Search Results for: "pasitikėjimas savimi"
Jamesas Victore’as – autorius, dizaineris, nepriklausomos dizaino mokyklos vadovas, režisierius. Be to, jis dėsto ir kiekvieną semestrą atlieka improvizuotą tyrimą studentų drovumo tema – tiesiog klausia jų, kas skaito save droviais. Kiekvieną kartą mažiausiai trys ketvirtadaliai studentų kelia rankas… Nors ir pečių lygyje, ne aukščiau. Tačiau ar šis reiškinys būdingas tik studentams, besimokantiems vaizduojamojo meno subtilybių? Kas dėl kitų profesijų: buhalterių, inžinierių, vadybininkų – ar jie taip pat kenčia nuo to paties? Nejaugi mes visi drovimės?
Aktoriaus profesija Lietuvoje dažnai būna apipinta įvairiais mistiniais elementais, išaukštinama ar atvirkščiai – nuvertinama. Jaunosios kartos Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius Audrius Bružas – buvusio televizijos improvizacijų šou „Pagauk kampą“ dalyvis, improvizuojantis spektaklyje „Kitas kampas“ ir šiuo metu įgyvendinantis naują improvizacijos žanro projektą „Eilinis Elitas“. Audrius Bružas savo pašaukimą ir vietą po teatro saulę atrado improvizacijos žanro scenoje. Azartas, spontaniškumas, adrenalinas, gyvas kūrybinis procesas, laisvė – visa tai užveda Audriaus kūrybinį varikliuką, neleidžiantį sustoti vietoje ir skatinantį ieškoti bei atrasti naujus teatrinio žanro ypatumus. Aktoriaus profesijos Audrius Bružas nesureikšmina, neišskiria ir neišaukština kitų profesijų atžvilgiu, juk svarbiausia yra daryti tai, kas patinka, svarbu išdrįsti ir pasitikėti savimi.
Turiu problemą. Nepasitikiu savimi ir man tai labai trukdo moksluose, bendravime su kitais, įvairiose situacijose. Sau atrodau negraži, matau vien išsipūtūsį pilvą, juodus paakius, spuogus ir kitus aplinkiniams mažai pastebimus dalykus. Šiaip stora savęs nelaikau, sveriu 53kg, esu 175cm ugio. Tačiau kitos man atrodo dešimt kartų plonesnės, gražesnės, rodos, kad jų veido oda gražesnė ir jos mokosi geriau. Viduje trokštu tokia būti, esu idealiste. Taip pat trokštu turėti gražių rūbų kaip jos, būti modeliu (išbandžiau daugelį agenturų, bet nei viena neatrinko ir tai dar labiau sumažino pasitikejimą savimi).
Seksualumas – tai vidinė būsena, o ne dailūs apatiniai, flirtas ar vilionės, skirtos priešingai lyčiai. Seksualumas – tai spinduliuojanti aura, pasitikėjimas savimi ir gera savijauta.
Lengva elegancija, švelnus bei modernus vyriškumas, tylus pasitikėjimas savimi – šio pavasario vyrų mados leitmotyvai, diktuojami Kanų filmų festivalio žvaigždžių, teniso bei golfo žaidėjų pamėgtų prancūzų mados kūrėjų.
Kartais žmonėms būna smalsu, kokiomis temomis dažniausiai kreipiasi klientai į psichoterapeutus. Didžiausia ir aktualiausia tema – santykiai. Daugiau nei pusė sesijų būna apie santykius su artimais žmonėmis, draugais, kolegomis, kitos lyties atstovais ar nepažįstamais žmonėmis. Kitos dažnos temos: problemos darbe, pasitikėjimas savimi, sveikata ar vaikų auklėjimas, karjera ir su tuo susiję pašaukimas ir pinigai. Neretai pereinama į egzistencines temas: tikėjimą, mirtį ir gyvenimo vertybes. Šiandien pakalbėsime apie santykius. Apie santykius tarp vyrų ir moterų.
Teiginiai, jog moterys linkusios gerokai ilgiau ieškoti būsto nei vyrai arba kad dailiosios lyties atstovėms svarbi tik būsto estetinė išvaizda – iš piršto laužti, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt liepos mėnesį inicijuota portalo lankytojų apklausa. Vienas ryškiausių skirtumų tarp lyčių – derybos. Nelinkę derėtis dėl būsto yra tik 9 proc. vyrų ir 16 proc. moterų.
Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad vyrams svarbu, kiek jie nusiderės, kitaip tariant, sutaupys. Perkant ar nuomojantis būstą nusiderėti nuo prašomos sumos daugiau nei 10 proc. siekia net 34 proc. vyrų, tuo tarpu moterų – tik 25 proc.
