Search Results for: "psichologai"
Sklandančios propagandos apie rytoj, gruodžio 21 dieną, neva įvyksiančią pasaulio pabaigą atnešė pelną verslininkams, pakeitė jautresnės psichikos žmonių gyvenimą ir gali būti, kad tapo tragiškų nusikaltimų provokacija.
11-15 metų amžiaus paaugliai su bendraamžiais „gyvai“ praleidžia vos pusę to laiko, kuris būdavo įprastas 1988 metais, tokias tyrimų išvadas pateikė Danijos Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas.
Krizių įveikimo centro psichologai pradėjo konsultuoti per „Skype“ programą. Tikimasi, kad šios naujovės dėka profesionali psichologų pagalba žmonėms, išgyvenantiems psichologines krizes, turintiems savižudybės riziką, taps prieinamesnė.
„Gaudavome daug laiškų su klausimu, ar konsultuojame internetu. Be to, jei mums žmogus skambina telefonu, jam reikia mokėti už prakalbėtą laiką, kaip už įprastą skambutį. Mums rašydavo, skambindavo ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Dabar, „Skype“ programos dėka, mums bus galima paskambinti nemokamai, konsultacijos galės būti ilgesnės“, – priežastis paskatinusias pradėti konsultacijas internetu, vardija Krizių įveikimo centro koordinatorė, psichologė Virginija Mikėnienė.
Visi norintys kreiptis į psichologą per „Skype“, turėtų interneto naršyklėje suvesti adresą www.krizesiveikimas.lt. Tituliniame puslapyje iškart matyti „Skype“ programos laukelis. Jei jis aktyvus, galima drąsiai skambinti. Jei nurodytas statusas „Užimtas“, vadinasi budintis psichologas negali atsiliepti į skambutį, tad reiktų pabandyti skambinti vėliau. Konsultacijas internetu psichologai teikia darbo dienomis nuo 16 iki 20 val.
Tuo pačiu metu budintys Krizių įveikimo centro psichologai taip pat teikia nemokamas akivaizdines konsultacijas asmenims, išgyvenantiems psichologines krizes, galvojantiems apie savižudybę, turintiems kitų psichologinių sunkumų. Pagalba teikiama Jaunimo psichologinės paramos centre Vilniuje, Rasų g. 20. Atvykstant į konsultaciją registruotis nebūtina. Konsultacijas psichologai taip pat teikia telefonu: 8 640 51555 bei el.paštu: [email protected]. Krizių įveikimo centre dirba 7 psichologai. Kartą per mėnesį konsultuoja psichiatras.
2010 m. į Krizių įveikimo centrą kreipėsi 260 klientų, iš jų ketvirtadalis – su savižudybės rizika, 15 proc. – patyrę komplikuotą netektį, 9 proc. – išgyvenantys psichologines krizes. 2009 m. buvo suteiktos 285 vienkartinės konsultacijos. Klientų su savižudybės rizika šiais metais Krizių įveikimo centro psichologai sulaukė dukart daugiau nei pernai.
Nuo šių metų vidurio budintys psichologai pradėjo teikti pagalbą elektoriniais laiškais ir atsakė į 68 laiškus. Maždaug pusės laiškų autoriai išgyveno psichologinę krizę.
Krizių įveikimo centras taip pat sukūrė ir prižiūri pirmą Lietuvoje interneto svetainę skirtą gedintiems žmonėms – www.gedintiems.lt.
Ar esate iš tų, kurie rengia darbus paskutinę naktį iki termino pabaigos? Delsiate keisti automobilio padangas tol, kol jums apie tai primena pareigūnas? Gal saugote nuorodas segtuve „būtina perskaityti“, o jūsų savaitės darbų sąrašas kabo ant šaldytuvo jau trečią mėnesį? Sveikinu, esate prokrastinatorius.
Teigiamas žalios spalvos poveikis žinomas jau seniai. Psichologų teigimu, jeigu norite, kad aplinka būtų rami, tačiau darbinga, reikėtų pasirūpinti, kad jus suptų kuo daugiau žalių daiktų.
Ne taip jau baisu vyti iš palovio įsivaizduojamą “baisųjį šunį”, daug baisiau išgirsti iš vaiko, jog jis nebenori eiti į darželį, nes kiti vaikai iš jo tyčiojasi, kad jis negražus. Laimė, jei kaip tėvas, motina, esi pakankamai atsakingas susimąstyti “ką aš vėl padariau ne taip”.
Atidi rašysenos analizė gali papasakoti ne tik apie rašymo metu mus apėmusią nuotaiką, bet ir išduoti tam tikrus rašančiojo psichologijos niuansus.
Tikriausiai sutiksite – žmonės, atvirai pasakojantys apie save ir savo gyvenimą, kur kas greičiau pelno mūsų pasitikėjimą nei mįslingos personos, po devyniais užraktais saugančios tik joms žinomas paslaptis. Vis dėlto: kokia porcija atvirumo yra gerai, o kokia gali padaryti meškos paslaugą mums patiems?
Informacijos gausa, beprotiškas gyvenimo tempas, nuolat aplinkos keliami lūkesčiai būti geriausiu – visa tai priverčia mus didinti savo tempą, per viską slystant paviršiumi, prisitaikant prie aplinkybių ir taip pametant savo tikrąjį „aš“. Gyvendami nesuvokdami savęs ir vadovaudamiesi aplinkos įdiegtu gyvenimo modeliu, galų gale tampame nelaimingi: nebežinome, kuria kryptimi iš tikro norime eiti, nebedrįstame padaryti nė menkiausių pasirinkimų, blaškomės, nerasdami sau vietos. Psichologai bei psichoterapeutai tokią žmogaus būklę sieja su prarastu gebėjimu įsiklausyti į savo intuiciją.
Mitybos specialistės Deimantės Rapalytės teigimu, mėgautis maistu – privaloma. Pakeisti mitybos įpročius bus sunku, jeigu įstatysite save į rėmus, pradėsite save riboti, skaičiuosite kiekvieną kąsnį, o vėliau persivalgysite. Svarbiausia – klausyti savo organizmo, duoti jam kokybiško ir maistingų medžiagų kupino maisto.