Search Results for: "pokalbis del darbo"
Darbo pokalbiai yra labai panašūs į pirmuosius pasimatymus – jūs to nekantriai laukiate, o atėjus tam momentui imate jaudintis dėl kiekvienos smulkmenos, nuo aprangos pasirinkimo iki būsimo dialogo rezgimo galvoje ir, svarbiausia, baimės nepasirodyti kvailai.
Pasiruošti pokalbiui dėl darbo nėra taip jau paprasta – pagal tam tikras aprangos ar stiliaus detales galite būti įvertinti, nors apie tai nė nepagalvojote. Ne ką mažiau svarbus ne tik aprangos kodas, šukuosena ar kalbėjimo stilius, tačiau ir spalvos, kurios siunčia signalus Jūsų potencialiam darbdaviui. Kokios spalvos yra tinkamos einant į pokalbį, o kurių geriau reiktų vengti?
Pokalbis dėl darbo dažnam sukelia nemažai streso. Kur žiūrėti? Kaip laikyti rankas? Kaip pasiruošti atsakyti į vienokį ar kitokį klausimą? Patarimų, kaip sužavėti darbdavį, kiekvienas esame girdėję ne kartą. Tačiau įdarbinimo specialistai pažymi, kad darbo pokalbio metu ne tik įmonė renkasi darbuotoją, bet ir kandidatas renkasi būsimą darbo vietą. Todėl bijoti klausimą užduoti patiems – neverta.
Mokyklą keičia universitetas, universitetą – darbas. O kas keičia darbą? Šeima? Ar darbas yra tiesiog gyvenimo dalis?
Galbūt ir jūs „Facebooke“ sekate Mantvydo Leknicko kūrybą? Tikru rašytoju šis 25 metų vaikinas savęs nevadina. Nuo vaikystės Mantvydas domėjosi politikų kalbomis ir pats baigė politikos mokslus, tačiau kol kas su tuo gyvenimo nesieja. Šiandien su Mantvydu kalbamės apie rašymo internete pliusus ir minusus bei patį kūrybos procesą.
Ar esate pagalvoję, kada neramus drebuliukas labiau kutena širdį? Pirmojo pasimatymo ar darbo pokalbio metu? Klausiate, o kuo gi šie, du skirtingi dalykai panašūs tarpusavyje? Panašumų jie turi daugiau negu Jūs tikitės!
Ji jauna, talentinga, turinti tikslą ir tvirtai jo siekianti. Iš pirmo žvilgsnio vargiai pasakytum, jog ši žavi šviesiaplaukė kasdien čiumpa teptuką, dažus ir stoja prie molberto realizuoti savo kūrybinių idėjų. „Šiuolaikinio dailininko portretas nebūtinai atitinka gerokai romantizuotą, giliai kenčiančio, su nutįsusiu megztiniu vaikštančio ir galo su galu nesudurianačio menininko stereotipą“, – šypsosi tapytoja Kristina Ališauskaitė. Jūsų dėmėsiui – pokalbis apie tapybą, nūdienos menininkų realybę ir beretės sindromą.
Apie meilę profesijai pasakojo Europos barmenų čempionato MONIN CUP 2011 trečios vietos nugalėtojas Vaidotas Vyšniauskas.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs Dickas Idmanas – vienas garsiausių Suomijos aktorių, per 34 metus trunkančią karjerą sukūręs daugybę vaidmenų teatre ir kine, režisavęs nemažai spektaklių ir su meile dėstantis Suomijos teatro akademijoje.
Nenustygstantis vietoje, žibančiomis akimis aktorius gali vaizdžiai papasakoti ir apie tris teatrus, kuriuos įkūrė drauge su bendraminčiais, ir apie gyvenimo aistrą – teatrą vaikams, ir apie darbą su lietuvių režisieriumi Cezariu Graužiniu, kurį pats atsikvietė į Suomiją prieš dešimt metų. Veržlumu ir jaunyste spinduliuojantis menininkas sakosi esąs labai senamadiškas ir kukliai priduria, kad būtent todėl jo, kaip menininko, pozicija – be jokių kompromisų.
Pradėdamas pasakojimą norėčiau atkreipti dėmesį į vieną, šiai dienai itin Lietuvai reikšmingą valstybę – Islandiją. Be pelenų šleifo, kuris „sujungė“ atrodytų tolimas šalis, dabar mus vienija ir gyventojų skaičius.