Search Results for: "pinhole"
Trečiadienio video pusryčiams siūlome dar kartą pabandyti pasigaminti Pinhole fotoaparatą. Straipsnį apie pinhole jau esame publikavę Laikas.lt žurnale ir portale, tačiau išsamus video galėjo būti ir nepastebėtas.
Pinhole sąvoka dabar tokia populiari, kaip ir vintažas, o degtukų dėžutė, virtusi į juostinį fotoaparatą, slepiasi ne vieno praeivio rankinėje. Pinhole dėka kiekviena fotojuosta gali tapti unikali, fiksuojant vaizdą negali matyti, ką tiksliai fotografuoji, o aplinkos trikdžiai dažnai sukuria netikėtus efektus bei spalvas.
1. Apgamas ant kaktos – žmogus piktas, dažnai linkęs į žiaurumą. Patariama saugotis nelaimingų atsitikimų.
2. Apgamas ant kairio smilkinio – išlaidumo ženklas. Patariama stengtis gyventi kuo taupiau.
3. Apgamas ant dešinio smilkinio – žmogus pasižymi išskirtiniais gebėjimais. Senatvėje jam gresia susirgti sunkia liga.
4. Apgamas ant antakio ar šalia jo – laimingos santuokos ženklas. Pavojai – apsinuodijimas maistu.
5. Apgamas akies kamputyje ar greta jo – žmogus sąžiningas ir atviras. Laimingas jis jaučiasi tada, kai yra mylimas.
6. Apgamas ausies viduje ar išorėje – turtai ir šlovė. Patarimas – gerai apgalvoti savo sprendimus.
7. Apgamas ant kairio skruosto – darbštumas, rimtumas ir stiprybė.
8. Apgamas ant dešinio skruosto – žmogus laimę atras šeimoje.
9. Apgamas ant nosies viršutinės dalies – aistra ir ekstravagancija.
10. Apgamas ant kairės nosies pusės – nepastovumas ir laimė. Patariama saugotis aukščio.
11. Apgamas ant kairės nosies pusės – kelionės ir aktyvus laisvalaikis.
12. Apgamas ant nosies galiuko – nuoširdus draugas. Tokiam žmogui patariama labai gerai apgalvoti, ką jis kalba.
13. Apgamas ant lūpos – godumas ir geranoriškumas.
14. Apgamas ant apatinės lūpos – darbštus ir ramus žmogus, kurio ateityje laukia sėkmė.
15. Apgamas ant smakro – sąžiningas, protingas ir meniškas žmogus. Jam dažniausiai pavyksta viskas, ką jis daro.
16. Apgamas kairio žandikaulio apačioje – kritiška asmenybė. Patariama pasisaugoti traumų.
17. Apgamas kairio žandikaulio apačioje – pavojus. Patarimas – saugotis vandens ir ugnies.
Laikas.lt
Kokia meninės fotografijos vieta skaitmenizuotame fotografijos pasaulyje, kalbama knygoje „Lietuvos fotografija: 1990–2010“. Agnė Narušytė apžvelgia svarbiausius procesus, įvykusius Lietuvos fotografijoje per 20 atkurtos nepriklausomybės metų. Autorė atskleidžia pagrindinius fotografijos meno pokyčius, analizuoja tokius reiškinius kaip atminties diskursas, absurdo vaizdavimas, konceptualioji fotografija, pinhole atgimimas ir kt.
Ne paslaptis – vestuvės, kurios, atrodo, vyksta tik kartą tavo gyvenime, itin skatina vartotojiškumą, iš kurio kyla ne tik psichologinių bėdų. Kvietimai, suknelės, automobiliai, gėlės, pagalvėlės, dovanėlės… Sąrašas gali tęstis be galo.
Norėti visko ir labai daug nėra blogai, svarbu – įvertinti tikrąsias savo galimybes ir… pamąstyti apie viso to prasmę: kur vėliau dėsis visi šie, jūsų vestuvėms supirkti daiktai? Ar jie tikrai buvo verti jūsų išlaidų? Apie tai, kad vestuvės galėtų padėti spręsti ekologines problemas, užsienyje jau keleri metai kalbama vis daugiau. Lietuvoje vestuvių ir ekologijos bendra tema yra pakankamai nauja. Pagaliau, rengiant vestuves ir galvojant apie gamtą, tai virsta net ir ekonomija, nes sutaupoma povestuvinei kelionei ar kitoms bendroms šeimos rekmėms. Vestuvių planuotoja Lapė jums pataria:
medis padėkos, jei kvietimus ir visą kitą spausdintą medžiagą vestuvėms ruošit ant perdirbto popieriaus. Jei sugebat tai padaryti savo rankomis ir nestokojat idėjų – daug šansų, kad jūsų vestuvės bus tikrai asmeniškos, šiltos ir išskirtinės.
