Search Results for: "psy trance"
Geltoname mokykliniame mikroautobuse „Tundrabusas“ prasidėjusi „Tundra“ baigėsi sunkiu grįžimu į realybę po trijų dienų šilto, spalvoto ir nuostabios muzikos kupino sapno.
„Tu SAPNUOJI. Ženk giliau. Bežengdamas stenkis neužlipti ant svetimų sapnų kokonų, duok kelią nekaltai sraigei ir padėk lunatikui rasti savo lovą. Ir sapnuose gali būti sąmoningas, todėl jų karalystėje būk draugiškas aplinkai, sutiktiems personažams ir pats sau – tebūnie čia gera ir tau, ir tiems, kurie šalia“, – žodžiai puikiai žinomi, kiekvienam liepos 7–10 d. buvusiam kartu Dūburio pusiasaly. Tiems, kuriems nusigauti iki čia nepavyko, ši festivalio gidą pradėjusi frazė itin tiksliai atspindi renginyje vyravusią dvasią.
Po „Tundros“ pavadinimu telpa netgi ne vienas, o du festivaliai. Abu sieja elektroninė muzika, tačiau skiria jos stiliai ir, žinoma, jų besiklausantys žmonės. Reikia tik tikėtis, kad visi atvažiuoja su vienodai gražiais tikslais.
Kaip ir kiekvienais metais, „Tundra“ buvo padalinta į keturias erdves. Savo klausytojus kas vakarą viliojo „Utenos“ palapinėmis apsuptos Techno ir Bass scenos. Spalvotose dekoracijose, vegetariško maisto bei smilkalų kvapuose paskendusi Psy Trance scena, kur prigulęs ant „skraidančio“ vidury pievos ištiesto kilimo gali praleisti visą dieną, laukdamas vakarinių didžėjų pasirodymų. Ir, žinoma, miško aikštelėje paslaptingais garsais aidinti, kai kam ir minkščiausią lovą atstojusi Chill out erdvė.
Kad ir kaip nuolat norėjosi vienoj vietoj prisėdus, nebepakilti ir likti esamoje situacijoje, deja, tai sau leisti buvo galima tik kartais. Rytų kampelis – vieta, kur krišnaitai vaišino vedinės virtuvės patiekalais, chna dažais margino kūnus, meditacijos forma atsakinėjo į gyvenimiškus klausimus, linksmino indiškais šokiais bei gyva muzika ir tiesiog savo buvimų skleidė geras energijas.
Tie, kuriems nesimiega jau nuo 9 ryto galėjo dalyvauti rytinėse jogos pratybose, vėliau gongų maudynėse, klausytis ugnies užkūrimo metodų, astrologijos ir kt. paskaitų, mokytis groti būgneliais ar tiesiog kino seansų erdvėje žiūrėti filmus.
Visko, ką kiekvienam teko išbandyti ir patirti, tikrai sunku išvardyti, o kiek dar įvykių praleista besimaudant ežere ar miegant palapinėje… Tad galima jau mintyse pradėti darytis naujų įspūdžių sąrašą, kurį bus galima panaudoti kitais metais, kitoje „Tundroje“.
Dovilė Raustytė
Visai neseniai „Tundra“ paskelbė apie atsinaujinusį tinklalapį ir gausiai ištįsusį atlikėjų sąrašą, kuriame – visas būrys elektroninės muzikos, vizualinio meno bei dekoravimo meistrų iš įvairių pasaulio kampelių.
O kaip buvo prieš aštuonerius metus, kuomet startavo pirmoji „Tundra“? Ar tuomet irgi buvo pritraukta keli tūkstančiai žmonių, kelioms paroms pasidavusių elektroninės muzikos svaiguliui?
Kalbamės su „Tundros“ atstovu spaudai – Kęstučiu Tkačiuku.
Kaip užgimė „Tundros“ idėja? Ar tuo metu elektroninė muzika Lietuvoje jau turėjo savo nišą?
Iki mūsų starto, 2004-aisiais, Lietuvoje ne tik nebuvo dedikuoto elektroninės muzikos festivalio, bet apskritai čia beveik nevyko tokio tipo renginiai. Tundros idėja gimė keliaujant po Vakarų Europą, kur tokio masto renginiai po atviru dangumi jau turėjo senas tradicijas ir sutraukdavo didžiules minias žmonių.
