Search Results for: "prieskoniai augalai"
Dažnai grožimės žaliuojančiomis pievomis ir siūbuojančiais miškais, tačiau nepatingėkime ir pasilenkus nusiskinti vieną ar kitą lapelį bei žiedą – jie puikiai tinka maistui, gerina sveikatą ir padeda kovoti su daugeliu ligų.
Apie prieskonių auginimą namuose jau rašėme straipsnyje „Žalia ir skani palangė“. Siūlome paskaityti šios temos tęsinį – kur gėlininkas Marius Kiaunė pasakoja apie sodininkystę balkone.
Kur prieskoniai ir gėlės auga geriausiai namų sąlygomis?
Augalams labiau patinka augti lauke. Tad geriausiai juos laikyti balkone arba ant palangės iš lauko pusės. Kai oras atšąla, pavyzdžiui žiemą, auginkite viską virtuvėje, nes čia daugiausiai drėgmės jūsų bute, kurią augalai mėgsta.
Ką geriau pirkti – prieskonių sėklas ar daigelius?
Aš patarčiau įsigyti prieskonių daigelių. Patiems juos užauginti kiek sudėtinga, nes tam namie yra pernelyg sausas oras. Žinoma, yra kam pavyksta, tačiau daugumos bandymai baigiasi, kai daigelis, paaugęs centimetrą, žūsta. Daigeliams augti palankiausios sąlygos yra šiltnamiuose.
Ar galima auginti prieskonius ar gėles vazonėlyje, kuriame juos ir įsigijai?
Ne. Parsinešus namo, reikia kuo greičiau juos persodinti į erdvų lovelį ar vazoną. Jei šiandien neturi laiko, rytoj būtinai tai padaryk, nes kitaip augalėlis nuvys. Rekomenduoju įsigyti kuo didesnį lovelį, nes augalai natūraliai įpratę augti dirvoje, jų šaknims reikia daug vietos. Be to, kuo daugiau žemių, tuo rečiau reikia laistyti. Kaip tik neseniai mačiau naujus lovelius, kurių aukštis nebe vienas, o du sprindžiai.
Kokias žemes geriausiai naudoti persodinant prieskonius ar gėles?
Tam tinka paprasčiausios žemės, kurių gali nusipirkti, kad ir prekybos centre. Tačiau patarčiau jas sumaišyti su smėliu ar žvyru. Pavyzdžiui, tokį mišinį itin mėgsta rozmarinas. Santykis turėtų būti – trečdalis smėlio ar žvyro, o likusi dalis – žemių.
Ar norint užauginti gražius prieskonių krūmelius, būtina naudoti trąšas?
Su trąšomis reikia elgtis labai atsargiai. Jos duoda tik estetinį vaizdą, tad puikiai tinka gėlėms. Kadangi prieskonius auginame maistui, patarčiau naudoti natūralias trąšas – įvairius kompostus. Iš tikro augalams reikalingi tam tikri mikroelementai, kurių gali suteikti tik trąšos. Tačiau, norint užsiauginti sveiką ir skanų produktą, reikia su jomis nepersistengti. Geriau sugaišti šiek tiek laiko, natūralių, kad ir lietuviškų trąšų paieškoms.
Kokius prieskonius patartumėte auginti namuose, t. y. kurie iš jų reikalauja mažiausiai priežiūros?
Populiariausia namie auginti – bazilikus, raudonėlius, melisas, rozmarinus. Vienas mažiausiai priežiūros reikalaujančių prieskonių – mėta, ji juk auga net patvoryje. Visai neseniai atradau ir atsivežiau prieskonį – seviją. Jo lapeliai labai saldūs, naudojami desertams. Šiaip patariama sevija pakeisti cukrų žmonėms, kurie negali jo vartoti.
Ar, nuskabius prieskonio krūmelį, jis atauga?
Žinoma, atauga, tik geriau kirpti prieskonių šakeles ar lapelius su žirklutėmis apie 3 cm nuo žemės. Pavyzdžiui, čiobrelio stiebeliai labai kieti, tad skabant su pirštais yra tikimybė išrauti su šaknimis. Tokiu atveju, prieskonis nebeataugs.
O ką reikia žinoti, norint balkone turėti gražų lovelį spalvotų gėlių?
Šį pavasarį gėlių sodinimo sezonas kiek pasivėlino. Praėjusiais metais per Mamų dieną jis jau ėjo į pabaigą, o šiais metais, galima sakyti, tik prasidėjo.
