Search Results for: "prieskoniniai augalai"
Nusibodo pirkti sausus, kvapą ir skonį praradusius prieskonius? Užsiauginkite jų patys. Vasara tam ypač tinkamas metas. Namai ne tik prisipildys vasariškų kvapų, bet ir taps jaukesni, žalesni, o jei nepagailėsite fantazijos – ir stilingesni.
Prieskoniniai augalai geriausiai auga esant 15-20° C temperatūrai. Tad visai nesvarbu kurį šiltojo sezono mėnesį juos pasodinsite. Žolelėms reikia šviežio oro bei šviesos, tad augindami jas uždaroje patalpoje dažniau atverkite langą ir saugokite nuo skersvėjų.
Laikas.lt pataria, kaip užsiauginti keletą prieskoninių žolelių, kuriomis galėsite pagardinti savo vasaros patiekalus.
Bazilikas. Puikiai auga balkone, vazone ant palangės. Jam patinka saulė, nevėjuota aplinka, todėl vazonėlį su bazilikais reikėtų laikyti pietinėje namų pusėje. Nuskynus ūglių galus, bazilikas gražiai šakojasi ir augdamas įgauna kompaktišką formą. Lapai turi būti nuskinti iki žydėjimo. Jei bazilikas auginamas balkone, atšalus orams vazonėlį reikia pernešti į patalpą, tuomet augalą galima auginti visus metus.
Raudonėlis. Daugiametis kvapnus prieskoninis augalas, tinkantis ne tik arbatoms. Tai italų ir graikų virtuvėje populiarus prieskonis. Išrinkite jam didesnį vazonėlį ir pasirūpinkite derlinga žeme.
Krapai. Prieš sėdami sėklas, kelias dienas jas laikykite kambario temperatūros vandenyje – taip greičiau sudygs. Paprastai sėklos sudygsta per 10-15 dienų, o sulapoja per mėnesį. Iš pradžių reikia gausiau laistyti. Nors krapai puikiai auga ir pavėsyje, jiems nereikalinga aukšta temperatūra, augantys saulėtoje vietoje būna aromatingesni. Krapai mėgsta purią ir drėgną žemę.
Čiobreliai. Žemė turi būti lengva, puri, kalkinga ir puveninga. Sėklas reikia suberti negiliai – 0,5 cm gylyje, tada lengvai užžerti žemėmis. Sudygsta maždaug per 20 dienų esant 20-25 °C temperatūrai. Atstumai tarp daigų turi būti 20 x 25 cm. Tada daigelius galite persodinti į vazonėlius, lovelius. Jei auga lauke, skinami nuo gegužės iki spalio mėnesio.
Rozmarinas. Jį galima dauginti sėklomis, bet paprasčiau ir greičiau – auginiais. 3-4 cm ilgio rozmarinų auginius pasodinkite žemuose induose drėgname smėlyje, uždenkite polietileno plėvele. Labai mėgsta saulėtą, šiltą vietą ir laidžią dirvą (neperliekite). Kai po trijų ar keturių savaičių įsišaknys, perkelkite į vazonus. Augalas pakankamai aukštas – apie pusę metro, tad jam reikalingas didelis vazonas.
Mairūnas. Auginant vazone šviežio mairūno galima turėti visus metus. Jis mėgsta šiltą, saulėtą užuovėją. Pavasarį pasėjus sudygsta per 2-3 savaites. Norint, kad mairūnas gerai augtų žiemą, jam reikalingas papildomas apšvietimas.
Agurklė. Mėlynais žiedais žydinčio augalo kvapas labai primena šviežią agurką. Daigai pasirodo po 10-12, o po 4 savaičių galima skinti ir dėti į salotas bei šaltuosius daržovių patiekalus.
Sėjamoji pipirinė. Šis prieskonis gerai auga net ir žiemos metu, nes jam pakanka 8 val. šviesos per parą. Pipirinės sėklos beriamos tankiai. Kol sudygsta, jas reikia laikyti šiltai, uždengtas, kad sėklos nesudžiūtų. Žemė nuolat turi būti drėgna. Sudygsta po 2-3 dienų, o maistui vartoti galima jau po dviejų savaičių (kai išauga iki 5-6 cm aukščio).
Parengė Dovilė Raustytė
Turbūt visuose kulinariniuose leidiniuose ir knygose rasite patarimų, kaip naudoti vienus ar kitus prieskonius. Kaip ir visur rasite parašyta: nuolatiniai pomidorų sąjungininkai – bazilikas, ėrienos – rozmarinas… tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo individualaus skonio pajautimo ir supratimo, kaip, beje, ir bet kuris kitas valgio gaminimo aspektas. Todėl šiame straipsnyje tiesiog pasiūlysime išbandyti ir pritaikyti maisto skonio palydovus pagal save.
Lietuvoje maždaug pusė visų parduotų alkoholinių gėrimų yra alus, o jo daryklų skaičiumi tenkančiu vienam gyventojui kone prilygstame alaus kultūra garsėjančiai Vokietijai. Vis dėlto išprusimas apie alų mūsų šalyje dar tik leidžia šaknis. Dažnas alų skirsto tiesiog į šviesų ir tamsų, tačiau gamintojai vis dažniau ženklindami alų nurodo ir jų tipus lager ir ale – būtent tai ir yra pagrindinės dvi alaus atmainos.
Žydinti pieva, dūzgiantys vabzdžiai, pora patogių šezlongų ir medinis staliukas su ąsočiu… naminio limonado. Stiklinė šalto, putojančio, pačių pasigaminto gėrimo dvelkia nostalgija, jaukumu ir šiltais vaikystės prisiminimais.
