Search Results for: "prototipai"

„Revolution Festival 2017“ atskleidžia naująją festivalio vietą – ja taps Pakretuonės miškas

„Revolution Festival 2017“ atskleidžia naująją festivalio vietą – ja taps Pakretuonės miškas

Ketvirtus metus skaičiuojantis elektroninės muzikos festivalis „Revolution Festival 2017“ šiais metais auga ne tik festivalio trukme, dvigubai didesniu scenų skaičiumi ir atlikėjų sąrašu, viršijančiu šimtą vardų. Festivalis šiemet kuriasi ir triskart didesnėje teritorijoje, apsuptoje pušynų ir skalaujamoje Žeimenio ežero bangų – Pakretuonės miške.

Trumpiausias filmas Lietuvos kino teatrų repertuare „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus”

Trumpiausias filmas Lietuvos kino teatrų repertuare „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus”

Nuo gegužės 23-osios Lietuvos kino teatruose bus galima pamatyti trumpametražį Ernesto Jankausko filmą „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus”. Filmas bus platinamas visuose didžiausiuose kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose ir taps trumpiausiu, atskiro seanso metu, rodomu filmu Lietuvos kino teatrų istorijoje.

„Jaunojo dizainerio prizo 2013” parodoje – 15 į apdovanojimą pretenduojančių darbų

„Jaunojo dizainerio prizo 2013” parodoje – 15 į apdovanojimą pretenduojančių darbų

Vilniaus dailės akademijos (VDA) ekspozicijų salėje „Titanikas“ atidaryta kasmetinio konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2013“ laureatų paroda. Joje eksponuojama 15 geriausių studentų sukurtų produkto/industrinio, grafinio/komunikacijos ir mados dizaino darbų, pretenduojančių į pagrindinį prizą kiekvienoje iš šių kategorijų.

Kino kritikė I. Keidošiūtė atskleidė savo „Kino pavasario“ favoritus

Kino kritikė I. Keidošiūtė atskleidė savo „Kino pavasario“ favoritus

Tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“ traukia žmones įvairia, gausia ir intriguojančia programa. Tačiau dažnam festivalio žiūrovui prireikia pagalbos, norint išsirinkti tos dienos nuotaiką atitinkantį filmą. Žinoma kino kritikė Izolda Keidošiūtė sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie įsimintiniausius filmus, kuriuos rekomenduoja festivalio žiūrovams.

Ką išgirdome „Baltijos elektronikoje“ (foto)

Ką išgirdome „Baltijos elektronikoje“ (foto)

Matant programą ir girdint pranešimus išvada viena: tai nei „Baltijos“, nei „elektronika“. Tačiau tai nėra priekaištas. Šeštadienio rytą reiveriai kėlėsi anksti: pirmasis Lietuvos elektroninės muzikos ir naktinio gyvenimo konferencijos „Baltijos elektronika’12“ pranešimas buvo numatytas 10:30.

Apie pirmąjį konceptualų automobilį – „Holden Huricane“ (Foto

Apie pirmąjį konceptualų automobilį – „Holden Huricane“ (Foto, video)

Konceptualūs automobiliai darosi vis populiaresni tarp mašinų gamintojų ir vis dažniau minimi žiniasklaidoje. Pasirodo, tikras šios srities pionierius buvo sukurtas Australijoje dar prieš 42 metus.

Šokantis ir kamuolį spardantis ASIMO robotukas (Foto

Šokantis ir kamuolį spardantis ASIMO robotukas (Foto, video)

HONDA pasauliui pristatė patobulintą robotuko ASIMO versiją. Dabar ASIMO gali vaikščioti, šokti, lipti laiptais, bėgioti ir net atsukti termoso kamštelį.
Kelios dešimtys ASIMO robotukų jau darbuojasi ligoninėse ir senelių prieglaudose.

10 pasaulio miestų

10 pasaulio miestų, labiausiai mylinčių futbolą

2012 vyksiantis futbolo čempionatas pritraukia vis daugiau futbolo smalsuolių dėmesio. Ta proga, Laikas.lt siūlo Jums paskaityti apie labiausiai futbolui pritaikytus miestus. 2012 m. futbolo gerbėjų akys ir ausys kryps į Lenkiją ir Ukrainą, kur vyks svarbiausias futbolo renginys – Pasaulio čempionatas. Ta proga pateikiame jums pasaulio miestus, kurių gyventojams, atrodo, futbolas natūraliai yra kraujyje.