Psichologas dr. Marius Daugelavičius, vertindamas apklausos rezultatus, pastebi, kad statistiškai moterims yra dažniau būdingas nepasitikėjimas savimi, o norint derėtis, reikia ryžto, sugebėjimo panaudoti spaudimo elementus.
„Moterys linkusius nusileisti, o vyrai – ryžtingesni, dažniau priima sprendimus. Nors kiekvienu atveju viskas priklauso nuo asmeninių individo charakterio savybių, tačiau pastebėti tam tikrus dėsningumus tikrai galima“, – teigia psichologas.
Vyrai mano, kad žino viską
Vyrai savo ryžtingumą įrodo ir savarankiškai spręsdami pirkti ar nuomotis būstą. Remiantis Domoplius.lt inicijuotos apklausos rezultatais, vyrai (28 proc.) yra labiau nei moterys (20 proc.) linkę sprendimą priimti patys. 70 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir 77 proc. moterų teigia, jog patarimo kreipiasi į šeimą, sutuoktinį ar sugyventinį.
Komentuodamas šią situaciją psichologas pastebi, kad vyrai dažnai sprendimus priima savarankiškai, nes jie mano, kad viską žino, sugeba, jaučiasi teisūs – tokia jau vyrų ypatybė. „Moterys daugiau klausia kitų asmenų patarimų – giminių, draugų, kolegų, joms svarbu atsižvelgti į kitų nuomonę, išnagrinėti situaciją“, – lyčių skirtumus įvardija dr. M. Daugelavičius.
Vieta ir kaina – visiems svarbu
Įdomu tai, jog rinkdamiesi būstą ir moterys, ir vyrai pagrindinį dėmesį skiria vienodiems kriterijams. Didžiausią įtaką sprendimui turi vieta (27 proc. vyrų ir 25 proc. moterų) ir kaina (27 proc. vyrų ir 29 proc. moterų).
Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, Lietuvoje visiems svarbiausia – vieta ir kaina, į visus kitus būsto kriterijus atsižvelgiama tik įvertinus prioritetinius. „Mūsų portale ieškantys pagrindiniais paieškos kriterijais renkasi vietą, kainą, plotą, o jei ieškoma konkrečiai buto – kambarių skaičių. Ir tik vėliau žmonės paiešką internete detalizuoja pagal asmeninius poreikius – būsto statybos metus, aukštą, ar būste yra židinys ir t.t.“, – pasakoja E. Narbuntovičius.
Lyčių skirtumų mažėja
Prie netikėtų apklausos rezultatų galima priskirti tai, kad pastato estetinė išvaizda ar vaizdas pro langą vyrams ir moterims vienodai svarbu. Šį kriterijų kaip vieną svarbiausių įvardino 10 proc. moterų ir tiek pat vyrų. Būsto išplanavimas svarbus 15 proc. moterų ir 11 proc. vyrų.
Psichologas M. Daugelavičius tikina, kad moterys labiau vadovaujasi emocijomis, o jas sukelia estetinis vaizdas, todėl šie apklausos rezultatai kiek netikėti. „Moterys yra kiek labiau humanitarės, vyrai – dažniau analitinio techninio mąstymo. Jeigu moteriai patinka butas, jo išplanavimas, ko gero, ji bus linkusi jį nuomoti ar įsigyti, mažiau gilindamasi į techninius niuansus“, – spėja psichologas.
Visgi jis pastebi, kad lyčių skirtumai mūsų visuomenėje pamažu nyksta – moterys vyriškėja, joms vis svarbiau tampa karjera, finansiniai dalykai, atitinkamai vyrai krypsta į vadinamąją tradicinę moterų pusę, daugiau dėmesio skiria šeimos rūpybai, išeina tėvystės atostogų.
„Be abejo, tam daug įtakos turi vakarietiška kultūra, pagal kurią kiek keičiasi šeimos modeliai, vertybės, standartai. Jeigu vertintume dar plačiau, yra manoma, kad antrajame tūkstantmetyje prasidėjo Vandenio era, kuomet bet kokie barjerai dingsta, ribos susilieja ir viskas suvienodėja. Pasaulis keičiasi, gamta pulsuoja tokiu ritmu, kad visos ribos pamažu tirpsta“, – apie pokyčius visuomenėje pasakoja psichologas.