Namų sąlygomis geriausiai auga pelargonijos – svyrančios, stiebinės, karališkos. Jos nebijo sausrų, tad nelaisčius jas drąsiai galima palikti visam savaitgaliui. Yra gėlių, kurias reikia lieti du kartus per dieną.
Ar viename lovelyje galima auginti skirtingų rūšių gėles?
Aš visada tik taip ir patariu elgtis. Man labai gražu, kai greta atsiduria, pavyzdžiui, geltona tagetė, raudona pelargonija ir koks nors foninis, nežydintis augalėlis – šlamutis ar vikonda.
Galima sugalvoti netikėčiausių derinių. Visai neseniai puošdamas vieno restorano salę, stalus sugalvojau pagyvinti mėtų ir jurginų puokštelėmis. Toks variantas susilaukė daug teigiamų įvertinimų, nes pirmiausia – labai skaniai kvepia, antra – gražiai atrodo.
Ar įmanoma balkone užsiauginti pomidorų ar agurkų?
Žinoma, įmanoma. Tik nereikia tikėtis didelio derliaus. Tai labiau malonumas, nei nauda. Apima labai geras jausmas, kai ragauju savo pirmąjį užaugintą pomidorą ar agurką. Galima užsiauginti ir braškių ar paprikų, bet ne tiek, kad privalgysi ir kitus pavaišinsi.
Pradėjęs auginti, kad ir pomidorą, jau tampi daržininku. Šie augalai reikalauja daugiau priežiūros – reikia raišioti, paremti jų stiebelius, skabyti vadinamas pažąstėles, papurkšti nuo amarų. Tačiau tai labai smagu.
Jau trečiąjį sezoną įvairiais augalais prekiaujantis Marius pataria viename laivelyje auginti ne tik kuo daugiau skirtingų rūšių gėlių, bet ir prieskonius: „Nereikia bijoti tarpusavyje maišyti gėlių ir prieskonių – tai ne tik labai gražu, bet ir praktiška.“
Dovilė Raustytė
Apie prieskonių auginimą namuose jau rašėme straipsnyje „Žalia ir skani palangė“. Siūlome paskaityti šios temos tęsinį – kur gėlininkas Marius Kiaunė pasakoja apie sodininkystę balkone.
Kur prieskoniai ir gėlės auga geriausiai namų sąlygomis?
Augalams labiau patinka augti lauke. Tad geriausiai juos laikyti balkone arba ant palangės iš lauko pusės. Kai oras atšąla, pavyzdžiui žiemą, auginkite viską virtuvėje, nes čia daugiausiai drėgmės jūsų bute, kurią augalai mėgsta.
Ką geriau pirkti – prieskonių sėklas ar daigelius?
Aš patarčiau įsigyti prieskonių daigelių. Patiems juos užauginti kiek sudėtinga, nes tam namie yra pernelyg sausas oras. Žinoma, yra kam pavyksta, tačiau daugumos bandymai baigiasi, kai daigelis, paaugęs centimetrą, žūsta. Daigeliams augti palankiausios sąlygos yra šiltnamiuose.
Ar galima auginti prieskonius ar gėles vazonėlyje, kuriame juos ir įsigijai?
Ne. Parsinešus namo, reikia kuo greičiau juos persodinti į erdvų lovelį ar vazoną. Jei šiandien neturi laiko, rytoj būtinai tai padaryk, nes kitaip augalėlis nuvys. Rekomenduoju įsigyti kuo didesnį lovelį, nes augalai natūraliai įpratę augti dirvoje, jų šaknims reikia daug vietos. Be to, kuo daugiau žemių, tuo rečiau reikia laistyti. Kaip tik neseniai mačiau naujus lovelius, kurių aukštis nebe vienas, o du sprindžiai.
Kokias žemes geriausiai naudoti persodinant prieskonius ar gėles?
Tam tinka paprasčiausios žemės, kurių gali nusipirkti, kad ir prekybos centre. Tačiau patarčiau jas sumaišyti su smėliu ar žvyru. Pavyzdžiui, tokį mišinį itin mėgsta rozmarinas. Santykis turėtų būti – trečdalis smėlio ar žvyro, o likusi dalis – žemių.
Ar norint užauginti gražius prieskonių krūmelius, būtina naudoti trąšas?
