Search Results for: "pomidorų padažas"
Vieniems pomidorų padažas ir kečupas – vienas ir tas pats. Kitiems – du skirtingi gaminiai. Kol dauguma žmonių neranda vieningo atsakymo, kulinarai tikina, kad pomidorų padažas ir kečupas yra lyg pusbroliai – panašūs, tačiau su keletu skirtumų. Kokie jie?
Susmulkinti česnakai ir smulkiai supjaustyti svogūnai pakepinami aliejuje, į juos suberiami salierai ir morkos. Viskas patroškinama. Po to supilamas sultinys, sudedamas pomidorų padažas, suberiama druska bei pipirai ir verdama ant mažos ugnies. Kiek pavirus, suberiami žirneliai, pupelės, ryžiai, sumetami lauro lapeliai. Dabar viskas troškinama, kol suminkštėja daržovės. Baigiant troškinti, sudedai griežinėliais supjaustyti pomidorai, suberiamas tarkuotas sūris. Valgis dar 5 min. patroškinamas ir nukeliamas nuo ugnies.
Pomidorus nuplikykite verdančiu vandeniu ir nulupkite odelę. Juos, pievagrybius ir papriką smulkiai supjaustykite. Tada viską sudėkite į verdantį, pasūdytą vandenį ir virkite maždaug 10 – 15 min. Tada suberkite pipirus, smulkintą česnaką, taip pat galite pagardinti kitais savo mėgiamais prieskoniais. Įdėkite keletą šaukštų pomidorų padažo ir virkite dar 5 minutes. Galite pagardinti šaukštu grietinės, papuošti šviežio baziliko lapeliu.
Skanaus!
Jei imate šaldytus krabus ar krevetes, juos atšildykite. Česnakus smulkiai sukapokite arba sutrinkite. Svogūnų laiškus supjaustykite 2-3 cm ilgio gabaliukais. Pomidorus supjaustykite mažais gabalėliais. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, pakepkite svogūnus ir česnakus, sudėkite krabus. Kitoje keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite pomidorus ir kepkite. Puode sumaišykite druską, sojos padažą, cukrų, kukurūzų krakmolą ir maišydami supilkite pomidorų masę, virkite. Užvirus, sumažinkite ugnį ir virkite apie 1 minutę. Sudėkite krabus ir pakaitinkite. Pabaigoje apšlakstykite sezamo aliejumi. Patiekite su ryžiais.
Pievagrybius išvirti pasūdytame . išroškinti smulkintus svogūnus.Supilti pomidorų padažą ir pakepinti maišant apie minutę. Suberti prieskonius, pievagrybius ir dar patroškinti kelias minutes uždengtoje keptuvėje.
Ką gi ką gi štai ir vėl mano rankose nauja receptų knyga „Beatos virtuvė: daugiau daržovių“, kurią drąsiai galėčiau pavadinti ode daržovėms, skaniam ir vaišingam gyvenimui Knygoje sutalpinau daugiau nei 100 receptų su populiariausiomis daržovėmis, tai receptai kasdieniam gyvenimui, kuriuos įveikti galės kiekvienas.
Jums reikės:
Viščiukas – 1,
rūkyta paprika – 2 šaukšteliai,
druska – š½ šaukštelis,
alyvuogių aliejus,
svogūnas – 1,
morkos – 2,
konservuoti pomidorai arba pomidorų padažas – 400 g,
prieskoninės žolelės (tiks raudonėliai, čiobreliai),
svogūnų laiškai.
Jums reikės:
cukinija – 100 g,
vištienos filė – 70 g,
bulvės – 100 g,
„Kotanyi“ bulvių prieskoniai,
„Kotanyi“ vištienos prieskoniai,
kiaušinis – 1,
aliejus – 1,
pomidorų padažas – 20 g,
žiupsnelis žalumynų
Itališka pica yra vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį milijonai žmonių įvardija kaip savo mėgstamiausią. Kiek žinome apie šio patiekalo istoriją, pateikimą ar poveikį organizmui? Vilniuje įsikūrusio Viduržemio jūros regiono virtuvės restorano „Vapiano“ virtuvės vadovas Tomas Pipiras paruošė įdomiausių faktų dešimtuką apie Italijos virtuvės pasididžiavimą – picą.