Dažniausiai ieško interneto portaluose
Tiek vyrai, tiek moterys naujo būsto pirmiausia teigia ieškantys nekilnojamojo turto skelbimų portaluose: atitinkamai 73 proc. ir 84 proc. respondentų. Draugų bei pažįstamų teiraujasi 11 proc. moterų ir 7 proc. vyrų., laikraščiuose, spaudoje naujo būsto ieško 15 proc. moterų ir tik 6 proc. vyrų.
E. Narbuntovičiaus teigimu, internete galima kur kas greičiau surasti aktualią informaciją, o laikas šiandien – ypač svarbus rodiklis. „Domoplius.lt galima rasti bene visus rinkoje parduodamus nekilnojamojo turto objektus. Ieškant per nekilnojamojo turto agentūras ar laikraščiuose, paieška užima daugiau laiko, nes reikia skambinti, bendrauti ar peržiūrinėti spaudą“, – atkreipia dėmesį E. Narbuntovičius.
Domoplius.lt inicijuotos apklausos rezultatai parodė, kad požiūriai dėl naujo būsto pirkimo ar nuomos paieškos trukmės tiek moterų, tiek vyrų panašūs: 54 proc. moterų ir 62 proc. vyrų teigia, kad būsto paieškoms skiriamas laikas nesvarbu – ieškos tiek, kiek reikės.
Dar neprasidėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) sulaukia vis daugiau susirūpinusių tėvelių, svarstančių, kokius būrelius nuo rugsėjo lankys jų vaikai. Didžiausioje neformaliojo ugdymo įstaigoje Vilniuje tėvai ir jų atžalos gali rinktis iš daugiau nei 100 aktyvių ir kūrybiškų veiklų.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro psichologė Inga Aleknavičiūtė pataria leisti vaikui ar jaunuoliui save išbandyti keliose srityse, nukreipti jam įdomia kryptimi, kur jis galėtų save realizuoti, o pastebėjus kelis vaiko gebėjimus ar domėjimosi sritis, galima paskatinti jį lankyti keletą užsiėmimų. Tačiau viso vaikų laisvalaikio nereikėtų perkrauti būreliais, nes dėl skubėjimo vaikas gali patirti įtampą, o dėl daugybės užsiėmimų kaitos – nuovargį bei laikui bėgant apskritai prarasti motyvaciją kuo nors domėtis.
„Nors vienas pagrindinių moksleivio uždavinių yra mokymasis, mokymuisi didelę įtaką daro vaiko pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas, domėjimasis naujais dalykais, gebėjimas siekti individualaus ir bendro rezultato, tobulėti. Vaikui svarbu išreikšti save, vystyti savo gebėjimus, atsiskleisti kaip asmenybei. Tai padaryti padeda būrelių lankymas“, – pasakoja psichologė I. Aleknavičiūtė, LVJC vedanti paaugliams skirtus „Pažink save“ užsiėmimus.
Norintiems lankyti kelias veiklas ir sutaupyti savo laiką nuo rugsėjo 1 d. LVJC pristato naujieną – jungtines MIX veiklas. Tai skirtingų LVJC užsiėmimų deriniai, skirti aktyviems, keliomis sritimis susidomėjusiems vaikams ir jaunuoliams nuo 5 iki 19 metų amžiaus.
MIX deriniai sudaryti iš 2 arba 3 skirtingų populiariausių LVJC užsiėmimų, vykstančių po 1 kartą per savaitę: plaukimo baseine, dailės, grafičio, keramikos ir mozaikos, aktorinio meno ir rytų kovos menų, gatvės, hiphopo, house dance ir kitų stilių šokių, žongliravimo, anglų kalbos (patiems mažiausiesiems – padedant muzikai ir žaidimams) ir kitų užsiėmimų. Vyresniems skirtuose jungtinių MIX veiklų deriniuose – savęs pažinimo ir bendravimo įgūdžių užsiėmimai „Pažink save“, taip pat aktorinio meno, ekonomikos, žurnalistikos ir foto-dizaino bei karjeros planavimo užsiėmimai.
Jau sukurta daugiau nei trisdešimt jungtinių MIX veiklų, tačiau ateityje jų skaičius augs, nes veiklų derinius galima bus susikurti patiems.
Rytoj – Didžiosios Britanijos princo Williamo ir jo sužadėtinės Kate vestuvės. Pasaulio spauda jau seniai aptarinėja, kaip tą dieną atrodys Kate, kokia suknele ji pasipuoš. Tuo tarpu mes sakome – kiekviena nuotaka vestuvių dieną siekia tampa princese. Ir nesvarbu, kad tik 24 valandoms. Žinoma, kad kiekviena nuotaka vestuvių dieną siekia atrodyti it iš pasakų atgijusi princesė. Tobulos suknelės paieškos, aksesuarų derinių bei šukuosenų ir makiažo pasirinkimo variantų gausa… Visi šie rūpesčiai yra malonūs, juk kiekvienas jų padės tapti jūsų ypatingos dienos princese!