Pasižiūrėjus į kainas benzino kolonėlėse, panašu, kad pasaulį valdo nafta. Tad jei nors šiek tiek galvojate apie Žemę – tuoktuvių ceremoniją ir pobūvio vietą išsirinkite netoliese, kad svečiai ir jūs patys visur galėtumėte suvaikščioti pėsčiomis arba pasinaudoti dviračiais, arklių traukiamu vežimu ar karietaite. Patikėkit, nebūtų šaunesnio vaizdelio, nei jaunieji, į bažnyčią atvažiuojantys dviračiu tandemu.
Būsima nuotaka orginalų, geros kokybės drabužį aptikusi komiso, padėvėtų prekių parduotuvėje ar mamos/močiutės spintoje gali būti laimingesnė nei parsisiuntusi Pronovias masinės gamybos pavyzdį, nes kelis kartus dėvimas drabužis neskatina žmonių išnaudojimo trečiosiose šalyse, kur vargšės moterytos palinkusios ties siuvamosiomis mašinomis pluša už skatikus ir mažina bereikalingą vartojimą.
Susiraskite gerą floristą ir šventei papuošti naudokite vietines skintas gėles, o ne olandiškas chemijos pripreparuotas gėrybes. Gėles merkite į senus stiklainius nuo uogienės ar agurkėlių, skardines nuo saldainių, skardinius kibirus ir voneles – daiktai atliks dar vieną funkciją savo egzistencijoje ir šį kartą – estetinę. Dar geriau – stalus papuošk vazoninių gėlių kompozicijomis, kurias po šventės galėsi pasodinti mamos sode ar savo balkone. Arba gėles keisk įdomios formos ar spalvos akmenimis, vaisų vazomis. Kuo nuostabiausia dovana bet kuriam svečiui taps mažas medelio sodinukas ar gėlių, žolės sėklų maišelis kuriuos pasodinęs svečias prisidės prie Žemės išsaugojimo ir prisimins jūsų vestuves kiekvieną kartą pažvelgęs į augalą. Vestuvių dieną medelio/ių sodinimas gali būti puiki programos dalis: simboliška ir tikrai gražu.
Puokštės ar kitų dekoracijų gamybai panaudokit jau kažkada jums tarnavusias medžiagas: sagos, seni nebenešiojami drabužiai, bižuterija ir kt. Naudokit juos gamindami stalo korteles, vėliavėles palapinei, saldaus stalo dekoracijoms. Po šventės viską atiduok netekėjusioms draugėms ar sendaikčių pardavėjams, lai senų daiktų istorija tęsiasi.
Tegul jūsų vestuvinį tortą iškepa mamos ar geriausia draugė, o gal patys… Kad ir nebus jis tobulai nuglaistytas, bet tikrai jūsų, gamintas su meile. Stenkitės naudoti tik natūralius produktus. Naujausia 2011 m. tendencija – bent keli, gali būti ir skirtingi, pyragai. Nežinia, kiek ši idėja gyvuos realybėje, bet kas pasakė, kad tortas vestuvėse būtinas?
Ekologiškų vestuvių planavimas, tikėtina, atims iš jūsų daugiau laiko ir pastangų, tačiau neįsileidus į savo vestuves to, ką galite lengvai rasti parduotuvėse, sukursite nepakartojamą šventę. Viliuosi šie keli patarimai pagelbės jums. Smagaus planavimo!
Lapė
Nuotr. Simplybloomphotography.com
Natūralumui pirmenybę teikianti Valentina metus laiko rinko informaciją apie namie gaminamą muilą ir jau kaip pusmetis tuo užsiima. Prieš pasidalindama sukauptomis žiniomis mergina įspėja, kad tai atsakingas procesas, tad reikia laikytis visų straipsnyje nurodytų atsargumo priemonių.
Valentina demonstruos muilo gaminimą šaltuoju būdu, kuris, beje, yra paprastesnis už karštąjį. Mergina neišduoda savojo recepto, tačiau įvairiausių variantų galima rasti internete. Čia išsamiai pateikiamas pats procesas su itin naudingais patarimais.
