūrimu vieta?
Šis festivalis išsivystė iš praėjusią ir užpraėjusią vasarą vykusios „Operatorinės“, o ji iš 2006–2008 metais vykusio „Regeneratoriaus“. Šie renginiai buvo labiau orientuoti į draugus. Tranzuojančiųjų į festivalį prašydavome nesakyti, kur važiuoja. Renginių per daug neafišuojame. Tiems, kuriems patinka tokia muziką, susižino, ateina ir atsiveda draugų, kurie pasilieka arba ne. Su „Fire“ yra panašiai, tačiau šįkart norėjosi pakviesti daugiau atlikėjų bei suburti visą bendruomenę.
Bendruomene vadinate regį klausančią auditoriją?
Taip, mes atsisakome žodžio auditorija. Bendruomenė – tinkamesnis mūsų klausytojų pavadinamas.
Ir tai ne tik klausytojai, bet ir organizatoriai, atlikėjai, vietų, kurioje organizuojami vakarėliai, savininkai ir t. t. Visus mus sieja ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas, bendravimo stilius. Mūsų renginiai – pozityvių žmonių susibūrimai. Visiems tiesiog gera būti kartu, šokti, šypsotis… Čia dažnai žmonės pažįsta vieni kitus. Bendraudami tarpusavyje išlaikome bendruomenės dvasią.
Kiek žmonių suburia tokio tipo renginiai?
1000–1500 žmonių, kurie čia turi būti. Pavyzdžiui, atlikėjai iš užsienio žavisi mūsų publikos šiltumu ir nori vėl ir vėl čia grįžti. Jiems neįtikėtina, kad nišinis renginys 3mln. gyventojų turinčioje šalyje surenka tokį skaičių teigiamų žmonių, kuriems dažnai net nereikia jokios apsaugos.
Grįžkime prie „Fire“. Juk norint pasikviesti atlikėjų iš užsienio reikalingi nemaži pinigai. Taip išeina, kad „Fire“ – komercinis renginys?
Ne, tai idėjinis festivalis, todėl mes nenorime apsikrauti rėmėjais. Jei bendruomenė mus palaikys ir ateis, gauti pinigai bus skirti gerai garso sistemai. Parinkome tam labai gražią vietą Trakų raj., sukvietėme puikius muzikantus, 10 net iš už užsienio, kas mums tikrai didelis laimėjimas. Visi jie sutiko groti nemokamai vien dėl tos pačios minėtos bendruomenės.
Žinoma, galėtume kviesti žymias užsienio grupes, mokėti jiems didelius honorarus, branginti bilietus. Tokiu atveju renginys taptų komercinis ir prarastų savo dvasią, jaukumą… Tai išsaugoti svarbiausia.
Kaip dažnai apskritai organizuojami regio vakarėliai? Kalbu apie mažesnius renginius uždarose miesto erdvėse. Ar, pavyzdžiui, Vilnius turi regio barą?
Kone kiekvieną savaitgalį. Kartais to net neskelbiame internete, nes dauguma mūsų bendruomenės narių mažai juo naudojasi, o kai kurie visai to nedaro. Tokiais atvejais gaminame skrajutes, plakatus.
„Balti drambliai“ – regio kultūros meka, užauginusi bendruomenę. Čia yra kiemelis, kur dažnai grojame.
Iš pradžių regio vakarėliai vykdavo „Intro“, jam užsidarius atsirado spraga, vėliau jie persikėlė į „Musę“, kuri, deja, neprigijo.
Ir pabaigai, kaip apibūdintumėte regio muziką tiems, kurie jos nežino?
Tai – sielos muzika. Visa jos paslaptis – gerame vokale ir smagiai sudėliotoje melodijoje, kuri tave liūliuoja ir kelia tau nuotaiką…
Dovilė Raustytė
„Pirmą kartą čia atvykusi netekau žado – daug miškų, mažai žmonių. Labai gražu, labai ramu, bet ir labai nuobodu“, – pirmą Lietuvos įspūdį prisiminė iš Kinijos atvykusi Jian Lingling, kuri jau šešerius metus gyvena Kaune ir dėsto savo gimtąją kalbą Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Šiandien ji sako, kad jaučiasi kaip vietinė kaunietė – pirmiausia todėl, kad iš lietuvių išmoko neskubėti be reikalo ir vengti streso, itin būdingo jos tautiečiams.