Laimei, nesate karališkosios šeimos dalis, apvaržyta įvairiausiais pasirinkimų protokolais, tad turite visišką laisvę šią dieną susikurti tokią, kuri jums paliktų patį didžiausią malonumą prisimenant ją po daugelio metų. Tačiau, jei idėja būti bent šiek tiek panašiai į karališkosios šeimos narę jums atrodo viliojanti, siūlome keletą patarimų, kurie padėtų priartėti prie šio idealo.
1. Manikiūras. Ne paslaptis, kad rankos, tai kiekvienos moters vizitinė kortelė, tad kasdien privalote rūpintis šviežiai atrodančiu manikiūru. Elegantiškiausias – klasikinis prancūziškasis manikiūras ar švelnių šviesiais tonais lakuoti nagai.
2. Makiažas. Čia svarbiausia natūralumas. Spalvų gausa ar jų intensyvumas gali sukelti nepasitikėjimo ar siekimo pasislėpti efektą. Reprezentatyvi išvaizda, tai gaivumu dvelkianti sveika oda ir nuoširdus žvilgsnis, o tai padės sukurti natūralus makiažas.
3. Plaukai. Svarbiausia, kad jie būtų sveiki ir natūralių atspalvių. Taip pat čia nebūtina jokių įmantrių šukuosenų – lengvai krentantys palaidi ir vos susegti (surišti) – puikiausias pasirinkimas!
4. Suknelė. Kaip ir visada, svarbiausia, kad ji jums tiktų, derėtų pie jūsų sudėjimo, plaukų, akių bei kūno spalvos. Beje, kuklumas – dorybė, tad nepersistenkite. Bei auksinė taisyklė – komfortas svarbiau už įvaizdį, todėl rinkitės tik tai, kas jums tinka ir patinka, nes princese nepavyks atrodyti, jei viduje tokia nesijausit.
5. Laikysena. Net jei iš prigimties nesate tiesi, privalote šią dieną išstovėti tvirtai ant dviejų kojų, net jei ir jausitės pavargusi, ramstytis nevalia. Laikysena rūpintis reikėtų ir sėdint. Pradžioje tai gali būti sudėtinga, tačiau vėliau priprasite.
6. Pasitikėjimas savimi. Labai svarbu mėgti ir žavėtis savimi tokia, kokia esate, nes tik tai padės pelnyti aplinkinių žmonių pasitikėjimą ir komplimentus. Patikėkite, jūs tą dieną būsite pati gražiausia ir privalote būti laimingiausia, tad negali nieko bloga nutikti.
7. Mandagumas. Tai labai svarbi savybė. Būkite emociškai rami, elkitės mandagiai – nekelkite balso, nevartokite ne itin gražių žodžių, visada visiems padėkokite, būkite mandagi ir pagarbi net tada, kai kils nesklandumai ar kažkas su jumis elgsis grubiai.
8. Labdara. Turėtumėte dažniau pagalvoti ne apie tuos, kuriems pasisekė mažiau. Labdara užsiimti šiandien Lietuvoje galimybių atsiranda vis daugiau – tai gali būti savanoriavimas ar tiesiog nebenaudojamų daiktų (drabužių) dovanojimas. Todėl pasirūpinkite šio punkto įgyvendinimo iki vestuvių ar suplanuokite, kaip tai padarysite po jų.
9. Jautrumas. Elkitės su aplinkiniais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Rūpinkitės tais, kuriems to reikia. Kartais užtenka tik dėmesio. Nors tai ir jūsų šventė, tačiau jos metu nepamirškite pakalbinti svečių, paklausti, ar šie jaučiasi gerai, ar nieko netrūksta. Taip pelnysite šventės svečių simpatijas.
10. Pozityvumas. Tiesiog privalote daug šypsotis ir mąstyti pozityviai. Tai padės įvairiose situacijose. Kita vertus, princeses visi prisimena labiau ne dėl jų grožio, tačiau dėl nuveiktų darbų ir energijos, kurią ji skleidė.
Kaip matote, princese tapti visai nėra sunku, čia svarbiausiu elementu tampa visapusė harmonija. Nuotraukų galerijoje – keletas nuotakų, kurioms pavyko tapti princesėmis bent vienai dienai. Tad linkime kiekvienai nuotakai (bei visoms merginoms) būti pačių tikriausia princese ir galbūt ne tik vienai dienai!
