Search Results for: "psichikos sutrikimai"
Slapti tyrimai atskleidė, kad JAV laboratorijoje vardu „Wickham“ su triušiais yra atliekami žiaurūs bandymai. Triušiams skiriami didžiuliai kiekiai vaistų, po 30 valandų jiems neduodama nei maisto, nei vandens ir pan.
Išgyvenusieji yra uždaromi į metalinius narvus, kur jie dar labiausiai kankinasi. Baisu, bet labiausiai pasiseka tiems, kurie miršta pirmieji.
Per aštuonis mėnesius laboratorijoje „Wickham“ panašiais būdais buvo nukankinta tūkstančiai gyvūnų. Triušiukai naudojami, pavyzdžiui, bandant ištirti šalutinį antibiotikų poveikį arba kraujo filtrus.
Tiriamoji medžiaga įšvirkščiama į triušio ausies veną, kas yra tikrai labai skausminga. Dar baisesni atvejai, kuomet temperatūros matavimo zondas yra įterpiamas į gyvūno žarnas ir paliekamas kelioms valandoms.
Silpnesni triušiukai neiškenčia ir miršta, o stipresni yra priverčiami grįžti į metalinius narvus tolimesnėms kančioms.
Triušiai yra labai socialūs gyvūnai ir juos laikant po vieną narvuose po kurio laiko pastebimi psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, suleisti jie keistai elgiasi, vienas kitą kandžioja.
Laboratorijos „Wickham“ veiklą tarptautinė teisė sutiko labai kritiškai. Laboratorijos darbuotojai pripažinti besielgiantys neteisėtai ir netinkamai naudoję gyvūnus, be reikalo juos žudę ir kankinę.
Slapto tyrimo ataskaitoje taip pat minima, kad kai kurie bandymai truko pernelyg ilgai. Tie patys triušiukai buvo įvairiausiais bandymais kankinami keletą mėnesių, siekiant išgauti rezultatą.
Tačiau patiems laboratorijos darbuotojams jų poelgiai neatrodo blogi. „Mes darome viską, kad mūsų laboratorijoje esantys gyvūnai gerai jaustųsi“, – „The Sunday Mirror“ teigė „Wickham“ atstovas spaudai.
2005-aisiais metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) „F 63.9“ terminą įtraukė į Pasaulinę protinių ir elgesio sutrikimų klasifikaciją bei apibūdino jį kaip įpročių ir asmenybės sutrikimą. Šis terminas sukėlė nemažai diskusijų – kai kurie jį ėmė tapatinti su meilės apimto žmogaus būsena. Niujorko psichiatrijos instituto profesorius Maiklas Lebovičius papildė šį terminą tvirtindamas, kad meilė dažnai sukelia reakcijas, panašias į narkotinės medžiagos – amfetamino poveikį.
Vytauto Didžiojo universiteto Naujųjų medijų meno 4 kurso studentas Mindaugas Banys visai neseniai prabilo, jog ruošiasi kurti ketvirtąjį trumpametražį filmą. Iš Raseinių rajono kilęs vaikinas pasiryžo sukurti juostą apie vyro meilę moteriai. Tiksliau, apie meilę, kuri kankina, įsimylėjėlį paversdama nevaldomu ligoniu.
Psichiatrijos klinikoje apsilankiusi jauna moteris gydytojui pasakojo, rodos, neįtikėtiną istoriją, kad jos mylimas vyras, dviejų vaikų tėvas, kaip pamišęs lošdamas žaidimų automatais, sugebėjo prašvilpti net 13 tūkstančių eurų. Moteris, matydama, jog vyras įklimpo ne tik į milžiniškas skolas, bet ir puolė į gilią depresiją, pats nesusidorodamas su savo bėda lošti bet kur ir bet kada, ryžosi ieškoti psichiatrų pagalbos.
Prasideda erkių aktyvumo sezonas, kuris tęsis iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio, perspėja visuomenės sveikatos specialistai.
Priklausomybė nuo sekso (sexual addiction) pirmą kartą kaip sąvoka, analogiška alkoholizmui ir narkomanijai, paminėta 1980 metais, amerikiečių psichologo Patriko Karnso. Jis turėjo omenyje socialine ir kultūrine prasme nepriimtiną seksą.
Egzistuoja daugybė – socialinių, sveikatos, teisinių – problemų, susijusių su tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu. Šios medžiagos sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, todėl vadinamos psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tad svarbu žinoti, kuo jos žmogui kenksmingos ir kokios pagalbos gali tikėtis jau priklausomas žmogus, jei nori nustoti jas vartoti. Straipsnių ciklą šia tema pradedame pasakojimu apie tabaką, jo sukeliamus sveikatos sutrikimus ir galimus pagalbos būdus.
„Miegas skirtas ištižėliams“, – kažkada pasakė garsioji „geležinė ledi“ Margaret Thatcher, kuri gyrėsi, kad jai pakanka viso labo 4 valandų miego per naktį. Daugelis greičiausiai jai paprieštarautumėte: didelis gyvenimo tempas šiais laikais ypač vargina, tad miegas nuo to tampa dar saldesnis. Tačiau ką daryti tiems, kurie nesudeda bluosto net po labai varginančios dienos?
Daugelis tyrinėtojų bandė nustatyti, ar yra tiesos įsitikinime, kad genialumas kartu yra ir beprotybė. Mokslininkams, kurie tyrinėjo kūrybingų žmonių gyvenimą, teko pripažinti, kad sergančiųjų sunkiomis psichikos ligomis skaičius tarp jų yra neįtikėtinai didelis. Jau senovės graikai tikėjo, kad kūrybinį įkvėpimą galima pasiekti tik pakitusios proto būsenos. Nuo tada įsigalėjo menininko kaip nestabilios psichikos asmens stereotipas. Apie tai kalbame su psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene.
Laba diena, Evelina. Grįžau į darbą po atostogų, praėjo mėnuo, tačiau niekaip negaliu vėl įsijausti į tą patį ritmą. Ryte keliuosi su ašaromis, po darbo grįžusi vakarą praleidžiu ant sofos priešais televizorių. Man tai visiškai nebūdinga, nes esu pakankamai aktyvus žmogus. Darbe viską darau per prievartą. O blogiausia tai, kad kenčia man artimi ir brangūs žmones, nes ant jų išsilieju. Apie darbo pokyčius nesinori galvoti, nes nesugalvoju, ką kitą norėčiau veikti, nes paprasčiausiai nieko nenoriu daryti. Suprantu, kad turiu labai daug, tačiau nemoku, negaliu tuo džiaugtis. Tiksliau, niekas manęs nedžiugina. Nežinau, tai atsitiktinumas ar ne, bet viskas prasidėjo būtent po atostogų. Labai tikiuosi, kad ką nors man patarsite, nes bijau, kad per savo dabartinę būsena, su kuria niekaip negaliu susitvarkyti, nukentės mano ir man svarbaus žmogaus santykiai, darbas ir t. t.