Search Results for: "poezija"
Ledo skulptūrų virtuozas Mindaugas Tendziagolskis jau keleri metai yra pasinėręs į dar vieną savo aistrą – eilėraščių rašymą. Savęs poetu nelaikantis profesionalus skulptorius sako esąs vienas iš nedaugelio Lietuvoje eiles ant balto popieriaus lapo dėliojantis ne lietuviškai, o… žemaitiškai. Po kelerių mėnesių dienos šviesą išvysiantis leidinys bus ypatingas ir kitomis detalėmis – intymi poezija bus iliustruota paties M. Tendziagolskio pieštais žinomų moterų aktais.
Jis rašo dainas, kartais eilėraščius. Kartais padainuoja, o kartais paskaito. Sako, kad būna ir su kosmosu pabendrauja. Jis Sauliaus Mykolaičio vardo prizo bei premijos laureatas – Gytis Ambrazevičius. Kalbamės su juo apie kūrybą.
Prisipažinkite, ne vienas esate susidūrę su „išplaukusiu“ menininku, gyvenančiu savame pasaulyje, viską matančiu kitokiomis spalvomis. Ir lygiai taip pat ne vienas esate su pasimėgavimu atsipalaidavę skaitydami, o gal ir klausydami talentingų žmonių kūrybos. Vieną iš tokių žmonių pavyko sutikti Kaune. Rūta Vyžintaitė – neseniai Kaune įkurto klubo „Poetautojai“ viena iš iniciatorių, jauna poetė ir tiesiog gyvenimą mylinti mergina sutiko atskleisti, kas kūrybinę gyslelę turinčius žmones įkvepia.
Arūnas Sraunius, žaismingas ir ironiškas poindustrinio kapitalizmo epochos dainius, lietuvių poezijoje jau įtvirtino naują lyrinį herojų – šiuolaikinį žmogų-vartotoją, kalbantį laikraščių antraštėmis, reklaminių šūkių nuotrupomis ir televizijos žvaigždžių posakiais. Poezijos rinkinyje „Siaubingai herojiškai“ autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.
Neseniai pasiekusi žinia apie vieno mėgstamiausių rašytojo Gabrielio Garsijos Markeso ligą atkapstė iš atminties prieš porą metų matytą filmą „Apie meilę ir kitus demonus“ (angl. Of Love and Other Demons). Dėl silpnaprotystės nustojęs rašyti to paties pavadinimo knygos autorius įkvėpė ne itin žinomą rež. Hilda Hidalgo sukurti nepaprasto grožio kino juostą.
Slemas jau kuris laikas vis tvirčiau įsitvirtina ir Lietuvoje: slemo vakarai tapo tradiciniais, vis daugiau renginių kviečia slemerius pasirodymams, o per Vilniaus knygų mugę išleista ir knyga (su DVD) – „Slemas Lietuvoje!“, į kurios pristatymą LITEXPO parodų rumuose rinkosi pasipuošę slemeriai ir slemo gerbėjai.
HORIZONTAI. Mija – subtilaus grožio ir jautrios sielos šešiasdešimtmetė, gyvenanti su paaugliu anūku, kurio motina dirba kitame mieste. Pinigų pragyvenimui…
Jau šį sekmadienį 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks jaukus ir šiltas vakaras dainuojamosios poezijos glėbyje. Aktorius, bardas Gediminas Storpirštis kartu su būriu profesionalių muzikantų belsis į klausytojų širdis, skambant Lietuvos nacionalinės premijos laureatų – poetų – eilėms.
Penkmetį švenčiantis audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ trečiadienį, spalio 27-ąją atkeliauja į pajūrį. „Švyturio menų doke“ organizuojamame renginyje vyks nemokama tarptautinio Berlyno poezijos filmų festivalio „ZEBRA“ darbų peržiūra, jungsis gyvai skaitoma poezija ir gyvai atliekama elektroninė muzika.
Vienintelis Lietuvoje tarpdisciplininius menus bei poeziją jungiantis tarptautinis audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivalis „Tarp“ Klaipėdoje vyks trečią kartą.
Tai bus paskutinė dalis renginio, nuo spalio 20 d. migravusio po netradicinės erdves didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Filmų peržiūros, performansai, parodos ir poezijos koncertai šiemet buvo surengti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių galerijose bei pogrindžio klubuose.
„Švyturio menų doke“ renginį 18 val. pradės svarbiausias šių metų akcentas – tarptautinio poezijos filmų festivalio „ZEBRA“ programa. Konkursinėje pasauliniame, kas antrus metus Berlyne organizuojamo festivalio programoje dalyvauja daugiau nei 900 šimtai filmų kūrėjų iš įvairiausių žemynų kampelių. Goethe‘s Instituto dėka visos tarptautinės ir vokiečių kūrėjų filmų peržiūros „TARP“ festivalio metu vyksta nemokamai. Geriausius atrinktus menininkų darbus iš Islandijos, Olandijos, Suomijos, Austrijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, JAV bei kitų šalių pristatys festivalio „ZEBRA“ vadovas Thomu Zandegiacomo del Bel, Klaipėdoje besilankantis jau nebe pirmą kartą.
Po filmų peržiūros, nuo 20.30 val. prasidės vakaro programa „Tarp tekstų ir elektronikos“. Jos metu bus bandoma vienu ypu suderinti gyvai skaitomą poeziją ir gyvai atliekamą elektroninę muziką.
Eksperimentinės renginio dalies metu savo kūrybą skaitys poetas, dramaturgas ir prozininkas, vaikų ir jaunimo teatro „Aušra“ režisierius Mindaugas Valiukas, jaunoji poetė Laura Valaitytė bei viena iš festivalio organizatorių ir „AVaspo“ grupės narė Gabrielė Labanauskaitė.
Tuo pačiu metu nenuspėjamas elektroninės muzikos formas vystys klaipėdietis Kristijonas Lučinskas su savo projektu „Driezhas“. Jo kūryboje daugybė garsų persipina su tradiciniais ir elektroniniais instrumentais, gausu buities ir industrinių motyvų, gilių ritmų bei spalvingų melodinių linijų.
Vakaro programą užbaigs klaipėdiečių menininkų organizacijos „MeKuSa“ sukurti kino filmai.