Su trąšomis reikia elgtis labai atsargiai. Jos duoda tik estetinį vaizdą, tad puikiai tinka gėlėms. Kadangi prieskonius auginame maistui, patarčiau naudoti natūralias trąšas – įvairius kompostus. Iš tikro augalams reikalingi tam tikri mikroelementai, kurių gali suteikti tik trąšos. Tačiau, norint užsiauginti sveiką ir skanų produktą, reikia su jomis nepersistengti. Geriau sugaišti šiek tiek laiko, natūralių, kad ir lietuviškų trąšų paieškoms.
Kokius prieskonius patartumėte auginti namuose, t. y. kurie iš jų reikalauja mažiausiai priežiūros?
Populiariausia namie auginti – bazilikus, raudonėlius, melisas, rozmarinus. Vienas mažiausiai priežiūros reikalaujančių prieskonių – mėta, ji juk auga net patvoryje. Visai neseniai atradau ir atsivežiau prieskonį – seviją. Jo lapeliai labai saldūs, naudojami desertams. Šiaip patariama sevija pakeisti cukrų žmonėms, kurie negali jo vartoti.
Ar, nuskabius prieskonio krūmelį, jis atauga?
Žinoma, atauga, tik geriau kirpti prieskonių šakeles ar lapelius su žirklutėmis apie 3 cm nuo žemės. Pavyzdžiui, čiobrelio stiebeliai labai kieti, tad skabant su pirštais yra tikimybė išrauti su šaknimis. Tokiu atveju, prieskonis nebeataugs.
O ką reikia žinoti, norint balkone turėti gražų lovelį spalvotų gėlių?
Šį pavasarį gėlių sodinimo sezonas kiek pasivėlino. Praėjusiais metais per Mamų dieną jis jau ėjo į pabaigą, o šiais metais, galima sakyti, tik prasidėjo.
Namų sąlygomis geriausiai auga pelargonijos – svyrančios, stiebinės, karališkos. Jos nebijo sausrų, tad nelaisčius jas drąsiai galima palikti visam savaitgaliui. Yra gėlių, kurias reikia lieti du kartus per dieną.
Ar viename lovelyje galima auginti skirtingų rūšių gėles?
Aš visada tik taip ir patariu elgtis. Man labai gražu, kai greta atsiduria, pavyzdžiui, geltona tagetė, raudona pelargonija ir koks nors foninis, nežydintis augalėlis – šlamutis ar vikonda.
Galima sugalvoti netikėčiausių derinių. Visai neseniai puošdamas vieno restorano salę, stalus sugalvojau pagyvinti mėtų ir jurginų puokštelėmis. Toks variantas susilaukė daug teigiamų įvertinimų, nes pirmiausia – labai skaniai kvepia, antra – gražiai atrodo.
Ar įmanoma balkone užsiauginti pomidorų ar agurkų?
Žinoma, įmanoma. Tik nereikia tikėtis didelio derliaus. Tai labiau malonumas, nei nauda. Apima labai geras jausmas, kai ragauju savo pirmąjį užaugintą pomidorą ar agurką. Galima užsiauginti ir braškių ar paprikų, bet ne tiek, kad privalgysi ir kitus pavaišinsi.
Pradėjęs auginti, kad ir pomidorą, jau tampi daržininku. Šie augalai reikalauja daugiau priežiūros – reikia raišioti, paremti jų stiebelius, skabyti vadinamas pažąstėles, papurkšti nuo amarų. Tačiau tai labai smagu.
Jau trečiąjį sezoną įvairiais augalais prekiaujantis Marius pataria viename laivelyje auginti ne tik kuo daugiau skirtingų rūšių gėlių, bet ir prieskonius: „Nereikia bijoti tarpusavyje maišyti gėlių ir prieskonių – tai ne tik labai gražu, bet ir praktiška.“
Dovilė Raustytė
Darželis ant palangės pastaruoju metu tampa vis dažnesne miestiečių virtuvės interjero detale, dar ir pagardinančia ruošiamą maistą. Savomis rankomis užaugintas daržoves bei prieskonius galima valgyti šviežius, nenupurkštus specialiomis išvaizdą gerinančiomis priemonėmis, be to, moksliškai įrodyta, kad įsirengdami savo palangės darželį, žmonės nusiramina ir pašalina susikaupusią įtampą.
Turbūt visuose kulinariniuose leidiniuose ir knygose rasite patarimų, kaip naudoti vienus ar kitus prieskonius. Kaip ir visur rasite parašyta: nuolatiniai pomidorų sąjungininkai – bazilikas, ėrienos – rozmarinas… tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo individualaus skonio pajautimo ir supratimo, kaip, beje, ir bet kuris kitas valgio gaminimo aspektas. Todėl šiame straipsnyje tiesiog pasiūlysime išbandyti ir pritaikyti maisto skonio palydovus pagal save.
