Search Results for: "poetė"
„Po festivalio „Žiemos ekranai“ tikiuosi įsiminti keletą naujų kino kūrėjų vardų ir jų juostų. Mano akį patraukė „Poros ekonomika“, „Solanž ir gyvieji“, „Aktorių puota“, „Ponas Kleinas“, „Van Gogas“, – savo filmus favoritus vardija ištikima prancūziško kino gerbėja, poetė, kultūros žurnalistė Indrė Valantinaitė, šių metų festivalyje Žiemos ekranai pristatysianti diskusiją apie nepriklausomą kino gamybą „Išgyventi kaip kine“.
Džiaugiamės šį gražų šeštadienį pristatydami ne mažiau saulėtą ir šiltą kūrybinį duetą – iliustratorę Gabrielę Ganžaitę ir poetę Medą Petrikaitę arba kitaip GG ir MP.
Kaip ir dera pirmai pavasario dienai – šiandien kalba moterys. Su pavasariu! Ta proga šios dienos „Penktadienio DJ“ grojaraščio rubrikoje moteriškas dvelksmas. Už „pultelio“ stoja kartais dainuojanti poetė, melomanė, žurnalistė, šiuo metu kurianti ir vedanti laidą „Kultūra“ internetinėje televizijoje „Penki TV“ – Indrė Valantinaitė. Muzika – Indrės gyvenimo dalis, tad semiamės saujelę iš gausios jos kolekcijos puodynės.
Knyga „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ – tai poeto Antano Šimkaus ir dailininkės Ievos Babilaitės dueto bandymas kalbėti vaikams (ir ne tik jiems) apie senatvę kitaip. Leidinyje su humoru pateikiami vaizdai ir įvykiai iš vienos tokios bobulytės kasdienybės. Su ta kasdienybe knygos herojė tvarkosi taip, kad net didžiausias pramuštgalvis ieškodamas nuotykių nesugebės. Duokdie tokią nenuobodžią senatvę kiekvienam! Bent šios knygos autoriai taip senti norėtų… O jūs?
Laikas.lt Talentų bankas pasipildė retai čia sutinkama kūrybos sritimi – poezija. Pristatome Žydrę ir keletą jos sukurtų eilių.
Jeigu netyčia Tave, berenkantį mėlynes, kasantį sniegą, valgantį morką, svajingai žiūrintį į mėnulio pilnatį, užkalbintų rudų akių mergina, nebijok – veikiausiai tai būsiu aš.
„Sveiki, esu Žydrė, tačiau draugai dažniausiai mane vadina Žy. Dažnai atsirandu ten, kur, regis, tikrai negalėtum atsidurti to iš anksto nesuplanavęs.
Ir toje erdvėje gimsta akių kontaktas, po jo – žodis, vėliau – tekstas. Mano siekis – artėti prie žmogaus, dalintis sukaupta patirtimi, kartu mokytis, ragauti gyvenimą.
Jei skaitai šias eilutes, gali neabejoti, kad kitą vasarą jau kartu valgysime žemuoges, o jei norėsi – atsikelsime trečią nakties, šoksime ant dviračių ir lėksime prie ežero maudytis tirštame rūke – juk ežero vanduo nuolat garuoja.
Subtilioje erdvėje, kai gali daugiau negu tylėti, žodžiai suranda sau draugą ir susilieja į poetinę visumą, kurioje praranda prasmę visi skyrybos ženklai.
skaudėk kol gali
trečios akies įgriovose
dar yra molio
kuriuo maitinu tave
bet tavo sielos
atrajojimais vis mažiau soti
anakondos liežuvėlis
lyžteli papades o uodega
apsiveja kaklą
ir kurčia tyla ir priegloba
o šaltakraujės seilės
tik sielos apsauginei plėvelei
prilipus prie manęs ugnis
degina nugarą
neskauda kol žinai
kad išdegs syvai
kaskart įkinkantys skaudėt
kai kviečia rašyt
nėra ant ko
kai randi
nežinai ką
nuo ko ir ką
tik nago gyvuonis
kaskart vis labiau trumpėjantis
jaučiuosi tarsi dykuma
dar galinti pagirdyti
kas žingsnį link tabernakulio
įkvepiu asbesto
negerk
tik suvilgyk šnerves
Daugiau mano poezijos ir rašinių rasite Zydryne.blogas.lt , Jaunimogidas.lt arba tiesiog parašykite man elektroninį laišką adresu [email protected] ir aš Jums atsiųsiu”.
PALAIKYKITE JUMS LABIAUSIAI PATINKANTĮ TALENTĄ!
Kiekvieno mėnesio Laikas.lt žurnalo numeryje bus spausdinami du daugiausiai dėmesio susilaukę ir įdomiausi nauji talentai.
Turite talentą? Susipažinkime! Praneškite apie save adresu: [email protected]. Sukursime nišą Jums ir Jūsų talentui pristatyti, kur būsite matomas ir gerbiamas „non stop“. Ir dar – pačius geriausius pristatysime kiekviename žurnalo numeryje!
Praneškite apie save! Mes padėsime Jūsų sėkmės istorijai augti!
Režisierius ir scenarijaus autorius: Chris Kraus Aktoriai: Paula Beer, Edgar Selge, Tambet Tuisk, Jeanette Hain, Richy Müller. Pabaigos nėra –…
HORIZONTAI. 1914-ųjų vasarą trylikametė Oda Šafer palieka aristokratišką Berlyno gyvenimą ir išvyksta gyventi į šeimos dvarą Estijoje. Oda atsiveža motinos…
HORIZONTAI. 1914-ųjų vasarą trylikametė Oda Šafer palieka aristokratišką Berlyno gyvenimą ir išvyksta gyventi į šeimos dvarą Estijoje. Oda atsiveža motinos…
„Nekenčiu šitos valstybės… Nenoriu nieko bendro su ja turėti… Ji taip dažnai demonstravo visišką charakterio neturėjimą, kad prarado garbę… Ši valstybė yra be charakterio ir be gėdos, nors ji niekada to nesigėdijo“ – taip apie gimtąją Austriją rašė Thomas Bernhardas savo paskutiniame romane „Ištrynimas“. Šiandien, kai pasaulyje naują karą kursto brutali imperinė jėga, šie rašytojo žodžiai apeliuoja ne vien į civilizuoto pasaulio vadovus, bet ir į kiekvieną mąstantį žmogų. Ar turiu charakterį? Ką renkuosi – gerbūvį ar garbę? Kaip išreiškiu savo poziciją? Esamasis laikas meta iššūkį teatrui, kaip jautriausiam meniniam supančios tikrovės barometrui. Ar teatras pasirengęs jį priimti? Ir išsaugoti nepriklausomą požiūrį, neužsiimti jokio plauko propaganda.
Rugpjūčio 15 d. Lietuvos kino teatruose startavus filmui „Nematomas frontas“, žiniasklaidos priemonės, socialiniai tinklai ir filmo kūrėjų Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono pašto dėžutės užtvindytos padėkomis ir nuoširdžiais komentarais. Filmui palaikymą išreiškė gausus būrys žinomų politikos, visuomenės ir šou verslo veikėjų.