1. Žodis „pica“ pirmą kartą paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą 997 m. po Kr. Istorija byloja, kad miesto gyventojai turėjo tradiciją kiekvieną Kalėdų dieną bei Velykų sekmadienį miesto vyskupui duoti po „dvylika picų“.
2. XVI a. pica imta vadinti plona neapolietiška duona. Šis neturtingųjų maistas iš pradžių nebuvo vertinamas kaip kulinarijos dalis. Artėjant XVII a. pica buvo imta dengti raudonu padažu, kuris vėliau pakeistas aliejumi, pomidorais ar žuvimi. Pomidorams iš Amerikos atkeliavus į Europą, daugybė italų juos painiojo su panašiomis, tačiau nuodingomis daržovėmis. Dėl to ilgai vengta šį produktą naudoti picos gamyboje. Visgi XVIII a. pab. pomidorai ilgam tapo privalomu picos pagardu. Būtent tuomet pica išpopuliarėjo, kartu išgarsindama ir Neapolį, traukiantį kulinarinių nuotykių ieškančius turistus.
3. Neapolio picos pavadinimą jai suteikė žymusis prancūzų rašytojas Alexandre Dumas. Jis aprašė patiekalą kaip pagrindinį neturtingų Neapolio gyventojų maistą. Rašytojo kūrinyje minima pica yra pagardinta aliejumi, taukais, sūriu, pomidorais ir ančiuviais.
4. Iki šių dienų neapoliečiai labai vertina savo tradicinį patiekalą. Kelios žymiausios Neapolio picerijos jau daugelį metų kepa vos dviejų rūšių originalias picas. Tai – jūros gėrybių Marinara bei žymioji Margarita. Šios „grynos“ picos italų yra itin mėgstamos.
5. 1889 m. birželį karalienės garbei neapolietis virtuvės šefas Raffaele Esposito sukūrė picą Margaritą, kurios gamyboje naudojami produktai – pomidorai, mocarelos sūris bei bazilikas – simbolizavo Italijos vėliavą. R. Esposito buvo pirmasis picos ruošime panaudojęs sūrį.
6. Autentiška neapolietiška pica (pizza napoletana) yra tradiciškai gaminama naudojant tik pomidorus bei sūrį. Pizza napoletana išskirtinės sudėtinės dalys – San Marzano pomidorai, auginami vulkaninės kilmės dirvožemyje, Vezuvijaus ugnikalnio apylinkėse, bei sūris mozzarella di bufala Campana, kuris gaminamas iš Kampanijos regiono pelkynuose auginamų bizonių pieno.
7. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia picų yra suvalgomą šeštadienio naktimis. Be to, skaičiai sako, jog sausį, bent jau Jungtinėse Amerikos Valstijose, picų yra suvalgoma daugiausiai.
8. Populiariausios picos sudėtinės dalys yra itin įvairios bei patrauklios kiekvieno skoniui. Jų galite rasti ir „Vapiano“ gaminamose itališkose picose. Tai – pomidorų padažas, mocarela, tunas, svogūnai, gražgarstės, parmezanas, paprikos, svogūnai, Parmos kumpis, alyvuogės, šviežios žolelės, grybai, artišokai. „Vapiano” virtuvės vadovas pataria vengti bet kokių papildomų padažų skanaujant picą. Gaminant tikrą itališką picą visuomet naudojami tik kokybiški, švieži produktai, kurių maistinės ir skoninės savybės sukuria itin turtingo skonio derinius, taigi toks patiekalas nereikalauja papildomų pagardų. „Tikrosios picos pagrindą sudaro mocarela r tikrų pomidorų padažas“, – pabrėžia T. Pipiras.