Kilus „Tundros“ idėjai, elektroninės muzikos scena Lietuvoje buvo beįgyjanti pagreitį, tačiau jos gerbėjų gretas paprastai vienijo vienos nakties renginiai miesto uždarose erdvėse. Tad festivalis mums buvo galimybė suburti juos visus vienoje vietoje bei realizuoti elektroninės muzikos žanrui pašvęsto festivalio idėją kaip alternatyvą tuo metu vykusiems – „Bliuzo naktims“ ir „Mėnuo Juodaragis“.
Pirmoji „Tundra“ 2004 m.
Kokia buvo pirmoji „Tundra“? Kiek lankytojų ji sulaukė?
Pirmąją „Tundrą“ dabar galiu pavadinti kukliu dviejų scenų – Psy trance ir Chill out – renginiu po atviru dangumi. Tie 200 žmonių, kurie tąkart atvažiavo prie Baluošo ežero Molėtų rajone, vieni kitus pažinojo – reklamos apie renginį nebuvo. Jiems veikiausiai patiko vyravusi atmosfera, nes poreikis visą tai pakartoti išliko iki pat kito karto, kol tai išaugo į kasmetinį renginį.
Ar galima teigti, kad „Tundra“ prisidėjo prie psy trance muzikos judėjimo Lietuvoje?
Manau, kad galima. „Tundrą“ daugiausia ir inspiravo psy trance muzika. Iki 2006 m., kuomet pasipildė organizatorių gretos, originali tematika sukosi apie psy trance ir kitokią su ja susijusia, paprastai kiek alternatyvesnę elektroninę muziką. Ji tada paprastai užpildydavo Chill out (2005 m. – IDM) erdvę.
Psy Trance scena
Kokie ryškiausi pokyčiai įvyko per tuos aštuonerius „Tundros”metus?
Festivalis savo veidą keitė iškart keliais „frontais“. Didžiausi pokyčiai įvyko 2006-aisiais, išaugus scenų, o įkandin joms, ir muzikos stilių, atlikėjų bei lankytojų skaičiui.
2009 m. pristatėme dienos programą, kuri iš esmės užpildė iki tol vyravusią tylą scenoms užmigus „dienos miegu“. Per visą tą laiką tapome žinomesni už Lietuvos ribų. Itin pagausėjo įvairių menų dirbtuvių ir nemuzikinių atrakcijų, o išaugusi lankytojų minia savaime įnešė dar daugiau skirtingų spalvų į bendrų pojūčių jūrą. Juk sakoma, kad renginys yra toks, kokį jį aplink save sukuria patys žmonės.
Workshop’ų skaičius „Tundroje“ kasmet auga
Ar apjungus daugiau muzikos stilių ir įkūrus daugiau scenų, festivalis neprarado savo koncepcijos?
Kaip jau minėjau, iki 2006 metų „Tundroje“ karaliavo psy trance ir įvairios alternatyvios elektroninės muzikos apraiškos. Vėliau pasipildėme stipriai išreikšta Drum & bass scena, o vienerius metus gyvavusią stilių mišrainę Electric nuo 2007-ųjų pakeitė iki šiol aiškią liniją išlaikanti Techno scena.
Svarbu pabrėžti, kad per tuos metus stipriai keitėsi ir globalios muzikos tendencijos, kas turėjo įtakos ir mūsų scenose grojusiai muzikai. Vis dėl to, iki pat šių dienų iš esmės išlikome lojalūs savo pasirinktam elektroninės muzikos formatui, tad festivalis tikrai gali pasigirti apibrėžta koncepcija.
Techno scena
Kiek žmonių dirba organizuojant šį festivalį? Ar pavykstą „Tundrą“ padaryti tokią, kokią ją ir norisi matyti?
Kelios dešimtys savanorių, įvairių techninių darbuotojų, dizainerių, vadybininkų ir kitokių sričių atstovų dirba prie renginio nuolat arba prisideda atskiruose organizacinio darbo etapuose.
Žinoma, ne visuomet sekasi įgyvendinti savo vizijas taip, kaip norėtųsi – koją tam pakiša begalė dalykų, kas yra iš esmės normalu tokio masto renginiui. Tačiau festivalį kuriame tokį, kokio patys norime ir koks teikia pasitenkinimą mūsų lankytojui.
Psy Trance scena naktį
Kuris organizacinio darbo etapas pats sunkiausias?
Susitelkti vieningai būsimo renginio strategijai ir ją planingai realizuoti iki stadijos, kuomet iškyla tvirtas pamatas tokios „Tundros“, kokią ją išvysta lankytojų akys.
