Search Results for: "proteinai"
Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama.
Pasak medikų, pavasarį ypač padaugėja pacientų, kurie skundžiasi sąnarių skausmais, kelių patinimais ar paprasčiausiu jų traškėjimu. Specialistų teigimu, tokios problemos kyla dėl pačių žmonių neapgalvoto elgesio – atšilus orams jie kimba į sodo darbus ar ima intensyviai bėgioti, tinkamai neįvertinę savo fizinės būklės.
Brianas Wansinkas – išties retos specialybės atstovas, kuris specializuojasi vartotojų elgsenos ir mitybos mokslų srityse. Atlikęs daugiau nei 600 įvairiausių eksperimentų bei parašęs porą šmaikščių bestselerių tokių kaip Mindless Eating („Beprasmis valgymas“), jis įkvėpė mažos lėkštės judėjimą bei 100 kalorijų užkandžių pakuočių atsiradimą.
Prieš skaitant interviu keletas pono Wansinko bandymais bei statistika pagrįstų auksinių minčių: pakeitę 75 cm lėkštę į 58 cm. suvalgysite 22 % mažiau; kasdien žmogus padaro apie 250 su mityba susijusių sprendimų; dėl vizualinės iliuzijos net patyrę barmenai į žemesnes ir platesnes taures įpila 28 % daugiau gėrimo nei į aukštas; pusė didelėmis pakuotėmis perkamų užkandžių yra suvartojama per šešias dienas ir t.t.
Koks būtų pats svarbiausias sprendimas, kurį turėtų padaryti norintis gyventi sveikiau žmogus?
B.W.: Identifikuoti pagrindinę jį varginančią problemą: gal tai persivalgymas, piktnaudžiavimas saldumynais, per dažnas lankymasis restoranuose ar vakarėliuose, kramsnojimas prie darbo stalo ar automobilyje. Dažnai mums nesvetimos visos šios blogybės, tačiau kažkuri viena dominuoja. Tuomet nuspręskite, ką galite padaryti, kad to atsikratytumėte, tarkim, 30-imt dienų apeiti restoranus ar atsakyti į vakarėlių kvietimus.
Kuris iš galybės atliktų eksperimentų labiausiai nustebino savo rezultatais?
B.W.: Labiausiai mane šokiruoja faktas, jog kiekvienu atveju kai kažkoks asmuo buvo kažkaip įtakotas (pavyzdžiui, persivalgyti), jis būtinai tai neigdavo. Žmonės sako: „Taip, tai gali įtakoti kažką, bet tikrai ne mane“. Mane išties stulbina absoliutus žmonių nenoras pripažinti, kad sprendimus priimti juos verčia kažkas kita nei vien jų pačių geležinė valia ir neklystantis protas. Taip pat negaliu atsistebėti maisto pramonės specialistų nekompetentingumu, jų tikslumas lygus gatvės praeivio žvilgsniui. Koks kuoktelėjęs ir juokingas yra pasaulis.
Kuris iš visų eksperimentų reikalavo daugiausia darbo?
B.W.: Norėjome suprasti, ar žmonės išties valgo skrandžiais, o gal akimis. Taigi, paklausėme 150-ies paryžiečių, kada jie liaujasi valgyti: „kai nebejaučiame alkio“ buvo jų atsakymas. Kai to paties paklausėme Čikagos gyventojų, jie atsakė, jog liaujasi valgę, kai maisto lėkštėje tiesiog nebelieka. Mes nusprendėme sukurti bedugnį sriubos dubenį. Realizuoti šį sumanymą buvo išties labai sunku, pagrindinė problema su kurią susidūrėme buvo kaip padaryti, kad indas vis iš lėto prisipildytų. Cheminės inžinerijos požiūriu – tai tikriausiai pats techniškai sudėtingiausias eksperimentas, vis dėlto, viskas turėjo būti realistiška.
