Search Results for: "prekyba žmonėmis"
Šiandien, spalio 18 dieną, minima Europos kovos su prekyba žmonėmis diena. Lietuvoje aktyviausiai pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms teikia Lietuvos Caritas, kuris jau daug metų vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Programos koordinatorė Kristina Mišinienė pasidalino savo mintimis apie patirtį kovojant su prekyba žmonėmis ir prostitucija.
– Europos Komisija 2007 metais paskelbė spalio 18 dieną Europos kovos su prekyba žmonėmis diena. Lietuvos Caritas pagalbą prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms teikia beveik 10 metų. Kokia buvo jūsų veiklos pradžia?
– Savo veiklą pradėjome 2001 metų pabaigoje. Lietuvos Caritas pradėjo vykdyti tuo metu visiškai naują projektą „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“. Pradžioje dirbo maža saujelė žmonių, o dabar darbuojasi 11 socialinių darbuotojų Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje.
– Kokią pagalbą teikiate aukoms?
– Po ilgų ieškojimų nusistovėjo keturios pagrindinės pagalbos kryptys: psichosocialinės konsultacijos, saugus prieglobstis, darbinių įgūdžių įgijimas, teisinė pagalba moterims, kurios nusprendžia bendradarbiauti su teisėsauga. Trumpai tariant, stengiamės daryti viską, kad nukentėjusioji sugrįžtų į visuomenę, rastų sau ir savo vaikams palankią aplinką.
– Kas daroma prevencijos srityje?
– Savivaldybėse, seniūnijose, mokslo, globos įstaigose skaitome paskaitas, organizuojame diskusijas, apskritus stalus kovos prieš prekybą žmonėmis, įtraukimo į prostituciją klausimais. Apie tai kalba ne tik Lietuvos Carito darbuotojai, dažnai pasitelkiame patyrusius policijos, prokuratūrų pareigūnus, psichologus, žurnalistus.
– Kiek nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusių moterų į kreipėsi į Lietuvos Caritą šiemet? Ar tokių atvejų daugėja?
– Šiais metais suteikėme pagalbą daugiau nei 100 prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms. Šis skaičius išlieka stabilus.
– Esate anksčiau minėjusi, kad Lietuvos Carito socialiniai darbuotojai patys ieško moterų, kurioms reikia pagalbos. Ar yra moterų, kurios jus susiranda pačios?
-Mūsų darbo laukas yra tikrai ypatingas, čia daug savos specifikos ir taisyklių. Pačios prekybos žmonėmis aukos savo iniciatyva labai retai kreipiasi pagalbos. Per visus mūsų gyvavimo metus tokių buvo tik keliolika atvejų. Mūsų socialiniai darbuotojai patys aktyviai ieško nuketėjusių moterų, dalį atlydi kitų tarnybų atstovai.
– Kiek laiko trunka integruoti aukas į visuomenę?
– Noriu pabrėžti, jog integracija, grįžimas į visuomenę yra ilgas ir sunkus kelias. Integracija apima psichologinių ir fizinių traumų gydymą, naujų įgūdžių mokymą, kasdienybės su visais smulkiais ir neįdomiais rūpesčiais priėmimą. Tačiau tą verta daryti!
Kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad aukos sulauktų dar didesnės pagalbos.
Reikia galvoti apie Nacionalinio kovos su prostitucija ir prekyba žmonėmis centro kūrimą, kuris galėtų koordinuoti pavienes įvairių organizacijų pastangas.
– Ką patartumėte daryti merginai, kuri jau pateko į prekeivių žmonėmis pinkles: yra uždaryta, mušama, jai grasinama, nėra galimybės paskambinti artimiesiems?
– Remdamasi išgyvenusių merginų pasakojimais, galėčiau patarti kiek įmanoma išlaikyti blaivų protą, viduje nepasiduoti, akylai stebėti situaciją ir ieškoti progos pabėgti ir paprašyti pagalbos. Vienas merginas šie išgyvenimai užklumpa visai nepasiruošusias, kitos mato artėjančios bėdos ženklus, bet nekreipia dėmesio, tikėdamos, kad blogiausia jas aplenks.
– Ką galėtumėte palinkėti policijos pareigūnams šiandien, kai minima tarptautinė kovos su prekybos žmonėmis diena?
-Palinkėčiau drąsiau su mumis bendradarbiauti, dažniau kviestis mus į pagalbą.
O taip pat sveikatos ir ištvermės!
Dingusių žmonių šeimų paramos centras (toliau DŽŠPC) kartu su partneriais Vidaus reikalų ministerija (VRM), Policijos departamentu prie VRM, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA”, š.m. spalio 18 dieną kviečia visus neabejingus prekybos žmonėmis problemai, nukentėjusius nuo šio reiškinio, taip pat jų artimuosius, paminėti Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną.