Ar lengvai sekasi prisikviesti svečius iš užsienio? Kaip jie vertina lietuvišką elektroninės muzikos festivalį?
Neskaitant per pastaruosius metus ženkliai pakilusio ekonominių galimybių barjero, svečiai iš užsienio jau kurį laiką nebėra kliūtis bet kokio stambesnio renginio organizatoriams. Įdomu tai, kad ekonominė krizė padėjo paneigti iki tol sparčiai plitusią nuomonę, jog geriausi atlikėjai būtinai turi atvykti iš Olandijos, Didžios Britanijos ar Vokietijos. Vis dėl to negalime teigti, jog poreikio kviestis atlikėjus iš užsienio nėra, nes kitaip būtų sunku kaskart išlaikyti programą patrauklia lankytojui.
Užsieniečius labiausiai žavi mūsų publikos nuoširdumas. Jau tradicija tapo reiškinys – atėjus laikui sceną perleisti kitam atlikėjui, grojama du ar tris kartus ilgiau nei priklausė.
Kokias užsienio žvaigždes išvysime šiemet?
Šiemet „Tundroje“ pasirodys keletas didžiai nusipelniusių scenos vilkų po psy trance vėliava, tarp jų žinomos įrašų kompanijos „Parvati Records“ įkūrėjas Giuseppe su kolega Jahbo, koncertinių turų metu beveik visą pasaulį apkeliavęs britas Tristan, dvigubą misiją festivalyje planuojantis Tom Cosm iš Naujosios Zelandijos, gyvai grosiantis britas Avalon ir daug kitų. Taip pat su pasididžiavimu pristatysime Drum&bass scenos galingąjį Raiden ir į populiarumo olimpą šiuo metu įkopusį britų duetą „Instra”: Mental, techno legendą Steve Rachmad ir Ricardo Tobar. „Tundra“ šiemet išties gali pasigirti tiek gyvos muzikos pasirodymų, tiek pasaulio kampelių, iš kurių sugužės atlikėjai, gausa.
Kokioje festivalio erdvėje pats jautiesi geriausiai?
Nesu prieraišus vienam konkrečiam muzikos stiliui, be to, laikausi nuomonės, kad norint tinkamai pajusti kuo alsuoja festivalis, buvimo vietą jame reikia nuolat keisti. „Tundra“ – tai renginys, nuo seno garsėjantis tradicija – sutikti daugybę žmonių, kuriuos net elektroninės muzikos gerbėjų tarpe įprasta laikyti atvykėliais iš skirtingų pasaulių. Galimybė migruoti nuo vienos scenos prie kitos ir sutikti vis kitus žmones – tai nuotykis, kuris mane „Tundroje“ žavi labiausiai.
Kaip sekasi ruoštis šių metų „Tundrai“?
Stengiamės protingai derinti darbą su poilsiu, tačiau paskutiniu metu darbo tikrai yra daug, tad kartais norisi tik miego.
Straipsnį „Brangus bilietas? Kainų užkulisius atskleidžia festivalio „Tundra“ rengėjai” skaityti čia.
Parengė Dovilė Raustytė
Nuotr. iš asmenio archyvo
Kalendoriui išmušus ilgai lauktą vasaros pradžią, „Tundra“ skelbia atsinaujinusio tinklalapio startą bei gausiai ištįsusį atlikėjų sąrašą, kuriame – visas būrys elektroninės muzikos, vizualinio meno bei dekoravimo meistrų iš Lietuvos ir kuo įvairiausių pasaulio kampelių.
Scenoje gyvus pasirodymus surengs Killerwatts (Jungtinė Karalystė), Hezzel, Gesta (Latvija), Experimenthal Dubbing Sessions (Lenkija), lietuvaičiai Dohm, Brokenchord, Fingalick, Messiah Goes MAD Orchestra, Mikrokristal, Assassid, Moon Disco, Grad_U ir daugelis kitų. Jiems antrins DJ‘ai iš Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Rusijos, Danijos bei kaimynai iš Estijos ir Latvijos. Psy trance scenoje vizualiais menais muziką apipavidalins šiemet jau antrąsyk festivalyje apsilankysiantis meksikietis Imix Jaguar ir Flaneur iš Baltarusijos, o įspūdingiausiai atrodančių scenų įvaizdžio neapleisti padės dekoratoriai, kurių gretas šiemet papildo dar daugiau amato meistrų iš užsienio.