Taigi pradedam alyvuogių aliejaus bekvapio muilo gaminimą:
1.Pasiruošiame visas darbui reikalingas priemones. Jums reikės: svarstyklių, indo (tik ne aliuminio), kuriame bus tirpdomi aliejai, didesnio indo, kuris bus naudojamas kaip vandens vonelė, aukšto matavimo indo, šaukšto, termometro (rodančio iki 100 laipsių), guminių pirštinių, prijuostės, apsauginių akinių, respiratoriaus, blenderio, formos, į kurią bus supilamas pagamintas muilas. Gaminimui reikalingi produktai: skystieji (alyvuogių, migdolų, avokadų ir kt.) ir kietieji (kokoso, palmių, sviestmedžio, kakavos ir kt.) aliejai, šarmas, distiliuotas vanduo, actas (neutralizuoti šarmui). Papildai priklauso nuo pasirinkto recepto: molis, eteriniai aliejai, įvairios žolelės. Pavyzdžiui, muilui-kūno šveitikliui naudojama – jūros druska, smulkinti avižų dribsniai, malta kava, aguonos. Spalvai išgauti galima įpilti morkų ar burokėlių sulčių.
2.Apsiginkluojame visa išvardyta amunicija ir pasveriame reikiamą kiekį šarmo. Tai geriausia daryti atviroje patalpoje, pavyzdžiui, balkone. Šarmą galima sverti, kad ir paprastame indelyje nuo jogurto. Vandenį taip pat sveriame. Vietoj jo galima naudoti pasigamintą žolelių nuovirą. Valentina naudojo ramunėlių. Nuovirą būtina atvėsinti.
3.Šarmą beriame į vandenį (jokiu būdu ne atvirkščiai) ir greitai maišome šaukštu, kol jis ištirps. Jeigu naudojamas vanduo, jis turi tapti skaidrus. Masė labai greitai įkais iki aukštos temperatūros. Mišinį atvėsiname iki 35–50 laipsnių.
4.Kol mišinys vėsta, tirpdome ant ugnies kietuosius aliejus puode, kuris yra įdėtas į kitą puodą su vandeniu. Ištraukiame iš vandens vonelės puodą su ištirpusiais kietaisiais aliejais ir supilame pasirinktus skystuosius aliejus, kurie atvėsins masę. Šiuo atveju naudotas skystasis alyvuogių aliejus.
5.Kai vandens-šarmo mišinio ir aliejų mišinio temperatūros bus vienodos, juos tarpusavyje sumaišome. Lėtai pildami vandens-šarmo mišinį į aliejus maišome šaukštu. Geriausia pilti per sietelį, kuriame liks neištirpę šarmo likučiai.
6.Įjungiame blenderį ir su pertraukomis maišome po 20–30 sekundžių. Pamažu masė ima tirštėti. Kai ji tampa tokia tiršta, kad užrašius ką nors, užrašas išlieka, sustojame.
7.Sudedame visus norimus papildus.
8.Supilame masę į formą. Išlyginame nelygumus. Uždengiame šiltai ir paliekame 1–2 paroms sustingti. Šiluma reikalinga gelio fazei, t .y. šarmo ir aliejaus transformacijai į muilą, muilo brendimo procesui.
9.Po 1–2 parų supjaustome muilą į gabalėlius ir paliekame juos apdžiūti. Sudedame į kokią nors dėžę taip, kad muilo gabaliukai gautų oro. Laikome kokias 4–6 savaites. Anksčiau pradėjus naudoti muilą, jis gali pakenkti odai. Jeigu prausiantis, jaučiamas dilgčiojimas, reiškia – muilą reikia dar palaikyti. Turi nesijausti jokio diskomfortą.
Svarbu. Viso proceso metu nenusiimame pirštinių ir akinių, saugomės, kad neužtikštų šarmas. Kai muilas jau formoje, sutvarkome darbo vietą ir tik tada nusiimame apsaugines priemone. Gaminant muilą, svarbu, kad toje pačioje patalpoje nebūtų vaikų ir gyvūnų.
Valentina pagamino 800 gramų muilo, kuriam sunaudojo medžiagų už 30 litų. Tačiau čia pateikiamas paprasčiausias variantas. Kaina priklauso nuo pasirinkto recepto. Brangiausiai kainuoja eteriniai aliejai.