9. Sveikuolius gali gąsdinti neretai gausi picos sudėtis, tačiau įvairūs mokslininkų tyrimai pateikia įdomių rezultatų. Teigiama, jog vėžiu sergantys žmonės, kas savaitę suvalgydavę bent gabalėlį picos, turėjo daugiau galimybių išvengti ligos vystymosi. Medikai teigia, jog taip atsitiko dėl pomidoruose randamos medžiagos – likopeno – antioksidacinių savybių, teigiamai veikiančių organizmą. Vis dėlto svarbu, ar renkatės tikrą itališką, ar bet kur pasaulyje netradiciniais metodais ruošiamą patiekalą – daugybė šalių per ilgą laiką pakeitė picos gamybos ypatumus. Pavyzdžiui, gausiai naudojamas riebus sūris ar mėsa tradicinei itališkai picai nebūdingi. Taip prarandamos svarbiausios picos savybės bei nauda sveikatai.
10. Visgi jei įprastos picos sudėtinės dalys Jums atrodo nepakankamai viliojančios, galite išmėginti picą, pagardintą saulėje džiovintų pomidorų padažu, škotišku vytintu kumpiu, maistinio aukso medalionais su elniena, konjake marinuotais omarais bei šampane mirkytais ikrais. Ši brangiausia pasaulyje pica buvo pagaminta labdaros tikslais, jos vertė siekė apie 2000 svarų sterlingų.
Mes taip pripratome prie majonezo ir kečupo, kad sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę be šių „papildų“. Salotos, mišrainės, kiaušiniai, žuvis su majonezu; bulvytės, kepsniai, šašlykas, makaronai, picos, mėsainiai – dominuoja kečupas.
Daugeliui pagalvojus apie šiuos patiekalus be mėgiamų pagardų, mintyse prasisuka prėsko maisto etiketės. Dažnai, nors ir žinome, kad tam tikri produktai nėra sveiki, jų neatsisakome. Juk skanus maistas teikia tokį didelį malonumą ir kaip gi be jo gyventi. Tad, pažiūrėkime, koks majonezas ir kečupas nežalotų mūsų sveikatos ir gal net suteiktų vieną kitą naudingą medžiagą.
Kas slepiasi majonezo sudėtyje?
Vieni iš mūsų mėgsta maistą paskaninti pipirais, kiti – nepagailime druskytės, na, o treti – neatsispiria majonezo pagundai. Kad ir kaip sunku būtų prisipažinti, tačiau majonezas tikrai pagardina daugelį patiekalų ir dažnai būna velniškai skanus.
Tačiau prekybos centre sustojus prie lentynos su majonezais, pradeda raibti akys: be konservantų, su garstyčiomis, alyvuogėmis, medumi, tradicinis, ekologiškas ir t.t. Regis, bus patenkinti net patys įnoringiausi skonio receptoriai.
Pasidairiusi savo šaldytuve atradau du majonezus: vienas „tradicinis“ su gausybe E, rapsų aliejumi, pakeistų savybių krakmolu (įdomu, kokias savybes pakeitė?), actu, kiaušinių trynių milteliais ir t.t. O kitas – ekologiškas, čia pastebėta naujovė, kad prie daugelio sudedamųjų dalių radau žvaigždutę, kuri žymi ekologiškas sudėtines dalis, t.y. rapsų aliejus, spirito actas, kiaušinių trynių milteliai, citrinų sultys. Tiesą sakant, tikėjausi, kad ekologiškas majonezas pasižymės „lengvesne“ ir kokybiškesne sudėtimi.
Toliau nusprendžiau pasidairyti po svetainę sveikasvaikas.lt ir pažvelgti, kokia čia situacija su majonezais, kokie dažniausiai priedai pasitaiko majonezuose bei kokį pavojų jie kelia sveikatai. Įdomiausia, kad didžioji dalis majonezuose esančių priedų yra priskiriami prie skyrelio „Vengtini“ arba „Uždraustas kai kuriose šalyse“. Norėtųsi valdžios paklausti, kodėl tuomet tokie maisto produktai apskritai guli mūsų lentynose?
Dažniausiai majonezuose pasitaikantys priedai
Kaip jau ir minėjau, pagarduose esantys priedai skirstomi į nekenksmingus ir pavojingus. Taigi, vienų E bijoti nereikia, o kitus apeikite iš tolo.
Nekenksmingi priedai:
E160A – Karotenų mišinys, Beta karotenas (Beta-karotinas, beta karotinas, betakarotinas, betakarotenas, beta karotenas).