Duburio ežero viduryje trijų parų sapnu virsiančiame renginyje ausų būgnelius taip pat virpins keli svarbūs atlikėjai, nusipelnantys atskiro pristatymo.
Ancient Methods – Trias (Ancient Methods, Sonic Groove, Vokietija) – vieni garsiausių stipraus industrial techno autoriai. Prieš kelis metus jie sudrebino šokių muzikos pogrindį įspūdingai apipavidalintomis „First – Fifth Method“ plokštelėmis, o netrukus įtvirtino savo vardą kompozicija, įtraukta į Jungtinės Karalystės eksperimentinės muzikos leidyklos RSB vinilą, ir kartu su Downwards bei Sandwell District atstovu Regis parengtu leidiniu „Mat Oput – 1/2“, kurį įrašė slapyvardžiu „Ugandan Methods“. Kritikai vadina jų kūrybą itin sunkia industrial muzika, pasižyminčia triukšmingu atmosferiniu techno ritmu, pritrenkiančiu ekstremaliu funky industrial techno su drone atmosfera. Trumpai tariant, piktieji vokiečiai jums pateiks juodo kovinio techno funk‘o setą.
„Laužytų ritmų“ bei dubstep gerbėjų džiaugsmui Bass scenoje pasirodys Tony Williams, muzikos gerbėjams geriau žinomas kaip Addison Groove aka Headhunter (Jungtinė Karalystė). Žanrų rėmus laužantis, vienu geriausių post dubstep scenos atlikėjų vadinamas Tony dalinsis muzika, kurioje susipina dubstep ir chicago juke skambesys, priversiantis kaip niekada anksčiau kraipyti klubus ir linguoti galvas.
Dienas ir naktis ketinantiems leisti Psy Trance scenoje – dar du originaliu požiūriu į elektroninę muziką išsiskiriantys atlikėjai. Slavikas Iskanyanas su savo 2001 m. įkurtu projektu Dissociactive atveš ypatingais efektais prisodrintą išgryninto garso ir psichodelinės patirties užtaisą. Tom Cosm (Naujoji Zelandija), muzikai ne tik skyręs ilgas valandas studijoje, bet ir bandęs krimsti karčias aukštojo muzikinio mokslo šaknis, pasidalins skambesiu, kuris, jo žodžiais, yra betarpiška komunikacija, nurungianti visas kitas įmanomas žmogiškojo bendravimo formas.
Techno scenoje taip pat pasirodys ekstremalių garsų ir greičių fanas Lawrencium, mėginantis peržengti BPM skaitiklių ribas. Maištaudamas prieš hardtek ir frenchcore vienvaldystę Prancūzijoje, jis tapo vienu pirmųjų prancūzų speedcore atlikėjų, gyvai grojančių Europos renginiuose. Nuo pat poirmųjų įrašų galinga Lawrencium muzika, derinama su noise, šokiravo klausytojus ir jų ausis, o jo albumas „No Important“ tapo įrodymu, kad muzikoje ribų nėra.
Atlikėjų sąrašas vis pildosi, bet jau dabar galime išduoti, kad sunkiasvorių laužytų ritmų gerbėjams sapno užantyje slepiame ir daugiau smagių grobių!
Ilgą, spalvingą ir nuolat papildomą atlikėjų sąrašą rasite apsilankę adresu www.tundrafestival.lt/muzika.
Terminas „psichodelinis“, dažnai asocijuojantis su Amerikos kultūra, pirmą
kart apsireiškė dviejų britų, psichotropinių medžiagų tyrinėtojų susirašinėjime, 6 deš.
pradžioje.
Psichiatras Humphry Osmond, siekdamas apibūdinti patirtus įspūdžius
laiške anglų rašytojui Aldous Huxley’iui pasiūlė terminą psychedelic, susiejęs du
graikiškus žodžius psyche (siela arba protas) ir delein (pasireikšti, aiškėti) ar delos
(aiškus, akivaizdus). Abu klasikai turbūt neįsivaizdavo koks „sparnuotas” taps jų
sumanytas žodis, nusakantis margaspalvę muzikinę kryptį ir persmelkiantis vos ne visą 7
dešimtmečio kultūrą.
Psichodelika – sąmonės pokyčiai ir be psichotropinių medžiagų
1966–1969 m. psichodelinėje eroje viskas buvo įmanoma ir ši muzika be jokių papildomų priemonių iki šiol gali perkelti mus į pakitusią, nuo kasdienės pilkumos išvaduotą sąmonės būseną.