Rezultatai mus nustebino. Tipinis iš prisipildančio dubens valgęs žmogus suvartodavo 73 % daugiau kalorijų lyginant su valgymu iš įprasto indo, tačiau jie manė, jog suvalgė tik pusė paprasto dubens sriubos – tai kaip jie gali būti persivalgę?
Dažna jūsų eksperimentų vieta – restoranai, kaip pavyksta apsisaugoti nuo demaskavimo, juk skirtingi stalai būna paruošti nevienodai?
B.W.: Iš magų arsenalo pasiskolinome dėmesio nukreipimo technologijas. Pavyzdžiui, darydami eksperimentą su vyno rūšimis, davėme mūsų „bandomiesiems triušiams“ po pusbutelį to pačio vyno, tačiau užklijavome skirtingas etikėtes, o prieš eksperimentą prašėme įvertinti aptarnavimo kokybę, žodį „aptarnavimas“ minėjome taip dažnai, jog žmonės net neabejodavo tuo.
Kartu su žmona auginate tris vaikus, kokiais būdais skatinate jų sveiką mitybą, ar tai veikė?
B.W.: Vieno mūsų tyrimo metu paskutinį trimestrą besilaukiančioms moterims kasdien gerti davėme morkų sulčių, kitai grupei teko tik vanduo. Pirmųjų naujagimiai suvalgydavo kur kas daugiau morkų skonių košelių nei tie, kurių gimdytojos gėrė tik vandenį. Taigi, mano žmona buvo priversta maitintis pačiu įvairiausiu maistu, ji valgė ir tai, ko paprastai vengia, ir rezultatai buvo išties puikūs.
Kokiomis priemonėmis stiprini savo sveikatą keliaudamas?
B.W.: Kiekvieną rytą pradedu nuo su karštu vandeniu maišyto proteino. Vartojant proteiną sunku įsitaisyti nesveikų įpročių. Taip pat geriu daug vandens, mes dažnai painiojame papraščiausią dehidraciją su alkio jausmu, tiesiog jaučiame, jog su mumis yra kažkas ne taip, bet iki galo nesuvokiame, kas ir manome, kad tai būtinai yra maistas. Vandens mums reikia kur kas daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tavo tyrimų duomenys yra naudingi ne tik vartotojams, bet ir pelno siekiantiems maisto pramonės gamintojams. Ar yra tekę turėti kažkokių su tuo susijusių konfliktų?
B.W.: Įdomu tai, kad net nesveiką maistą gaminančios įmonės yra suinteresuotos prekiauti bent kiek sveikesne produkcija. Nesenai teikiau konsultaciją Macdonalds korporacijai dėl jų naujojo Happy Meal komplekto vaikams. Jau ankščiau nustatėme, kad vidutinis Happy Meal rinkinį pietums gavęs vaikas visų pirma pavalgo, po to atidaro žaislą, didžioji dauguma gruzdintų prancūziškų bulvyčių lieka nepaliestos, jas suvalgo vaikus į restoraną atsivedę tėvai. Turėdamas tai omeny, Macdonalds patariau sumažinti kalorijų kiekį bulvytėse nuo 240 iki 100 – vaikai nieko nepastebės, o jų tėvai nenutuks. Bulvytes pasiūliau kompensuoti padidinant obuolių grėžinėlių kiekį ketvirčiu, taigi, kaina nepasikeitė.
Kokius žalingus žmonių valgymo įpročius žadi atakuoti artimiausiu metu?
B.W.: Mokykliniai pietūs. Pagrindinis būdas priversti vaikus valgyti sveikesnius priešpiečius yra pasiūlyti jiems sveikesnę alternatyvą. Facebook socialiniame tinkle sukūrėme Smarter Lunchroom grupę, taip pat interneto puslapį smarterlunchrooms.org. Užtenka pakeisti esančius ženklus ir visą pateikimo sistemą tam, kad vaikai manytų, jog valgyti sveiką maistą yra šaunu. Praktiškai mes atlikome tokius veiksmus kaip vaisių dubens pastatymas arčiau prekystalio arba davėmė morkoms kietus, esmę atspindinčius vardus, tarkim, X-spindulių regėjimą teikiančios morkos.