Futbolas atsirado dar 1800 m., o žaidimo prototipai minimi dar senovės graikų ir kinų šaltiniuose. Nors krepšinis Lietuvoje yra populiariausias sportas, turime nemažai ir futbolo gerbėjų.
Miunchenas, Vokietija

Nors 2006 m. finalinės čempionato varžybos tarp Italijos ir Prancūzijos vyko Berlyne, tikrieji futbolo fanai renkasi Miunchene. Futbolo klubas „Bayern“ 2009 m. „Forbes“ buvo išrinktas ketvirtuoju pagal turtingumą futbolo klubu pasaulyje, kurio pajamos per metus siekia apie 465 mln. dolerių. Miunchenas taip pat yra gana liūdna vieta Mančesterio „United“ klubo gerbėjams – čia 1958 m. sudužus lėktuvui žuvo net 8 žaidėjai ir keli buvo sužeisti taip, kad daugiau niekada negalėjo žaisti.
Meksikas, Meksika

Futbolo šaknys yra giliai įaugusios į Meksiko istoriją. Futbolas – čia didžiausias aistra, ypač jeigu esi vietinis. Tai miestas, kuriame legendinis Diego Maradona 1986 m. metais įspyrė „Hand of God“ („Dievo ranka“) įvartį mače su Anglijos rinktine. Ir būtent čia Pelé žaidė paskutinį tarptautinį mačą prieš Italijos komandą (Brazilijos rinktinė laimėjo 4-1).
Glazgas, Škotija

Glazge verda įnirtingiausia klubų kova ir didžiausia konkurencija tarp didžiausių klubų: Glazgo „Celtics“ ir „Rangers“. Šie du klubai nuolatos keičiasi Škotų čempionų titulais, neįsileisdami nei vienos „pašalinės“ komandos. Kiekvienas mačas tarp „Celtics“ ir „Rangers“ yra tarsi unikalus gerbėjų atsidavimo ir žaidėju profesionalumo patirtis.
Rio de Žaneiras, Brazilija

Rio de Žaneiras gali pelnytai prašytis „Dvasinės futbolo sostinės“ vardo. Brazilijos rinktinė yra pripažinta sėkmingiausia visų laikų FIBA komanda, taip pat, vienintelė komanda, laimėjusi Pasaulio čempionatą keturiuose skirtingiuose kontinentuose ir, žinoma, garsiojo Pelé gimtinė. Tuo tarpu, už Rio de Žaneiro garbę varžosi net trys stiprios komandos. 2014 m. čia vyks Pasaulio futbolo čempionato finalinės rungtynės.
Roma, Italija

Romos Koliziejus – mistiškas gladiatorių kovų palikimas, todėl turbūt visai nekeista, kad čia nuolatos verda aistra ir įtemptos grumtynės. Tiek žaidėjai, tiek sirgaliai pasižymi visokeriopu atsidavimu žaidimui. Roma 1960 m. šeimininkavo Olimpinėms žaidynėms.
Londonas, Anglija

Iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti, kad už Londoną šiame sąraše yra vertesnis atsidurti Mančesteris arba Liverpulis. Tačiau tiesa ta, kad tik keli kiti miestai Pasaulyje gali pasigirti tokiu dideliu skaičiumi aukščiausios kokybės klubų, turinčių tokią turtingą istoriją, muziejų, nukrautų trofėjais, užkietėjusių aistruolių ir nuožmių kovų. Londonas turi net penkis garsius klubus: „Arsenal“, „Chelsea“, „Fulham“, „Tottenham“ ir „West Ham“. Tbe visa ko, čia dar yra visai neseniai suremontuotas legendinis „Wembley“ stadionas.

Buenos Airės, Argentina

Prieš kurį laiką bitų laikraštis „The Observer“ mačus tarp konkuruojančių Buenos Airių klubų įsirašyti į sąrašą „Ką privalai pamatyti iki mirties“. Čia žiūrint įtemptą žaidimą atrodo, kad verda tikra gyvenimo ir mirties kova. Buenos Airės turi per 65 tūkst. talpinantį „Estadio Monumental Antonio Vespucio Liberti“ stadioną.Tiesa, deja, bet daugelis žaidėjų iš darbo klasės kilusių lubų pasitraukė į turtingus Europos klubus.
Madridas, Ispanija

Madrido top futbolo lyga „La Liga“ yra viena žaviausių vietinių lygų, turinti tokius garsius ir turtingus žaidėjus kaip Lionelis Messi, Christiano Ronaldo ir Thierry Henry. Turbūt daugiau niekur kitur nepamatysite mačų, kurie prasidės vėlai vakare ir tęsis iki nakties, taip tarsi pažymėdami gyvybingą Ispanijos sostinės naktinį gyvenimą. Madride esantis „ Santiago Bernabeu“ stadionas FIBA atstovų buvo pavadintas tikra futbolo „katedra“.

