Search Results for: "piešiniai ant sienų"
„Šią ypatingą kolekciją įkvėpė beveik prieš pusšimtį metų grafikės Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus piešti piešiniai, kurie kadaise puošė legendinės „Nykštuko“ kavinės sienas ir Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sienas. Prieš penkerius metus kalbėdami su draugais pagalvojome, kaip šaunu būtų atkurti šią vietą, todėl kai Rimantas Kaukėnas kreipėsi į mane, prašydamas sukurti kolekciją jo paramos fondui, nesudvejojau – būtent dabar turi atgimti „Nykštuko“ dvasia, – sako A. Pogrebnojus.
Antrasis tarptautinis gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“ sulauks vieno garsiausių gatvės menininkų pasaulyje – ispano Aryz. Festivalio organizatoriai džiaugiasi galimybe naują šio menininko kūrinį pamatyti Vilniuje. Rugsėjo 5–12 d. Aryz pieš ant Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro pastato sienos Dainavos g. 5, kuri gerai nužvelgiama važiuojant judria Jasinskio gatve. Šiuo metu derinami paskutiniai leidimai piešiniui įgyvendinti.
Grafičių subkultūra kelia ne vieną konfliktą visuomenėje. Patys grafičių piešėjai konkuruoja tarpusavyje, nuolat „kariauja“ su teisėsauga ir, dažnai, su užrašus ant sienų keikiančiais miestų gyventojais. Vis dėlto grafičių subkultūra pykdo ir kuria temas diskusijoms dar vienai grupei žmonių – architektūros tyrinėtojams.
Nepriklausomybės paskelbimas Lietuvoje nulėmė naujų madų vėjus iš Vakarų, atpūtusius ir masyvią hiphopo kultūrą. Muzika, riedlentės, apdribę rūbai ir, žinoma, grafičiai – visa tai neilgai trukus apžavėjo jaunus lietuvius ir tarsi pastūmėjo save išreikšti nelegaliai ant miesto sienų purškiant dažus. Tai buvo grafičių subkultūros Lietuvoje pradžia, apie kurią papasakoti sutiko Lietuvoje žinomas buvęs grafičių scenos dalyvis, pravarde Plūgas.
Vis dažniau pasigirstant kalboms apie didėjančią nelegaliai piešiamų „graffiti“ problemą Kaune, menų inkubatorius „Fluxus ministerija“ imasi iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją.
Kol Lietuvoje kovojama su graffiti „meistrais“, mėgstančiais savo kūryba puošti svetimos nuosavybės sienas, pasaulyje atsiranda vis daugiau pastatų, besipuikuojančių originaliais, meniškais ar bent jau linksmais piešiniais. Kviečiame pasigrožėti!
Jean-Michel Basquiat buvo pirmasis juodaodis menininkas tapęs tarptautinio masto žvaigžde, triukšmingai įsiveržusia į šiuolaikinio meno pasaulį. Šiandien jo paveikslai aukcionuose parduodami už nepadoriai dideles sumas, o kompanija „Reebok“ gamina į meno kūrinius panašius sportinius batelius, įkvėptus talentingojo niujorkiečio, anksti iškeliavusio į kitą pasaulį… (R.I.P.).
Nors pirmaisiais grafičiais galima laikyti ir piešinius urvuose, šios subkultūros judėjimo pradžią akivaizdžiausiai žymi pirmosios jos apraiškos JAV. 8 dešimtmetyje čia grafičiai prasidėjo nuo politinių aktyvistų užrašų ant sienų ir tokių gaujų kaip „Savage Skulls“ (liet. „Laukinės kaukolės“), „La Familia“ (liet. „Šeima“) ir „Savage Nomads“ (liet. „Laukiniai klajokliai“) teritorijų žymėjimo. Vėliau palaipsniui tai išsivystė į šiandieninį grafitį – įvairiakryptį, daugiatikslį ir skirtingą. Ne visada susimąstome, kodėl grafičiai atsiranda, kas juos piešia, dažniau vertiname, grožimės ar burnojame. O užkulisiai labai įdomūs ir juos analizuojantys sociologai pateikia ypatingų įžvalgų.
Algio Ramanausko-Greitai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskelbta grafičių meistro, pasivadinusio „Solomon“, medžioklė sulaukė milžiniško visuomenės susidomėjimo. Solomon dabar žino visi – ne tik policija.
Rugsėjo 2-3 d., jau penktus metus Vilniaus Naujamiesčio rajone vyksiantis vienintelis urbanistinis muzikos ir menų festivalis „Loftas Fest“ šiemet visus kvies su šūkiu „Creative City in the City“. Didžiulėje industrinėje buvusių ir vis dar veikiančių fabrikų teritorijoje festivalio metu įsikurs miestas mieste, kuriame festivalio lankytojų lauks didžiulė koncertų, menų ir pramogų programa padalinta į tris kategorijas – „Audio“, „Visual“ ir „Urban“.