Valentinos gaminto muilo gabaliuką galima įsigyti už 5–10 litų. Susidomėjusieji ar šiaip turintys klausimų, galite su mergina susisiekti el. p. [email protected]
Parengė Dovilė Raustytė
Nuotr. Valentinos ir Photos.com
Daugelį metų pasaulis „Pasidaryk pats“ (angl.: DIY, do it yourself) kultūrą atmetė kaip skirtą uždaroms socialinėms hipių arba pankų grupelėms.
Tačiau, smunkant ekonomikai, žmonės ėmė ieškoti kelių tapti nuo jos kuo mažiau priklausomais. Taip šiuolaikinio žmogaus akiratyje atsirado „Pasidaryk pats“ kultūra – visai nenauja, netgi neoriginali, tačiau be galo praktiška ir susilaukianti vis daugiau sekėjų.
„Pasidaryk pats“ – trumpa istorija
Jeigu žiūrėsime labai plačiai, „Pasidaryk pats“ atsirado kartu su žmonėmis. Būtent tada, kai pirmieji žmonės pamažu išmoko užkurti ugnį, gaminti ūkio padargus ar statyti namus. Žodžiu, viską darė ir darėsi patys sau. Bėgant amžiams, žmogus darėsi gudresnis ir savo buičiai palengvinti surasdavo vis daugiau būdų. Pradžioje gamino vieni kitiems, mainydavo, tuomet išrado viską už juos darančias mašinas. Ir, štai, amžius po amžiaus, atsiradome mes. Šiuolaikinės technologijos jau daro beveik viską, ką anksčiau kūrė žmogus. Skelbiamės esą laisvi, tačiau nieko nebedarome patys: maistas paruoštas, namas pastatytas, drabužiai pasiūti, mašinos palengvins mąstymą ar socialinius santykius – tik rinkis ir mokėk pinigus. Kitaip sakant – dirbk, pirk ir mirk.
Vienas pirmųjų iš moderniosios visuomenės apie besaikį vartotojiškumą dar 1845 metais (!) prabilo amerikičių filosofas Henris Davidas Thoreau. Jis, pasišlykstėjęs tuometinės visuomenės tuštumu, metė viską ir pasitraukė gyventi į miškus. Prie upės susirentė namelį, pasisodino daržovių ir beperstojo rašė esė, kurios vėliau sugulė į knygą „Voldenas, arba gyvenimas miške“. Ši knyga, po daugiau nei pusantro šimto metų, tapo tikru „Pasidaryk pats“ kultūros manifestu.
Žinoma, H. D. Thoreau yra tik vienas pavyzdys iš būrio „Pasidaryk pats“ aktyvistų pasaulio istorijoje. Prisiminkime 1900 metais JAV susiformavusį meninikų ir amatininkų judėjimą, kuris visiškai atsiskyrė nuo industrinės visuomenės; ar pagal tikrus faktus pastatytą filmą „Into the wild“. Ir viskas vien tam, kad pajustume tikrąją laisvę.
Kažkur apie 1960 metus „Pasidaryk pats“ įgavo pagreitį Didžiojoje Britanijoje. Pamažu formavosi ištisas judėjimas. Pirmieji „Pasidaryk pats“ festivaliai, stovyklos, kūrėsi muzikinės grupės. Tiesa, daugiausia sekėjų „Pasidaryk pats“ atsirado pankų ir hipių judėjimuose. Britų pankroko grupė „Crass“ kūrė pirmuosius „skvotus“-socialinius centrus, pirmieji iš lentų kalė scenas festivaliams ir panašiai.
Vakarų šalyse, apie 1990 metus, „aukso gyslą“ pagavo ir masinė medija: pradėtos transliuoti įvairios žmones, atrodo, paprastų dalykų mokančios televizijos laidos, leidžiami teminiai žurnalai, knygos…
Galbūt todėl, kad „Pasidaryk pats“ idėjos rišasi su „madinga“ tema – ekologija, dabar šiam judėjimui skiriamas itin didelis dėmėsys. Galbūt žmonės pavargo būti visiškai priklausomi, galbūt iš neturėjimo ką veikti, tačiau „Pasidaryk pats“ tampa vis aktualesnis. Pagaliau griaunamas mitas, esą, „Pasidaryk pats“ skirta tik pankams arba hipiams. Judėjimas beldžiasi ir į paprastų žmonių buitį.