2007 m. Europos Sąjunga spalio 18-ąją įteisino kaip kovos su prekyba žmonėmis dieną. Siekiant paminėti šią dieną DŽŠPC kartu su partneriais, dalyvaujant užsienio šalių ambasadoms, organizuoja tarptautinę konferenciją tema: „Prekyba žmonėmis ir žmogaus teisės”. Konferencijos tikslas yra kartu su valstybinėmis institucijomis ieškoti optimaliausių būdų, kad apsaugoti nepilnamečius nuo įtraukimo į prekybos žmonėmis tinklą bei pažvelgti į prekybos žmonėmis problemą kaip žmogaus teisių pažeidimą.
Taip pat konferencijos dalyviai bei visi neabejingi prekybos žmonėmis problemai kviečiami spalio 18 dieną prisidėti prie Jungtinių Tautų iniciatyvos „Mėlynosios širdies kampanijos” ir šią dieną maloniai kviestume:
• Įkelti „Mėlynosios širdies” reklaminę juostą į savo organizacijų tinklalapius;
• Pakeisti šią dieną asmeninį socialinio tinklapio „facebook” profilį į „Mėlynąją širdį”
• Dėvėti šios dienos simbolį – „Mėlynąją širdį”, simbolizuojančią kiekvieno nukentėjusio nuo prekybos žmonėmis skausmą ir širdgėlą.
Dienos simbolį, kuris simbolizuoja kiekvieno nukentėjusio skausmą ir širdgėlą galite rasti http://www.unodc.org/blueheart/en/join-us.html
Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės Departamento 2010 prekybos žmonėmis ataskaitos duomenimis, prekybos žmonėmis aukomis šiuo metu tapę apie 12,3 milijonų žmonių visame pasaulyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2005 – 2008 metais buvo minima 621 esama ir potenciali auka, nukentėjusi nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos, kurioms pagalbą suteikė nevyriausybinės organizacijos. Net 37 % nukentėjusių 14 – 18 metų merginos.
Lietuvoje baigėsi projektas „Misis Visata 2010: pasaulio moterys prieš smurtą ir prekybą žmonėmis”, kurio pagrindinė socialinė misija buvo atkreipti dėmesį į prekybos žmonėmis pavojus grožio srityje.
Už kiek parduotum savo geriausią draugą?
Internete, radijuje, spaudoje, televizijoje pilna įvairaus pobūdžio skelbimų. Siūlomas labai gerai apmokamas darbas užsienyje, susipažinti ir pan.
Pavyzdžiui, „Siūlomas gerai apmokamas darbas Švedijoje, „Volvo” gamykloje. Darbo užmokestis – 10.000,00 Lt. Kalbų mokėjimas ar speciali kvalifikacija nebūtina” arba „Ieškau gražios panelės, studentės ar jaunos mamytės slaptam ilgalaikiam bendravimui, galiu pilnai materialiai aprūpinti”.
Manoma, jog kasmet siekiant parduoti į ES šalis iš užsienio atvežami keli šimtai tūkstančių žmonių.
„Sugebėjome sustiprinti aukų apsaugą ir jų teises, ypatingą dėmesį skiriant vaikams“, – direktyvos patobulinimais džiaugėsi Piliečių teisių komiteto pranešėja Anna Hedh (Socialistų ir demokratų aljansas, Švedija).
„Parama aukoms turi būti teikiama prieš, per ir kurį laiką po to, kai pasibaigia teismo procesas“, – pabrėžė Moterų teisių komiteto pranešėja Edit Bauer (Europos liaudies partija, Slovakija). Anot politikės, pagalba neturi būti susieta su aukų noru bendradarbiauti tiriant ir nagrinėjant bylas. Direktyvos tekste aiškiai nurodoma, jog prekybos žmonėmis aukos baudžiamos nebus.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų tragiškus įvykius dėl jaunimo neatsakingo ir neapgalvotai pasirinkto keliavimo būdo, sparčiai paplitusį jaunimo neatsargų ir naivų bendravimą socialiniuose tinkluose su nepažįstamais asmenimis, vis populiarėjančią bendrakeleivių paiešką internete bei į tai, kad paskutiniu metu ypatingai padidėjęs mokinių dingstamumas, ir į tai, kad Europoje Lietuva pagal prekyba žmonėmis bei dingusių žmonių skaičių ir yra tarp lyderių, savo veiklą sparčiai vykdantis tarptautinis socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“ dalinasi patarimais, kurie, kaip tikimasi, padės tokį keliavimo būdą besirankančiam jaunimui.
Veiksmo filmų žvaigždė Dolphas Lundgrenas kitame kino projekte tikisi stoti anapus kino kameros – aktorius planuoja režisuoti filmą apie prekybą žmonėmis.
Rugpjūčio 12 d. prasidėjo projektas „Misis Visata 2010: pasaulio moterys prieš smurtą ir prekybą žmonėmis“, kuris šiemet vyks Lietuvoje 10 dienų.
Ypač žiaurūs lietuvių gaujų siautėjimai Norvegijoje ne juokais gąsdina šios turtingiausia Europos valstybe laikomos šalies gyventojus. Kas verčia lietuvius plėšti, žudyti ar prekiauti narkotikais, Lietuvoje aiškinosi norvegų žurnalistai.