Psichodelinė muzika užgimė greičiausiai ten, Amerikos kontinento vakarų pakrantėje, vėliau keliaudama rytų pusėn, tuo pat metu atvirai ir jautriai pasitikdama Rytus.
Jau 1965-ais visame pasaulyje pradėjo gausėti jaunų, drąsiai eksperimentuojančių grupių bei atlikėjų, įkvėptų Britanijos bigbito ( big beat ) muzikos ir avangardinės kultūros. Formavosi naujas stilius, pramintas „rūgščiuoju“ roku, pagal tuomet legalų psichoaktyvų preparatą LSD .
Šios „saldžiai-rūgščios“ muzikos adeptai garsų pagalba paskelbė naujus siekius, atradimus, kuriuos visų laikų klausytojas gali intuityviai perimti, jei yra pasiruošęs ir imlus.
Užtenka priimti, tiesiog pasinerti į muzikos tėkmę, be jokių papildomų priemonių. Jei ne savo skambesiu, tai pojūčiu, geriausi psichodelinės muzikos kūriniai galėtų būt artimi klasikinių Indijos ragų ar holistinės muzikos klausymui.
Psichodelinis rokas įtakojo daugelį vėlesnių muzikinių krypčių, kaip kad ambient ar new age.
Tuo pačiu, psichodeliką galime suprasti iš vis ir kaip muzikinio mąstymo ar atlikimo būdą, įmanoma tiek roko muzikoje, elektronikoje, tiek džiaze ar net klasikoje.
Ritualinė šamanų muzika – komunikacijai su dvasiniu pasauliu
Šiandien galime leisti sau vartoti šį terminą plačia, gal labiau filosofine prasme.
Mes suvokiame jį kaip šiuolaikinį, tačiau pats fenomenas nėra toksai, jei pažvelgus, kaip tai buvo suvokiama istorijos bėgyje.
Visos senosios kultūros ir civilizacijos žinojo, patyrė ir užfiksavo potyrius, kurie galėtų būt šiandien mūsų pavadinti kaip psichodeliniai – sielai regimi atsivėrimai. Legendose, mituose, padavimuosee atsispindi, kaip įvairios psichoaktyvios priemonės arba dvasiniai pratimai, o kartais ekstremalūs išbandymai buvo naudojami, kad įgauti magines galias, keltis laike-erdvėje, gauti antgamtiškus atsakymus, ar bendra prasme komunikacijai su aukštesniuoju pasauliu, subtiliaisiais planais ar dieviškąja savastimi.
Tokių pasakojimų gausu Azijos legendose, tolimuosiuose Rytuose, o gal ir lietuviškose pasakose. Kaip archetipinį pavyzdį galima paminėti senosios Indijos mitologijoje žinomą stebuklingą viralą – somą, kurią gerdavo dievai, kad tapti nemirtingais. Kraštuose, kur ir šiandien gyvos šamanistinės tradicijos, psichoaktyvios priemonės ar ritualiniai veiksmai naudojami daug maž tais pačiais tikslais: siekiant įgauti pakitusią, transinę sąmonės būseną skirtą komunikacijai su subtilesne, ar pavadinkim platesne tikrove.
Ir jei žvelgsime į muziką tokiame kontekste, ( o ji, kaip ir pats oficialiausias mokslas patvirtins, atsirado šamanistinėje visuomenėje) tai pirmine muzikos paskirtimi buvo sukurti ritualą, padėti šamanui įeiti į transą, ir vėlgi susitelkti komunikacijai su dvasiniu pasauliu. Ir gal būt, vadinamos primityvios tautos net nesuprato, – nejau dar gali būti dar yra ir kitokia muzika? Visa ji buvo ritualinė.
Šiandien plačiai suvokiama bent jau viena dalis – muzika puikiai tinka komunikacijai.
Daugelyje tautų išliko muzikinė tradicija savo forma ar idėja artima ritualinei, bet kitur tai buvo beviltiškai prarasta. Muzika tapo pramogos įrankiu, ar propagandos trimitu, pagal senąjį vadovėlį – „valdančiųjų klasės verge“ ar, pagal šiandieną – komercijos įkaitu.
