Search Results for: "psichologinė pagalba"
Kas nutiktų, jeigu stereotipinis vyrukas su alaus skardine teiktų psichologinę pagalbą? Būtų… labai seksistiški atsakymai.
Tikriausiai sutiksite, kad psichologinė manipuliacija neatsiejama nuo verslo ir politikos pasaulio. Šį kartą pabandykime išsiaiškinti, kaip toks reiškinys atrodo kasdieniame mūsų gyvenime, kai mumis manipuliuoja viršininkas, bendradarbiai, antroji pusė, draugai, vaikai, tėvai arba visiškai nepažįstami žmonės.
Pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete.
Kasmet Lietuvoje muzikos festivaliuose apsilanko apie 60 000 – 80 000 žmonių. Siekiant šviesti visuomenę ir prisidėti prie festivalių svečių sąmoningumo trijuose muzikos festivaliuose bus įgyvendinama užsienio šalyse taikoma ir pasiteisinusi edukacinė iniciatyva. Festivaliuose „Sūpynės“, „Yaga“ ir „Loftas fest“ bus įrengtos palapinės „Saugi erdvė“, kuriose visą parą renginių dalyviams bus teikiama informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir jų vartojimo pasekmes, lytiškai plintančias ligas, vyks diskusijos, vairavimo apsvaigus prevencija, suteikiamos konsultacijos ir profesionali psichologinė pagalba, vyks edukacinių klipų peržiūra apie pirmąją pagalbą, savo blaivumą bus galima pasitikrinti alkotesteriais.
Emigracija – procesas, kuris neretai gali atnešti neigiamų pasekmių ne tik valstybei, bet ir patiems emigrantams. Užsienyje tenka prisitaikyti prie kitokių gyvenimo sąlygų, neįprastos kultūros, klimato, diktuojamo ritmo. Atsižvelgus į tokias iškilusias problemas, Lietuvoje dar 2008 m. startavo emigrantams skirtas projektas – psichologinė pagalba internetu. Šiais metais pradėtas darbas tęsiamas: profesionalūs psichologai konsultuoja programa „Skype“ arba elektroniniu paštu.
Praeitais metais klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė „Depresijos gydymo centrą“. Per eilę veiklos metų skaitant paskaitas, konsultuojant privačiai, savanoriaujant „Jaunimo linijoje“ sutuoktiniai suprato, jog trūksta paslaugų išgyvenantiems lengvą ar vidutinę depresiją, juolab neieškoma būdų padėti jiems be vaistų.
Nukirpus pacientę iškilo atsidėkojimo klausimas ir buvo pasiūlyta paimti pinigus. Atsisakymas nepadėjo. Ir atrodo, beviltiškai mėginant paaiškinti, kad savanoriška veikla tuo ir pasireiškia, kad mes padedame iš supratimo, o ne dėl pinigų, tiesiog spontaniškai išsprūdo „deramės“. Staiga palatoje stojo spengianti tyla ir visos akys sužiuro į mus. Reikėjo kažkokio sprendimo. Už apkirpimą pasiūlėme atsidėkoti tiesiog nuoširdžiu apsikabinimu. Tai buvo nuostabi padėka.
Justas Džiugelis savo kūno nevaldo ir prie neįgaliojo vėžimėlio prikaustytas nuo kūdikystės. 29-erių verslininkas, vienos IT bendrovės įkūrėjas ir savininkas, o dabar ir Seimo narys atvirame interviu prisipažino, kad jo gyvenime būta visko – ašarų, daug neatsakytų klausimų ir net minčių apie savižudybę. „Tie, kurie neverkia, tie žudosi. Deja, taip, vyrai verkia“, – gyvenimo būdo laidoje „Raudonas kilimas“ atviravo parlamentaras.
Baigus statyti 2018 m. greta Vilniaus planuojamą atidaryti Vaikų onkologijos pagalbos centrą, Lietuva taps kol kas vienintele šalimi Europoje, kurioje bus siūloma nauja šeimos ūkio modeliu paremta onkologinių ligonių priežiūros ir reabilitacijos praktika. Tiesa, kol kas, pasak projekto iniciatoriaus labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ vadovės Eglės Mėlinauskienės, onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimos yra priverstos kovoti tiek su finansinėmis, tiek su socialinėmis problemomis, kurioms vieningo sprendimo šalyje šiandien nėra.
Socialiai atsakingos televizijos TV3 ir SEB banko jau tryliktus metus organizuojamas paramos projektas „Išsipildymo akcija“, kaip ir kasmet, sulaukė ypatingo visuomenės dėmesio. Tryliktąjai akcijai paaukota daugiau nei pusė milijono eurų, o herojais tapusių ligoniukų šeimos jau džiaugiasi pirmaisiais, geros valios žmonių aukomis sukurtais, stebuklais.