Jei prie namų neturite daržo ar gyvenate bute ir nuolat norite pagardinti patiekalus šviežiais ir kvepiančiais prieskoniais, jums pats laikas pradėti auginti savo mini daržiuką. Žaliuojantys prieskoniai ant palangės pamalonins ne tik jūsų skrandį. Nuostabi žalia spalva juk nuteikia pozityviai bei padeda atsipalaiduoti.
Mokslininkai sukūrė „Botanicall“ prietaisą, kurio pagalba augalai galės siųsti SMS arba „Twitter“ žinutes norėdami, kad juos pataisytų arba tiesiog dėkodami už rūpestį.
Šią savaitę įsibėgėja Lietuvos globos namų auklėtiniams bei moksleiviams skirta ekologinės gyvensenos akcija „Žalia stotelė“, daugeliui jau tapusi pavasario tradicija. Jos metu vaikai tobulina savo daržininkavimo įgūdžius, sodina augalus į išsikastas lysves, kuria gėlynus šalia ugdymo įstaigų. Trečius metus vykstančios akcijos metu bus sukurtos 28 žaliosios stotelės visuose Lietuvos regionuose. Akcijos organizatoriai jaunimo iniciatyvinė grupė „Eko karta“ bei UAB agrofirma „Sėklos“ siekia, kad augalų sodinimas bei auginimas vaikams suteiktų galimybę išmokti svarbių gyvenimo įgūdžių, ugdytų jų ekologinį sąmoningumą, skatintų tyrinėti juos supančią gyvąją aplinką.
„Mūsų tikslas yra parodyti vaikams tą gyvenimo kelią, kuriame jie galėtų gyventi sveikai bei atsakingai.“ – sako akcijos viena organizatorių Giedrė Kisielė („Eko karta“). Todėl šiais metais žaliojo maršruto metu vyks papildomos programos, kurių metu vaikai galės dalyvauti ugdomuosiuose žaidimuose apie atsakingą gyvenimo būdą, vaikų globos namų auklėtiniai gamins sveiką maistą iš vietos ūkininkų surinktų daržovių bei dovanojamų produktų. Prisijungę ūkininkai taps tuo pačiu akcijos savanoriais, kurie kartu su UAB agrofirmos „Sėklos“ konsultantais suteiks vaikams daugiau praktinių žinių apie daržininkavimą.
Pasak agrofirmos „Sėklos“ atstovės Ramunės Monkevičienės: „darbas lysvėse vaikams teikia itin didelį džiaugsmą – jie iš prigimties smalsūs, jiems patinka žaisti su žeme, matyti kaip dygsta jų puoselėti augalai. Matydami tokį entuziastingą jų įsitraukimą, mes tikimės, kad padovanotos sėklos išaugins atsakingą jauną kartą. Taip pat matome, kad į šią akciją įsitraukia vis daugiau geros valios žmonių. Tad akcija „Žalia stotelė“ tampa galimybe burtis vietos bendruomenėms, norinčioms dalintis ir kuo daugiau duoti augantiems vaikams.“
Sukurtas žaliąsias stoteles vasarą prižiūrėti padės parduotuvių „Žalia stotelė“ darbuotojai, konsultuodami jaunuosius daržininkus apie augalų auginimą. Pavasarį prasidėjusi akcija „Žalia stotelė“ tęsis iki pat rudens ir baigsis ekologiškai išaugintų daržovių derliaus nuėmimu.
Daugiabučio balkone galime auginti svogūnų, bazilikų, petražolių vieną kitą pomidorų krūmą ar braškių kerelius. Šioms gėrybėms vietos daug nereikia, o gautų vitaminų ir bioaktyvių medžiagų kiekis pranoks kelis vitaminų buteliukus.
Pagaliau sulaukėme šv. Kalėdų, tačiau ar visi žinome tikrąją švenčių kilmę, ar žinome, iš kur atsirado kalėdinė eglė ir Senelis Šaltis? Pabandysime papasakoti kiek galima išsamiau viską nuo pat pradžių.
Žydinti pieva, dūzgiantys vabzdžiai, pora patogių šezlongų ir medinis staliukas su ąsočiu… naminio limonado. Stiklinė šalto, putojančio, pačių pasigaminto gėrimo dvelkia nostalgija, jaukumu ir šiltais vaikystės prisiminimais.