Milanas, Italija

Milanas – futbolo ir madų sostinė, pritraukianti tokias įžymybes kaip Davidą Beckhamą ir jo išrankią žmoną Victorią. Milane taip pat renkasi vieni žiauriausių ir radikaliausių futbolo aistruolių (kitaip sakant, „ultrų“). Tiesa, daugelis klubų yra be galo politiški – vieną jų savo kišenėje laiko pats Silvio Berlusconi.
Barselona, Ispanija

Būtent Barseloną daugelis futbolo aistruolių vadina futbolo sostine. Barselona turi net dvi stiprias komandas – „Barseloną „ ir „Espanyol“, kurios šį katalonų miestą vadina namais. Barselonos komandos buvo pritraukusios tokias legendas kaip Johaną Cruyffą, Ronaldo ir Diego Maradoną. Net mažesnis „Espanyol“ žaidžia moderniame „ Estadi Cornellà-El Prat“ stadione.
Laikas.lt

Nauja maisto kontrolės technologija – pagalba ar vergovė? (Video)

Nauja maisto kontrolės technologija – pagalba ar vergovė? (Video)

Nauja „Nutrismart“ technologija už jus spręs kiek, ko, kada valgyti ir netgi kiek laiko šildyti maistą. Kas tai – dar vienas kontrolės būdas ir besipildantis G. Orwello romano „1984“ scenarijus ar pagalba žmogui?

Pati RDA (radijo dažnių atpažinimo technologija; angl.: RFID) nėra naujiena. Jos prototipai buvo sukurti dar XX a. viduryje. Paprasčiau tariant, šiomis dienomis tai yra technologija, dažniausiai naudojama žymėjimui, tam tikro objekto identifikacijai ir su juo susijusios informacijos nuskaitymui radijo bangomis. Naudojama, pavyzdžiui, prekių atpažinimui, praėjimo kontrolėms ir panašiai.

Naturalnews.com praneša, kad mokslininkai ketina šią technologiją pritaikyti ir maistui. Tokiu atveju, RDA, įdėtas tiesiai į maistą, kontroliuos jūsų suvartojamų kalorijų kiekį, parodys maisto šaltinį ir net padės atskirti, kada jūsų šaldytuve esantis maistas ims gesti ar baigsis jo galiojimo laikas. Naujasis atradimas vadinsis „Nutrismart“ ir turėtų iš esmės pakeisti žmonių valgymo įpročius. „Nutrismart“ projekto vadovė – Hannes Harms, teigia, kad žmonėms daugiau nereikės mąstyti, ką valgyti, skaičiuoti kalorijų ir skaityti etikečių.

Turint „Nutrismart“ jums tereikės padėti maistą ant specialios RDA plokštės, kuri nurodys visą produkto informaciją, galimą suvartoti kiekį ir kiek laiko šildyti mikrobangėje.

Tiesa, viskas nėra taip gražu, kaip gali nuskambėti, kritikai nerimsta – tai gali būti tik dar vienas kontroliuoti ir sekti žmoniją. Ir… iš to gerai pasipelnyti. Juk kiekvienam maisto tiekėjui pravartu žinoti, ką labiausiai valgo žmonės. Ar galime dar vieną svarbų procesą perleisti daryti už mus? Ir išties, mąstant logiškai, „Nutrismart“ gana baugina. Kitaip tariant, jeigu verslininkai vieną dieną nuspręs, kad vitaminai ir mineralai yra žmogui nereikalingi, tuo labiau, kai maistas darosi vis nesveikesnis ir žmonių noras sveikai maitintis ir gauti organizmui reikalingus vitaminus yra tiesiog nepelningas. Taigi jeigu visgi nesutiksite nevartoti vitaminų – RDA įspės tam tikras instancijas ir galite susilaukti problemų.

Naturalnews.com jau yra ne kartą įspėję apie „pamišusių mokslininkų“ siekius RDA technologijas pritaikyti bene visur – net medicinoje (RDA kontroliuoja suvartojamus vaistus, įspėja daktarus, kai ligonis tų vaistų nevartoja ir taip toliau).

Laikas.lt

„Google“ užsimojo valdyti visą vartotojų būstą

„Google“ užsimojo valdyti visą vartotojų būstą, net elektros lemputes

Interneto milžinė „Google“ kelia sparnus: ji siekia valdyti visą vartotojų namuose esančią elektroniką, pradedant mikrobangų krosnelėmis, baigiant elektros lemputėmis.