„Pasidaryk pats“ veidas arba keletas įdomesnių faktų
Vienas iš daugelio „Pasidaryk pats“ veidų – dar į lietuvių kalbą neišvertas terminas „fryganizmas“. „Fryganai“ yra tam tikri sanitarai – jie surenka tai, ką kiti išmeta, sutvarko, perkostruoja ir panaudoja sau. Kuomet visuomenėje galioja taisyklė: „Sugedo? Netaisyk, mes lauk ir pirk naują!“, „fryganai“ daro viską, kad kiek įmanoma daugiau išmetamų daiktų būtų naudojami. Jūs net neįsivaizduojate, kiek gyventojų į pasaulio šiukšlynus išmeta gero maisto ir technikos vien todėl, kad ji prarado prekinę išvaizdą. Ir neklyskite manydami, jog išmetamas maistas – sugedęs, technika neveikia, baldai sulūžę, o rūbai visiškai sunešioti. Vakaruose prekybos centrai išmeta brangiausią vyną dėl pažeistos etiketės, o dviračiai metami vien dėl nuleistos padangos.
„Fryganai“ veikia visuomenės viduje, sunku patikėti, tačiau dabar įmanomas ir radikalus atsiskyrimas nuo vartotojiškos kultūros. Štai, Meksikos revoliucinis judėjimas – zapatistai – jau seniai atskiskyrė, sukūrė savo bendruomenę: mokosi, gamina, mainosi tarpusavyje, žodžiu, viską daro patys. Jie visiškai nepriklausomi nuo visuomenės. Apie juos dažniausiai sužinome tik iš vadinamų „fair trade“ tinklais plintačių zapatistų gaminamų produktų, ypač kavos.
Be visa to, pasaulyje apstu „Pasidaryk pats“ festivalių, kuriuose viskas – nuo tualeto iki scenos – padaroma žmonių rankomis. Grupių, kurios pačios organizuoja turus, pačios siuva dėklus kompaktiniams diskams. Ir žmonių, kurie iš šiukšlių, šieno pasistato puikiausius namus.
Turėkite omenyje, kad „Pasidaryk pats“ kultūra labai plati. Ji gali apimti paaugles, gaminančias dekupažinius auskarus, tūsktančius žmonių pritraukiančius festivalius ar namo statybą. Kiekvienas dalykas, ką tu ir aš padarome patys, o ne perkame jau seniau pagamintą, turtina mus „Pasidaryk pats“ dvasia. Pasitikėkime savimi ir, kaip sakė H. D. Thoreau, netapkime mūsų kurtų įrankių įrankiais.
Goda Raibytė
Šis straipsnis publikuotas birželio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:
Konstruojame Pinhole fotoaparatą.
Kaip pasigaminti muilą namie?
Ekologiškos ir ekonomiškos vestuvės
Nuosavas lėktuvas – asmeninėms pramogoms?
Mikas Binkis – fotografas, informatikas ar pedagogas? Matyt, pats šio interviu herojus pastarojo klausimo sau neužduoda, nes, pasak jo, šios kelios sritys (o kur dar ir įvairūs hobiai…) puikiai sugyvena viename asmenyje. Nuo prisiminimų iš „muilinės“ laikų iki profesionalių fotosesijų studijoje – apie visa tai kalbame su kauniečiu fotografu, kuris, greičiausiai, nesutiktų fotografuoti Jūsų vestuvių, Miku Binkiu.
Su Jumis sveikinasi pirmasis vasariškas Laikas.lt numeris, kurio pagrindinė tema – „Pasidaryk pats“. Kodėl tokia tema? Prisiminkime, ar parduotuvėje apžiūrint drabužius neiškilo klausimas – kodėl aš turiu mokėti už šį daiktą šimtą litų, kai jį lengva ir pačiam pasisiūti? Tai galioja ne tik garderobui. „Pasidaryk pats“ kultūra labai plati ir apima beveik viską – nuo telefono dėklo pasiuvimo iki namo pastatymo. Be to, paties padarytas daiktas, nors ir ne toks dailus kaip iš parduotuvės, visada neš gražius prisiminimus apie kūrybinį procesą. O ir dejuoti nereiks, kad vasara jau atėjo, o atostogoms pinigų sutaupyti neišėjo, nes tiek visko reikėjo pirkti… Arba, kaip įvadiniame straipsnyje teigia Goda, „Kiekvienas dalykas, ką tu ir aš padarome patys, o neperkame jau seniau pagamintą, turtina mus „Pasidaryk pats“ dvasia“. Tad pasidarom patys?