Ir gal būt niekas kitas taip visuotinai neatgaivino to šamanistinio būgno ir transinio garso sklaidos kaip ankstyvoji psichodelinio roko muzika, kai dainos ir improvizacijos, gal naivios ir nuoširdžios, prieinamos daugeliui, prasiveržė link savo esminės užduoties: tapti dvasinių ieškojimų kelrodžiu ir vedliu. Tai apžavėjo tuomet ir liko įtakinga iki šiol laiks nuo laiko psichodelika apsireiškia, įsiliedama į plačiausias madas, grąžindama spalvas, rytietiškus ornamentus, svajas ir egzotiškus sąskambius, arba lieka pogrindyje. Bet kaip jūros bangos, vis naujos ir tos pat, jaunų muzikantų kartos išgirsta šią muziką, lyg ji būtų įrašyta vakar, tampa įtakoti, ir kuria naujausias jos formas.
Hipių judėjimą įkvėpę garsai
Psichodelinis rokas, žinomas anksčiau terminais „rūgštusis rokas“ ( acid rock ) ar „kosminis rokas“ ( space rock ) buvo nuo pat pradžių hipių judėjimo dalimi. Lietuvoje hipiškas sąjūdis plačiau įsisiūbavo nuo 1970-ųjų, suprantama, būdamas pogrindiniu, bet ir negalėdamas, o ir nenorėdamas pilnai pasislėpti – visiems „akis badantys“ ilgi plaukai, gėlėti marškiniai ar pasakiškai gauti džinsai, pacifizmas bei šypsenos siejosi su laisvumu, siekiu neprisirišti prie sistemos, atsižadėti įprastinio tarybinio miesčioniško gyvenimo būdo. Nors ir represuojamas, hipiškas judėjimas gyvavo, pasireikšdamas neretai ir muzikiniais „seišenais“ – pusiau legaliais koncertais, ar net festivaliais.
Taip pat gyvybingai įsigalėjo „tranzavimas“ – rodos nesibaigiančios hipių ir „hipuojančių“ kelionės, tiesiogine prasme, ne narkotine – šito ir nebuvo daug tuometinėje tarybų Lietuvoje.
Vasarą, Nidoje, pamario pusiasalis, pramintas „haikeriu“ buvo viena iš hipių pamėgtų, svajotojiškų tranzavimo kelionių vieta. Tolimesnių distancijų mėgėjai nuvykdavo iki Talino.
1972-aisiais lyg per stebuklą pasirodė lietuvių kalba išleista Jack’o Kerouac’o knyga „Kelyje“, ir nors ji pasakojo apie pokario bitnikus, nepamainomas, nepritapėlių klasika pripažintas romanas dar labiau užkūrė laisvąją hipišką valią. Tais pačiais metais – Romo Kalantos tragedija ir pasiaukojimas, tapęs tiek hipiško judėjimo katalizatoriumi, tiek, pasiekus kulminaciją – pretekstu oficialios valdžios diktatūrai jį galutinai užsmaugti.
Tačiau tikri hipiai išliko, o roko muzikos atgijimas buvo dar prieš akis.
Psichodelikai pasidavusios muzikos grupės
Kiek psichodelinis rokas buvo lietuviško hipizmo sagos dalimi – sunku spęsti. Ankstyvosios Lietuvos roko grupelės ir kolektyvai kūrėsi įtakojamos tokių gigantų kaip „The Beatles“ ar „The Rolling Stones“, kurie atitinkamai buvo pasižymėję ir esminiais psichodeliniam rokui priskiriamais albumais, kaip „Bitlų“ – „Revolver“, „Magicalal Mystery Tour“ ar „Rolingų“ – „Between the Buttons“ bei „Their Satanic Majesties Request“ .
Tai atsiliepė ir lietuviškų grupių skambesyje. Tačiau ankstyvajame periode nepavyksta užtikti atlikėjų ar grupės tiesiogiai laikančios save psichodelinio roko adeptais. Panašu, kad tai išpuolė jau vėlesnio, 9 dešimtečio grupėms, kaip kad „Dinda Polimantika“.
Nors yra pakankamai įspūdingų kolektyvų ir anksčiau, kaip unikali „Mind’s Disorder“, Vilniuje, susibūrusi jau 1973-aisias, drąsiai eksperimentuojanti ir derinusi savo kūryboje įvairių stilių bei muzikinių srovių įtakas, reik manyt, neišvengiamai ir psichodelinį roką. Taip pat kaip ir bene žinomiausia eksperimentinė grupė „Ir visa kas gražu yra gražu“.