E202 – Kalio sorbatas (t-2, 4-heksadieno rūgšties kalio druska; 2-propenilakrilo rūgšties kalio druska ).
E330 – Citrinų rūgštis (Citrinos rūgštis, Citrinos rūgštis, citrinų rūgštis) – Citrinų rūgštis yra kiekvieno gyvo organizmo sudėtyje, kaip dalinis visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas. Didelės koncentracijos randamos citrusiniuose vaisiuose, kivi, braškėse ir kituose vaisiuose. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma.
E412 – Guaro derva (Guaro guma) – Natūralus polisacharidas, išskiriamas iš guaro krūmo (Cyamopsis tetragonolobus ), aptinkamo Pakistane ir Indijoje. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:Dujų kaupimasis, vidurių pūtimas.
E415 – Ksantano derva (Ksanato guma) – Natūralus polisacharidas, išskiriamas Xanthomonas campestris bakterijų iš cukraus ir melasos. Gali kilti arba paūmėti šios ligos: dujų kaupimasis, vidurių pūtimas.
Blogieji priedai:
E211 – Natrio benzoatas (Benzenkarboksilo rūgšties natrio druska; dracilo rūgšties natrio druska; fenilkarboksilo rūgšties natrio druska, konservantas natrio benzoatas) – Benzoinė rūgštis, benzoatai ir benzoinės rūgšties esteriai dažniausiai randami daugelyje vaisių, ypač uogų. Spanguolės yra labai turtingos benzoine rūgštimi. Be vaisių, benzoatų pasitaiko grybuose, cinamone, gvazdikėliuose ir kai kuriuose pieno produktuose (dėl bakterijų fermentacijos). Pramoniniams tikslams gaminama iš tolueno. Sureagavus su Vitaminu C išsiskiria benzolis, kuris yra žinomas kancerogenas. Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma, hiperaktyvumas, vėžiniai susirgimai, mutageniškumas.
E385 – Kalcio dinatrio etilendiamino- tetraacetatas (kalcio dinatrio EDTA) – EDTA kalcio/natrio druska, sintetinis junginys. Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma, medžiagų apykaitos sutrikimai.
E953 – Izomaltas – Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma.
E954 – Sacharinas, Kalcio sacharinas, Kalio sacharinas, Natrio sacharinas – Gali kilti arba paūmėti šios ligos: alergija, astma. Uždraustas: Kanadoje.
Peršasi išvada, kad svarbiausia yra saikingas vartojimas. Net ir nekenksmingais laikomi priedai turi neigiamų aspektų, kurie gali išryškėti vartojant didelį kiekį šio produkto.
Majonezo mėgėjams
Jei jus neigiamai veikia baisieji E, tačiau negalite pakelti minties, kad gali tekti gyventi be majonezo, pamėginkite jo pasigaminti patys. Tai nėra taip sunku kaip gali pasirodyti pirmą kartą išgirdus tokį pasiūlymą. Ir, svarbiausia, patys pasirinksite visas sudedamąsias dalis, todėl galėsite ramiai atsiriboti nuo priekaištų maisto gamintojams dėl netinkamų sudėčių.
Naminio majonezo receptas:
1 kiaušinis
0,5 arbat. šaukšt. cukraus
0,5 arbat. šaukšt. druskos
200 ml. pasirinkto aliejaus
citrinos sulčių pagal skonį
Kiaušinį, cukrų, druską, citrinos sultis iki standumo išplakame mikseriu, tuomet palengva pilame aliejų. Sukame, kol masė taps tiršta ir balta. Toliau visko dedame pagal skonį (žolelių, česnako, prieskonių ir t.t.). Bent pusvalandį palaukite ir skanaus!
Kečupas kasdienybei paskaninti
Prieš porą metų Lietuvoje buvo atliktas tyrimas apie mūsų kraštiečių kečupo vartojimo tendencijas. Konsultacijų įmonės „EKT grupė” išvadose buvo parašyta, kad kečupą vartoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 82,1 procento. Trečdalis jų (29,1 proc.) kečupą kiekvieną dieną arba mažiausiai 4-6 kartus savaitę. Daugiau nei pusė (54,3 proc.) kečupo mėgėjų jį vartoja 2-3 per savaitę. Du – tris per mėnesį arba kartą per pusę metų kečupą valgo 16,7 proc. apklaustųjų.
