Search Results for: "raketu baze"
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija tęsia buvusios sovietų požeminės raketinės bazės rekonstrukciją ir primena, kad iki spalio 31-osios lankytojai į šį unikalų objektą neįleidžiami.
Šaltojo karo muziejaus Plokštinės miške netoli Platelių įkūrimui jau panaudota daugiau nei du trečdaliai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurių gauta 5,4 mln. litų. Darbai pradėti pernai pavasarį.
Pasak projekto administratorės Nijolės Norvaišienės, muziejus išsaugojo daug autentiškų dalykų, bet kartu turės ir šiandienos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą, atsižvelgiant ir į neįgaliųjų poreikius.
Požeminė raketinė bazė, kurioje sovietiniais metais buvo laikomas į Vakarus nukreiptas atominis ginklas, Žemaitijos nacionaliniam parkui atiteko 1992-aisiais. Prieš rekonstrukciją čia kasmet apsilankydavo po keliolika tūkstančių turistų.
Buvusioje požeminėje bazėje yra keturios raketų šachtos. Rekonstruota ir lankytojams pritaikyta bus tik viena. Kitos trys išliks nepaliestos (tiek, kiek liko nenusiaubtos palikus bazę be priežiūros).
Pasak N. Norvaišienės, norėdami lankytojams parodyti kuo daugiau autentiškų eksponatų, projekto autoriai vylėsi gauti ir tokio tipo raketos, kokia buvo saugoma Plokštinės karinėje bazėje, korpusą. Deja, ieškoję jos vos ne po visą pasaulį, nerado. Kitas bazės detales projekto autoriai stengėsi sutvarkyti arba atkurti taip, kaip šios atrodė Lietuvai dar neatgavus nepriklausomybės.
Pirmojo aukšto pirmojoje salėje lankytojai galės susipažinti su šaltojo karo istorija. Kitoje salėje išvys branduolinio ginklo ekspoziciją, kurią sudarys techninio bloko maketas, ten pat bus demonstruojamas ir Plokštinės karinio miestelio kraštovaizdinis bei raketinės šachtos maketai. Bus ir raketų, ir sugriauto miesto maketų, ir balistinė vidutinio nuotolio raketa.
Turistai galės apsilankyti ir buvusiame kareivių poilsio kambaryje, apžiūrėti įrenginių liekanas bei vamzdynus, kurių viena dalis yra išlikusi, o kita – atkurta. Antrajame aukšte smalsuoliai galės užsukti į Ryšių skyrių, išvysti sovietinės politinės propagandos pavyzdžių. Čia jų lauks technikos ekspozicija. Numatyta įrengti ir keičiamų ekspozicijų patalpą. Bus kino salė, kurioje demonstruos sukurtą beveik pusantros valandos filmą „Ant branduolinės bedugnės krašto”.
Šaltojo karo muziejaus teritorija – trys hektarai. Kažkada bazę juosė šešių eilių tvora, kuria tekėjo elektra. Dalis tvorų jau dabar atkurta.
Bazėje nebuvo apžvalgos bokštelio – dabar jis įrengtas, kad lankytojai iš viršaus galėtų apžvelgti didžiąją muziejaus dalį.
Plokštinės raketų bazė didelio slaptumo sąlygomis buvo pastatyta 1960-62 metais, o raketomis R-12U apginkluota 1964 metų pradžioje. Teigiama, kad JAV žvalgybai 1978 metais sužinojus apie Plokštinės bazę, ji buvo likviduota, o raketos išvežtos. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir išvedus sovietų kariuomenę, kompleksas ilgai buvo neprižiūrimas ir niokojamas.
Paklausus Lietuvos gyventojų, su kuo dažniausiai asocijuojasi vasaros atostogos, turbūt neretai būtų galima išgirsti atsakymą – su Lietuvos pajūriu, ramiu poilsiu Nidoje ar pramogomis Palangoje. Tačiau Vakarų Lietuva – ne vien Baltijos pajūris, tai ir įspūdingi dvarai, istorinio ir kultūrinio paveldo objektai bei unikalios gamtos vietos.
Lankantis Žemaitijos nacionaliniame parke verta išsiruošti į į kelionę aplinkui Platelių ežerą ratu – apie 30 kilometrų. Aplankome Beržorą – čia yra 1746 metais pastatyta medinė bažnyčia ir varpinė, taip pat 1759 metais statytos kalvarijų stočių koplytėlės, kurios buvo sunaikintos, bet vėl atkurtos. Beržore yra nuostabių sodybų, kuriuose laukiami turistai.
Pasaulyje pilna baisių ir mistiškų vietų, traukte traukiančių turistus. Lonelyplanet.com išrinko verčiausias dėmesio. Sąraše atsidūrė ir pora vietų Lietuvoje.
Savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į Plungės rajone esančią Plokštinę, kur buvo pristatyta Local to Local projekto paroda Dvina Silo Art Complex. Sovietinė aplinka, modernus menas , kareiviška košė ir…
Kas gali geriau numanyti apie gyvenimą Šiaurės Korėjos jei ne kaimyninės šalies sostinėje dirbantis CNN korespondentas Andrew Salmonas!? Štai jo pastebėjimai iš autoritarinės šalies kasdieninio gyvenimo, apie kuriuos galbūt net nenutuokėte.
Gyveno gerai
Šiaurinė Korėjos pusiasalio valstybė – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika – po Antrojo Pasaulinio karo turėjo dvigubai mažiau gyventojų nei Pietų Korėja, tačiau joje telkėsi daugiau pramoninės ir gamtinių išteklių. Šiaurė tvirtai laikėsi komunistinių šalių bloke ir sėkmingai atsistatė. Ji klestėjo net labiau už pietinę kaimynę, kol pastarojo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pagaliau tapo „pramonės stebuklu“.