Ne per seniausiai tau buvo paskirtos USDA (Jungtinių Valstijų agrikultūros departamento ) vykdančiojo direktoriaus pareigos, turėjai peržiūrėti 2010-ųjų mitybos politikos gaires. Tavo kadencijos metu plačiai paplitusią mitybos piramidės koncepsiją pakeitė lėkštė, kodėl?
B.W.: Lėkštę įvedė naujoji administracija, bet link šio pasikeitimo buvo judama jau kuris laikas, tačiau ankstesnei administraciją tai nebuvo prioritetinis dalykas. Naujoji administracija priėmė vieną gana neišmintingą sprendimą – mūsų sukurtą „mėsos ir pupelių“ skyriui ji suteikė labai neapibrėžtą pavadinimą – „proteinai“. Proteino yra piene, duonoje bei ryžiuose. Žmonės nevalgo atskirų maisto sudedamųjų dalių, niekas nesako: „vakarienei norėčiau žiupsnelio niacino“.
Kokios yra tavo pačio su maistu susijusios nuodėmės?
B.W.: Turiu retą gebėjimą prisikimšti pilvą. Mano žmona mokėsi Paryžiuje, le Cordon Bleu kulinarijos mokykloje, o aš tiesiog dievinu puikią virtuvę! Tiesiog negaliu tik paragauti išties puikių valgių. Antra vertus, visa likusi mano mityba yra tarsi atsvara šiam malonumui, o be to, aš mankštinuosi.
http://www.gourmet.com/food/gourmetlive/2011/090711/10-questions-for-brian-wansink
Populiariausia uoga pasaulyje – braškė. Vasara – laikas, kai gali mėgautis šviežiomis braškėmis. Žinoma, skaniausia jas valgyti, skinant nuo krūmelio ir dedant tiesiai į burną. Tačiau yra keletas receptų nuostabių patiekalų būtent su šia uoga. Juk taip smagu pasirodyti išradingam.
1. Braškiu ir arugulos salotos.
Jums reikės: acto, medaus, alyvų aliejaus, druskos, pipirų, braškių, raudonojo svogūnų, kumpio, arugulos, fetos arba ožkos sūrio.
Kalorijos: 155.
Argentinos mokslininkai ketvirtadienį pristatė klonuotą telyčią su pakeista DNR, kurios pienas bus beveik identiškas „žmogaus pienui”.
„Į telyčios vardu Isa genetinę struktūrą įvedėme du žmogaus genus, atsakingus už tai, kad būtų gaminami proteinai, kurių yra žmogaus piene ir kurie turi didžiulę reikšmę kūdikių mitybai ir jų atsparumo didinimui”, – pranešė Valstybinis žemės ūkio technologijų institutas.
Isa išvydo dienos šviesą šių metų balandžio 6-ąją, ir mokslininkai dar turi palaukti dvejus metus, kol ji galės duoti pieno. „Kai Isa užaugs, ji duos pieno, primenančio žmogaus pieną. Jame bus svarbių enzimų ir proteinų, taip pat vaikų atsparumą didinančio lizozimo, kurio yra motinos piene, bet nėra karvės piene”, – tikina Argentinos mokslininkai.
Panašius bandymus jau senokai atlieka ir Kinijos genetikai.
Nusipirkote brangaus rūšinio vyno, nepagailėjote litų prabangiam užkandžiui, bet užuot patyrę dangišką malonumą ar bent išgyvenę subtilių pojūčių, nusivylėte. Kodėl? Greičiausiai jūs netyčia išsirinkote vyną ir maistą derinį, kurie nedera tarpusavyje. Nuo seno žinoma, kad vynas ir maistas gali arba papildyti ir padėti vienas kitam atskleisti savo skonius arba trukdyti taip, jog nepajusite nei maisto nei vyno tikrųjų savybių.