„Vienas mūsų šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 1,61 kg. šio pagardo ir dažniausiai renkasi lietuviškus gaminius“, – teigiama apklausoje.
Regis, per metus šio pagardo suvartojame nemažą kiekį. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad nedidelėmis dozėmis vartojamas kečupas organizmui didesnės žalos nedaro. Visgi, pastaruoju metu dietologams ir sveikos gyvensenos specialistams nerimą kelią į padažo sudėtį įeinanti gausybė prieskonių ir įvairių dirbtinių priedų, pvz.: natrio benzoatas (E 211) , sintetiniai azo dažai (E 124).
Kečupas kaip maisto produktas nėra kenksmingas, kol į jo sudėtį nepridedama kenksmingų medžiagų. Jei pomidorų padažą gaminsite namuose, greičiausiai tai bus kokybiškas produktas. Jei kečupą perkate, atkreipkite dėmesį į etiketę, daugelis gamintojų deda įvairių konservantų, skonį bei spalvą stiprinančių cheminių medžiagų, tirštiklių.
Kečupas jaunystei saugoti
Nors atrodo, kad pomidorai ir turėtų būti pagrindinė kečupo sudedamoji dalis, tačiau panašu, kad taip nėra. Gamintojai vis dar mėgsta pasididžiuoti, kad jų gaminamo padažo pakuotėje rasite 2, o gal net 3 pomidorus. Pamėginkite namuose sutrinti 2-3 pomidorus, masę apvirti ir pažiūrėkite, kiek tyrelės gausite. Nemanau, kad kiekis primins kečupo indelį.
Nors termiškai apdoroti pomidorai praranda vitaminus, tačiau bent galime pasidžiaugti, kad juos apdorojus, susidaro 10 kartų daugiau likopeno nei šviežiuose pomidoruose. Tai yra pigmentas, suteikiantis pomidorams raudoną spalvą. Jis sumažina širdies, kraujagyslių ligų tikimybę, saugo nuo kai kurių vėžio rūšių, skatina odos atsinaujinimą.
Į ką reikia atkreipti dėmesį perkant kečupą?
„Sudėtį. Gamintojai privalo nurodyti krakmolo ir tirštiklių kiekį, bet tai daro ne visuomet. Norėdami tai išsiaiškinti, suplakite padažą arba paverskite buteliuką: jeigu ant sienelių lieka pomidorų masės, vadinasi, produktas be dirbtinių tirštiklių. Jeigu suplakus buteliuką kečupas „nučiuožia“ nuo sienelių, nepalikdamas pėdsakų, — jame yra tirštiklių.
Spalvą. Suplakite padažą — jo masė privalo būti vientisa ir raudonos spalvos. Jei masė ne vientisa, vadinasi į padažą pridėta dirbtinių dažiklių.
Kvapą. Tikras kečupas kvepia pomidorais.
Kainą. Nors ir labai norite sutaupyti, tačiau privalote žinoti, kad kokybiškas natūralus produktas negali būti pigus“, – rašoma dienraštyje „Savaitė“.
Naminis pomidorų padažas
Kečupo, kaip ir majonezo, visai nesunku pasigaminti. Jums prireiks:
1 kg „mėsingų“ pomidorų
30 ml acto 9 proc.
70 g cukraus
10 g druskos
maltų juodųjų pipirų
Pomidorus supjaustome gabaliukais ir verdame kol pasidaro minkšti. Išvirusius pomidorus pertriname per sietelį. Pomidorų masę verdame toliau, kol kiekis sumažėja du kartus. Baigiant virti sudedame druską, actą, pipirus. Jei mėgstate į pomidorų padažą galima įdėti susmulkinto česnako arba mėgstamų prieskoninių žolelių: baziliko, oregono. Naminis pomidorų padažas labai tinka su makaronų patiekalais, įvairiomis dešrelėmis, kepta mėsa. Skanaus.