Galima teigti, kad psichodelika dar labiau gyva šių dienų muzikinėse perspektyvose. Kažkuria prasme, dabar jau beveik nėra „grynų“ muzikinių žanrų. Įvairių įtakų, stilių derinimas išlieka ir kaip inovacijos siekis, ir kaip įtakų perkrovos išdava, – šiandien juk turime galimybę pasiekti šimtmečiais kauptą muzikinį palikimą neatsitraukdami nuo kompiuterio.
Gal būt kompiuteris ir pats jau tapo vienu dažniausiu, gal kartais svarbiausiu „folklioriniu“ instrumentu, preparuodamas visus garsus elektroniškai, bet kartu atverdamas erdvę, suteikdamas galimybę ir psichodelikai – sielos regimumui kiekviename kūrybiškame siekyje.
Naujosios kartos grupėms, derinančioms elektroniką, akustinius instrumentus ir atgaivinančioms psichodelinę muzikinę tėkmę galima būtų priskirti prie humoro linkusią „Arklio galią“ ar eksperimentinę „Luumm“, arba grupes, savotiškai integruojančias psichodelines nuotaikas, kaip kad indie stiliaus duetas „The Dominoes“, bei susieta su tais pačiais muzikantais žymioji „Spooky Campfire Stories“, šokiams nesvetimas kolektyvas „Fusedmarc“ ir kiti. Taip pat ir dainuojamosios poezijos atstovas Domantas Razauskas, pamėgęs psichodelinį folk ir įtraukęs tai į savo garsų paletę. Nekalbant apie visą psy trance – elektroninės muzikos ir šokio judėjimą Lietuvoje, kuris lyg bando perkelti bei transformuoti psichodeliką į neramų kosminį, labai jau sudažninto ritmo laikmetį.
Begalybės kilpoms besipinant, 8-oji „Tundra“ po dviejų metų pertraukos grįžta į nuostabųjį Dūburio pusiasalį, kur liepos 7-10 dienomis elektroninės muzikos gerbėjai bursis į vieningu ritmu šėlstančią minią. 3 paras truksiančios šventės metu 4 scenos virpins pačių įvairiausių muzikinių skonių receptorius, o išskirtinių virtuvių, įkvepiančių menų dirbtuvių bei paskaitų gausa peno duos ir kūnui, ir sielai.
Muzikine renginio puse šiais metais rūpinsis TranceFormers, Techstylism, Swamp Tales ir Bluehour sounds. Pernai pamėginę sulaužyti normas ir pakaitalioti stilius vietomis, šiemet jie atsigręžia į tradicinį skambesio suskirstymą keturiose „Tundros“ muzikos šventovėse – festivalio lankytojai migruos tarp psy-trance, chill out, drum‘n‘bass ir techno scenų. Tačiau naujovių visgi bus – viena iš scenų nuo elektroninio šurmulio pavargusias ausis gaivins dienos metu virsdama LIVE scena, dedikuota išskirtinai gyvus pasirodymus surengsiantiems atlikėjams.
Organizatoriai pakelia pirmąją uždangą, už kurios – kaip įprasta tokiam laikui, dar negalutinė „Tundros“ atlikėjų minia. Psy trance gerbėjus nudžiugins leidybinės kompanijos Parvati rec. įkūrėjas Giuseppe ir siurrealistišką virpinančių bosų bei suktų efektų psy trance sriubą verdantis Jahbo. Scenoje taip pat pasirodys per 15-os metų karjerą bemaž visą pasaulį spėjęs apkeliauti britas Tristan, kurio psy trance gerbėjams pristatinėti tikrai nereikia. Chill out scenoje tropiškai šiltą, etno motyvų ir teigiamos energijos kupiną solinį projektą pristatys Lawrence Harvey a.k.a. Kuba. Savita elektroninių garsų ir gyvų instrumentų samplaika ausį čia džiugins ir britų downtempo scenos ramstis Tripswitch. Bass scena šiemet jau paruošė ypatingą desertą stiliaus gurmanams – tai techno sielą drum‘n‘bass kūne apgyvendinantis Raiden (Didžioji Britanija) bei stilistiškai neformalaus, šilto analoginio skambesio hip hopą kitokiu kampu pateikiantis garsusis britų duetas Instra:mental. Techno gerbėjai neliks abejingi čiliečiui Ricardo Tobar, kurio unikalus skambesys savyje talpina melodingo techno, elektroninio roko ir moderniojo shoegaze akcentus, o Detroit techno tėvu Olandijoje pakrikštytas Steve Rachmad šokti nesustoti privers savo groovy techno, nuspalvintu funk ir soul melodijomis.