Nuotr. http://modernvintagebride.blogspot.com
Su draugėmis kartą nejuokais susiginčijome, ką sunkiau auginti – berniuką ar mergaitę. Savaime suprantama, mergaites auginančios įrodinėjo, kad sunkiau joms, tačiau aš, pati augindama sūnų, galvoju priešingai. Įdomu, ką šiuo klausimu mano specialistai, pavyzdžiui, psichologai?
Rita
Tai klausimas, į kurį iš tiesų labai sunku rasti vieną atsakymą. Tačiau, pasak psichologų, pabandyti išsiaiškinti vis dėlto galima.
Disciplina
Kam sunkiau? Berniukams!
Kodėl berniukai visai nesiklauso, ką jūs sakote? Pasirodo, jie girdi kiek prasčiau nei mergaitės jau nuo pat gimimo, o vėliau šis skirtumas tik didėja! Mergaičių klausa apima platesnio diapazono garsus, jos lengviau suvokia tai, kas pasakyta, verbaliniai centrai jų smegenyse formuojasi greičiau nei berniukų. Berniukams labiau reikia fizinio kontakto – tiesiog paimti už rankos ir patraukti nuo draudžiamo objekto. Veiksmą jie supras geriau nei žodžius.
Fizinis saugumas
Kam sunkiau? Berniukams!
Vertinant mergaičių ir berniukų elgesį nesunku pastebėti, jog berniukai iš tikrųjų yra labiau išdykę ir agresyvūs nei mergaitės. Nuotykiai ir rizika maloniai kutena jų smegenyse esančius malonumo centrus.
Tam, kad pažintų pasaulį, daugumai berniukų neužtenka perskaityti apie jį knygose – paprastai jiems gyvenimas dovanoja daugiau mėlynių, guzų ir traumų. Ir daug didesnę paslaugą vaikams padarys tie tėvai, kurie, užuot draudę rizikuoti, išmokys įvertinti rizikos laipsnį ir atsirinkti, kada rizikuoti verta, o kada geriau kiek sulėtinti tempą.
Bendravimas
Kam sunkiau? Iš pradžių – berniukams, vėliau – mergaitėms!
Mergaitės nuo gimimo atidžiau ir noriau tyrinėja žmonių veidus, taigi jos gana anksti išmoksta suprasti neverbalinius signalus, kuriuos galima įžvelgti žmogaus veido išraiškose. Jos taip pat geriau pastebi balso tono pakitimus. Berniukai ne tik vėliau nei mergaitės išmoksta kalbėti – jų žodynas skurdesnis, jiems dažniausiai keblu išreikšti žodžiais savo jausmus. Taigi iš pradžių berniukams bendrauti išties gali būti sunkiau.
Tačiau mokykliniame amžiuje padėtis pasikeičia. Mergaitės dažnai pernelyg daug dėmesio ir energijos ima skirti balso tonui, žvilgsniui bei žodžių potekstei, tad joms bendrauti tampa kebliau: už išgirstos informacijos jos sparčiai ima ieškoti kitos informacijos, taip nutoldamos nuo pasakytų žodžių esmės.
Pasitikėjimas savimi
Kam sunkiau? Mergaitėms!
Pasak psichologų, mergaitėms paprastai sunkiau pasitikėti savimi ir jausti savo vertę dėl seniai visuomenėje įsigalėjusio stereotipo, esą mergaitė privalo būti miela ir mandagi, vadinasi, įtinkanti kitiems. Šis kultūrinis spaudimas nuo mažens moko mergaites rūpintis kitų jausmais ir poreikiais pamirštant savuosius. Ir kuo labiau mergaitė tam paklūsta, tuo menkiau ji ima vertinti save.
Vėliau savo vertės suvokimą dar labiau gali sumenkinti nepasitenkinimas kūnu ar išvaizda, taip pat gerokai dažniau varginantis mergaites nei berniukus.
Mokykla
Kam sunkiau? Dažniausiai berniukams!
Berniukaimokytis pradeda būdami kiek mažiau brandesni nei mergaitės. Todėl pradinėse klasėse berniukų mokymosi įgūdžiai paprastai būna silpnesni nei jų klasės draugių.
Išvada:
Tėvams, auginantiems berniukus, prireiks daugiau kantrybės įveikiant jų vaikystės metamus iššūkius nei tėvams, auginantiems to paties amžiaus mergaites. Tačiau sulaukus paauglystės viskas gali būti net labai pasikeitę – tada daugiau kantrybės, pedagogikos ir psichologijos žinių iš jų pareikalaus dukros.