Pilotai viską daro pagal procedūras. Jeigu sugedo variklis, jie ne puola kažką spaudyti kaip dažnai matome filmuose, o vadovaujasi taisyklėmis. Vienas iš pilotų atsiverčia instrukciją ir ją skaito, o kitas iš eilės vykdo visus joje nurodytus veiksmus. Piloto klaida gali būti kritinė ir kainuoti žmonių gyvybes, todėl šitaip elgiamasi tam, jog būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus, pavyzdžiui, panikos. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti lėktuvo sistemų darbą. Orlaiviai dažniausiai skrenda valdomi autopiloto. Tai sumažina pilotų darbo krūvį, taigi vis labiau išvengiama žmogiškųjų klaidų.
Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! „Ar galima Lietuvoje paruošti specialistą, siekiantį sėkmingos tarptautinės karjeros? Vienareikšmiškai taip,” – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė, sutikusi pasidalinti mintimis apie studijų bei tarptautinės karjeros perspektyvas Lietuvoje. Kviečiame susipažinti!
Paklausus Lietuvos gyventojų, su kuo dažniausiai asocijuojasi vasaros atostogos, turbūt neretai būtų galima išgirsti atsakymą – su Lietuvos pajūriu, ramiu poilsiu Nidoje ar pramogomis Palangoje. Tačiau Vakarų Lietuva – ne vien Baltijos pajūris, tai ir įspūdingi dvarai, istorinio ir kultūrinio paveldo objektai bei unikalios gamtos vietos.
„Remis sėdi sau ant „laktos“ ir rūko. Staiga nugirsta pro šalį einančią didelę minią žmonių. Minia sustoja. Vienas žmogus prieina prie Remio, pasilenkia ir angliškai paklausia, kaip jam sekasi. „Na, nieko, sėdžiu, va, rūkau…“, – lengvabūdiškai atšauna Tanaka. Žmogus patapšnoja jam per petį ir minia vėl pajuda. Kažkas po kelių minučių Remio paklausia, ar jis žino, kas jį tik ką užkalbino? Tai buvo Dalai Lama.“
Kai pasaulyje nyksta vis daugiau pandų, baltųjų lokių ir kitų gyvūnų, kuriuos vakariečiai matė tik per televizorių, tačiau jų vardan nusprendė tapti vegetarais ir pradėti rūšiuoti šiukšles, žmonės tankiau apgyvendintuose regionuose net nemąstydami apie tokius kilnius tikslius jau seniai maitinasi „ekologiškai“ ir pigiai.
Keliauti po Tytuvėnų parką geriausia sėdus ant dviračių. Čia yra įrengtos net keturios trasos dviračiais keliaujantiems, pavyzdžiui, pro akmenynų ruožus ir durpynus į Šiluvą. Trasose įrengta informacinė sistema, yra poilsio ir atokvėpio vietos su lauko baldais.
Žagarės regioninio parko rekreacijos vadybininkė Modesta Bielskienė pasakojo, kad nemaža dalis turistų atvyksta iš Latvijos. Nuo seniausių laikų čia gyveno nemažai latvių ūkininkų ir amatininkų. Jų bendruomenė puoselėjo gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas, turėjo savą bažnyčią. Regioninio parko darbuotojai stengiasi, kad išliktų ilgametės abiejų tautų sąsajos.
Triskart geriausias Lietuvos someljė – tokio garbingo titulo Arminui Darasevičiui galėtų pavydėti kiekvienas vyno ekspertas. Šis Laikas.lt pašnekovas tikina, kad Lietuva – tik iš pirmo žvilgsnio egzotiškąją vyno kultūra net nedvelkia. Pasižiūrėjus iš arčiau matyti, kad ši, palankiu klimato vynuogynams augti nepasižyminti šalis, sparčiai evoliucionuoja vyno pažinimo ir vertinimo aukštumų link.