Tikriausiai ne pas vieną ant palangių jau sužaliavo daržovių, prieskonių ir gėlių daigeliai. Kovo–balandžio mėnesiai skelbia daržo augalų sezono pradžią. Sodybų ar namų šeimininkai nori, kad pavasarį sutvarkytuose jų kiemuose kuo anksčiau pradėtų skleistis žiedai ir kad jie kuo ilgiau puoštų aplinką.
Vilniaus senamiestyje įsikūręs restoranas „Ida Basar“, netrukus minėsiantis savo veiklos 20-metį, po rekonstrukcijos duris atvėrė kaip restoranas-muziejus, kuriame galima ne tik paragauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų didikų valgių, bet ir apžiūrėti turtingą antikvarinių indų ir stalo įrankių kolekciją.
„Esame vienintelis restoranas-muziejus Lietuvoje ir vienas iš vos keleto Europoje, – sako Vaclovas Kontrauskas, „Ida Basar“ bendraturtis. – Nusprendėme savo klientams suteikti galimybę ne tik paragauti bėgant amžiams pamirštų Lietuvos XIV–XVIII a. kulinarinio paveldo delikatesų, bet ir supažindinti su įvairių epochų maisto kultūrą iliustruojančiais daiktais.“
Pono Kontrausko kolekcijoje, davusioje pradžią muziejui, – daugiau nei 6 tūkst. įvairių antikvarinių daiktų: porceliano, keramikos, vario, žalvario, sidabro, melchioro indų, stalo įrankių, valgymo scenas vaizduojančių litografijų, kitų vertybių. Kolekcija, kuriai dabar jau 20 metų, prasidėjo nuo draugo padovanoto porcelianinio kavos malimo malūnėlio. Dauguma eksponatų – XIX–XX a. gaminiai.
Vienas vertingiausių eksponatų – XIX a. viduryje išleistas generolo leitenanto F. F. Šuberto sudarytas išsamus Specialusis Europinės Rusijos žemėlapis. Žemėlapyje, kuriame pažymėtos daugiau nei tris sodybas turinčios gyvenvietės, taip pat pavaizduotos visos „karčemos ir smuklės“. Įdomus tarpukario Lietuvos Kauno stiklo fabriko produkcijos rinkinys – saldaininės, sausaininės, grafinai, buteliai.
„Kolekcijos puošmena – carinės Rusijos Gardnerio ir Kuznecovo porceliano fabrikų bei garsių Vakarų Europos Meiseno ir Rozentalio manufaktūrų, KPM, „Villeroy & Boch“ gaminti indai“, – sako p. Kontrauskas.
Atskirą eksponatų grupę sudaro monarchų tematikos eksponatai: žymaus tarpukario skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo biustas, karališkų šeimų vizitus Lietuvoje menantys daiktai, kaip antai 2006 m. spalį LR Prezidentūroje surengto pokylio, skirto Karalienės Elžbietos II vizitui Lietuvoje, valgiaraštis, indai bei nuotraukos, įvairūs suvenyrai.
Ne mažiau svarbus „Ida Basar“ veiklos pokytis – specialus restorano valgiaraštis, pristatysiantis autentišką senąją Lietuvos virtuvę.
„Senoji Lietuvos virtuvė išsiskiria savitais produktų deriniais, skonių gama ir subtiliais maisto ruošimo būdais. Jos pagrindas – Lietuvos aukštuomenės mėgti vietos produktai, pirmiausia žvėriena, laukinių paukščių mėsa, medus ir grybai“, – sako Henrita Kontrauskienė, „Ida Basar“ bendraturtė ir generalinė direktorė.
Anot p. Kontrauskienės, senoji Lietuvos virtuvė neturėtų būti painiojama su valstietiška virtuve, kurioje dominavo paprasti, greitai paruošiami patiekalai, daug šalto maisto – lašiniai, dešros, varškė, – bei nuo XIX a. išplitusios bulvės ir jų patiekalai.
„Senosios lietuviškos virtuvės tradicijos ėmė nykti kartu su bajorijos luomu po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo, – sako p. Kontrauskienė. – Ilgainiui šis nacionalinis paveldas Lietuvoje buvo pamirštas, nors ne vienas senosios lietuvių virtuvės skanėstas papildė europietiškos virtuvės meniu.“
Restorano-muziejaus pasididžiavimas – Karaliaus Jogailos mėgtas aluje virtas karpis, Žemaitijos bajorų žąsienos sriuba, aukštaitiška žuvienė su rūkytu unguriu, fazaniena kimšta putpelė, kiti originalios receptūros patiekalai. Visi senosios virtuvės patiekalai ruošiami tik su natūraliais prieskoniniais augalais.
Originalių receptų ieškota senosiose kulinarinės knygose, istorinėje literatūroje. „Ida Basar“ bibliotekoje – daugiau nei 300 antikvarinių kulinarijos knygų, išleistų iki 1940 m., o kartu su vėlesnių metų leidiniais restorano-muziejaus knygų rinkinį sudaro apie 2 tūkst. vienetų.
Vilniaus senamiestyje, XVI a. architektūros paminkle, įsikūrusi „Ida Basar“ veiklą pradėjo 1990 metais. Laimėjęs konkursą, restoranas 2005–2008 m. aptarnavo LR Prezidentūrą, rengė vaišes į Lietuvą atvykstantiems garbingiems užsienio svečiams, taip pat karališkųjų šeimų atstovams.