San Franciske vykusioje konferencijoje „Google I/O“ kompanija pristatė ateities platformą „Android@Home“, kuri leis išmaniuosius telefonus su „Android“ operacine sistema turintiems vartotojams kontroliuoti visus elektros prietaisus namuose, rašo portalas 15min.lt.

Telefonu bus galima valdyti kone visus prietaisus, naudojančius elektros energiją: skalbykles, indaploves, vaizdo ir garso aparatūrą, virtuvės kombainus, net būsto apšvietimą.

„Mes visą jūsų būstą matome kaip vieningą sistemą, į vieną tinklą sujungtus prietaisus. Taigi „Android“ būtų tarsi visų jūsų namų operacinė sistema, valdanti juos“, – teigė „Android@Home“ komandos vadovas Joe Brittas.

Apie namų elektronikos valdymą tokiais įrenginiais, kaip išmanieji telefonai, planšetiniai ar personaliniai kompiuteriai, kalbama jau ne vienerius metus, tačiau iki šiol išleisti tik įvairūs prototipai.

Pagrindinė kliūtis – tam reikia sukurti vieningą, visiems gamintojams atvirą standartą. Šiuo metu rinkos žaidėjai žiūri tik į savo kiemą: tarkime, „iPhone“ telefonu vartotojai gali valdyti „Apple TV“ televizijos priedėlį; o su „Windows Phone 7“ telefonu – kompiuterį, kuriame įdiegta „Windows“ operacinė sistema.

Tačiau kaip padaryti, kad jūsų LG skalbyklė per „Apple“ maršrutizatorių susisiektų su HP gamybos išmaniuoju telefonu? Jei kiekviena kompanija kurs savo standartus, tai bus neįmanoma.

„Google“ teigia turinti problemos sprendimą.

„Android@Home“ platforma yra atviro protokolo – ją gali naudoti bet koks gaminys, valdomas per bet kokį bevielį įrenginį ar kompiuterį, taip pat ir ne „Android“ operacinę sistemą turinčius įrenginius, tarkime, „iPhone“ telefoną ar kompiuterį su „Windows“ operacine sistema.

Skelbiama, kad „Android@Home“ turėtų būti išleista dar šįmet.

Pirmoji „Google“ partnerė kuriant šią sistemą – LED apšvietimo sistemų gamintoja „Lighting Science“. Antradienį vykusiame pristatyme „Google“ atstovai gyvai pademonstravo, kaip „Android“ telefonu bevieliu ryšiu galima valdyti patalpos apšvietimą.

Minėtos sistemos privalumas – tai, jog ją galės naudoti bet koks gamintojas. Taigi nebūtina diegti būtent „Lighting Science“ apšvietimo sistemą, galima naudoti ir konkurentų produktus, jei šie sukurs programą naudodami „Android@Home“ protokolą.

Taip pat renginyje „Google“ pademonstravo, kaip išmaniuoju telefonu galima valdyti garso sistemą – įjungti ir keisti muzikos įrašus, reguliuoti garsą ir kt. Be to, renginio metu „klajojo“ telefonais valdomi robotai. Prie kitų įrenginių „Android“ telefonai galės prisijungti ne tik bevielio interneto „Wi-Fi“ ryšiu, bet ir per „Bluetooth“ ar USB jungtį.
„Android“ programėlės – iki 4GB dydžio

Plečiantis planams, ką būtų galima nuveikti su „Android“ programėlėmis, tenka permąstyti ir jų galimus dydžius. Numatydama programėlių apimčių didėjimą, „Google“ iš karto padidino ribinį talpinamų programėlių dydį – nuo šiol jis sieks 4GB. Tokios apimties programinę įrangą galės atsisiųsti „Android“ vartotojai iš „Android Market“. Šiuo metu dar nėra konkrečių tiek „sveriančių“ programėlių, tačiau programų gamintojai jau nebevaržomi 50MB limito talpinti programoms, rašo portalas mobium.lt.

Šis limitas buvo panaikintas, kadangi dažnai „Android“ vartotojai atsisiuntę tam tikrą programėlę privalėdavo papildomai atsisiųsi didėlės talpos papildymus. Ši naujiena iš „Android“ stovyklos pasirodė kartu su galimybe atsiskaitinėti už programėles Lietuvoje mokant vietine valiuta litais.

„Android Market“ programėlių parduotuvėje šiuo metu platinama daugiau nei 350 tūkst. programėlių „Android“ operacinę sistemą naudojantiems prietaisams, tai antra pagal dydį operacinė sistema po „Apple iOS“ su daugiau nei 400 tūkst. programėlių.