Kaip ir kiekvienais metais, „Tundrai“ prieglobstį suteikiančiam gamtos kampeliui organizatoriai žada atsidėkoti plėsdami žaliųjų veiklų paletę, todėl kviečia visus, tiek turinčius konstruktyvių pasiūlymų, tiek chaotiškų, bet dėmesio vertų pamąstymų ekologine tema, jau dabar pradėti jais dalintis. Jūsų žaliosios eko idėjos laukiamos el. paštu [email protected] (laiško temoje būtinai nurodykite „Eko idėjos“). Geriausių ir realiai įgyvendinamų idėjų autoriai bus apdovanoti!
Organizatoriai užsimena, kad „Tundros“ savanorių ir laisvalaikio bei pramogų dalyvių registracija prasidės jau šiomis dienomis, o per ateinančius du mėnesius dar ne kartą papūs naujienų vėjai. Todėl visi norintys prisidėti, dalyvauti ar šiaip nekantriai pasmalsauti, raginami įdėmiai sekti naujienas svetainėje www.tundrafestival.lt, „Tundros“ puslapyje socialiniame tinkle Facebook ir kituose pramogų ir laisvalaikio tema besidominčiuose informacijos šaltiniuose.
„Galbūt praėjusiais metais patiko labiau, bet, jei tik bus galimybė, būtinai grįšiu ir kitąmet“, – tokią mintį teko išgirsti iš ne vieno „Yaga Gathering“ senbuvio. Matyt, šį festivalį galima būtų palyginti su mylimu žmogumi, kuris dažnai maloniai stebina, kartais šiek tiek nuvilia, bet tai nekeičia pačios esmės – tu jį vis tiek myli. Taip aš myliu „Yaga Gathering“. Jau kelintus metus iš eilės jis yra vienintelis festivalis, dėl kurio kelioms dienoms bei naktims ryžtuosi atsisakyti įžūlaus miesto komforto ir su džiaugsmu pasineriu į Ežeraičio miško (Varėnos raj.) magiją.
Elektroninės muzikos festivalis „Revolution Festival 2016“ – jaunas ir nesėdintis vietoje muzikos renginys. Kaip ir jaunas žmogus, festivalis ieško geriausio: geriausio garso, geriausios vietos, geriausių muzikantų. Tad bandant išvesti tobulo ir tuo pačiu unikalaus festivalio formulę atrasta, kad ją sudaro puiki muzika, žalios pievos, šiltas ežeras, tankus miškas, skanus maistas ir aktyvios kūrybinės dirbtuvės. Tobulo festivalio formulė šiemet miksuosis iš 80-ties muzikantų, kuomet liepos 8-10 d. pietinė Alaušo ežero pakrantė pavirs naujais festivaliautojų namais.
„Gali labai patikti arba ne, bet bent kartą pamatyti tikrai verta“, – tokią propogandą savo draugų rate skleidžiau po praėjusių metų apsilankymo „Yaga Gathering“. Nuoširdūs, jokios naudos siekimu nepagrįsti viešieji ryšiai suveikė – šįkart į Ežeraičio miške (Varėnos raj.) vykusį festivalį važiavau su gausesne kompanija. Ir jau po pirmosios dienos iš daugelio jų išgirdau pažadą būtinai grįžti čia kitais metais. Na, bet apie viską – nuo pradžių.
Jei kai kas žada dar daugiau šviesos ir garso, jam tikrai vertėtų nukeliauti į šį savaitgalį nuostabiame Ežeraičio miške (Varėnos raj.) vykusį muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalį „Yaga Gathering 2014“. Ko jau ko, o šviesų ir garso čia tikrai netrūko. Tiesą sakant, visko buvo kur kas daugiau.
Tokiu intriguojančiu šūkiu pasidabinęs, kiekvieną atvykstantį pasitiko jau vienuoliktąjį kartą vykęs elektroninės muzikos festivalis Tundra 2014. Nuostabiame gamtos kampelyje, prie Avilio ežero (Zarasų raj.) įkurtoje Tundros respublikoje, po truputėli augant ir plečiantis palapinių miesteliui, darėsi aišku, kad žmonės čia susirinko atrasti, kas dar neatrasta, ir švęsti gyvenimą. Tundroje ir su Tundra.