Search Results for: "parodos atidarymas"
Vasario 11 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmečio dešimtmetis. 11 val. kviečiame į parodos atidarymui skirtą spaudos konferenciją, kurioje dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis, specialiai į parodos atidarymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų atskridęs fotografas Arūnas Kulikauskas, fotografai Giedrius Liagas ir Saulius Paukštys, parodos kuratorės Margarita Matulytė ir Ieva Mazūraitė-Novickienė.
Gegužės 27-28 dienomis Zaraso ežero saloje, kurioje vasarą tradiciškai vyksta tokie festivaliai kaip „Galapagai“ ar „Roko naktys“, rengiamas kurortinio sezono atidarymas. Turtinga savaitgalio programa nuties tiltą ir iki šių festivalių.
Antradienio vakarą kino teatre „Pasaka“ įvyko rekordinės raudonplaukių fotosesijos „Ieškomi Ryžaplaukiai“ parodos atidarymas. Šis įvykis pritraukė ne tik gausų būrį Lietuvos raudonplaukių bei jų draugų, bet ir televizijos laidų kūrėjus. Atidarymo metu žiniasklaidos atstovai bendravo su raudonplaukiais ir domėjosi ne tik jų išvaizdos ypatumais, bet ir jų asmenybėmis.
Lapkričio 6 d. 18 valandą įvyks rugsėjo mėnesį (AV17) galerijos surengto konkurso „Jungtys” parodos atidarymas.
„Aušros Vartų meno galerija“ džiaugsmingai laukia artėjančių Šv. Velykų ir pasitinka jas pristatydama žinomos tautodailininkės Agatos Granickos šventinių verbų parodą SPALVINGOSIOS PAVASARIO VERBOS. Kovo 31 d. 13 valandą „Aušros Vartų meno galerijoje“ įvyks parodos atidarymas.
Spalio 12-14 dienomis aktyviausius Kauno kultūros taškus užplūs daugiasluoksnė meno ir poezijos festivalio TARP renginių programa, kurią sudarys nemokamos poetinio kino peržiūros, fotografijų parodos atidarymas bei neužmirštama džiazo, poezijos ir performansų naktis.
„Džiaugiamės šiemet galėdami tokią įvairią ir tarptautinę programą pristatyti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, o vėliau – Klaipėdoje. Lietuvos publikai kasmet siekiame atskleisti platų tarpdisciplininio meno ir poezijos formų diapazoną, todėl festivalio programoje pristatome parodas, poezijos skaitymus, performansus, menų sintezes, filmų peržiūras, muzikos ir poezijos improvizacijas. Dėl renginių įvairovės festivalis tampa patrauklus itin plačiai auditorijai, kuri mūsų festivalyje tarsi naujai atranda poeziją,“– pasakoja Edvinas Grinkevičius ir Dovilė Butnoriūtė, festivalio programos organizatoriai Kaune.
Tarp kino ir poetikos: „Judantys eilėraščiai“
Plati festivalio programa įtiks įvairiausiam skoniui. Kaip ir kasmet TARP fetsivalio programoje pristatomas autorinis trumpo metro kinas, kuriamas atsispiriant nuo vieno eilėraščio, eilutės ar simbolio. Todėl įžanginis festivalio renginys – poezijos filmų peržiūra „Judantys eilėraščiai“ spalio 12 d. 20 val. kavinėje „Kultūra“ (Donelaičio g. 16) pristatys poetų D.Jurevičiaus ir B.Januševičiaus bei video-menininkų V.Malčiaus ir A.Maknytės darbus. Kartu festivalis tęsia tradicijas ir pristato poetinių filmų konkurso rezultatus. Šių metu konkurso tema savo laiku kontraversiškai vertinamos poetės B.Pūkelevičiūtės eilėraščio eilutė: „Aš vadinu Tave savąja neramybe, nes jokio / Kito vardo tau nesurandu“. Geriausius, įdomiausius, kompetentingos komisijos atrinktus trumpametražius filmus žiūrovai kviečiami pamatyti spalio 13 d. 18 val. VDU galerijoje „101” (Laisvės al. 53).
Tarp eilėraščio ir fotografijos: „Ypatingas pasiūlymas“
„YPATINGAS PASIŪLYMAS visiems poetams ir poetėms, kuriems raidės ir žodžiai nebekelia fizinio pasitenkinimo“ – tai eilutė iš Manto (Šamano) Gimžausko eilėraščio „ANTIGRAVITACINĖ VORUTA“. Šį eilėraštį interpretuoti ir rezultatus pristatyti šiemet kaip niekada šamaniškame festivalyje TARP jau žinomus ir perspektyvius fotomenininkus (Rūta Jankauskaitė, Dmitrijus Matvejevas, Linas Šinkūnas, Valdemaras Jurelevičius, Marius Aksijonaitis, Saulius Žiūra, Ramūnas Blavaščiūnas ir kt.) sukvietė parodos kuratorius, fotografas D.Jurevičius. Fotografai buvo kviečiami pateikti savąsias „antigravitacines vorutas“ – darbų ciklą iš dviejų ar trijų spalvotų, šiek tiek į pop art’o ar dadaizmo stilistiką „nukrypusių“ fotografijų. Spalio 14d. 19 val. paroda atidaroma VDA KDF galerijoje (Muitinės g. 4). Paroda veiks iki Spalio 27d. Smalsūs kauniečiai kviečiami įvertinti šio poetiško eksperimento rezultatus!
Tarp poezijos, performansų ir džiazo: pripažinti atlikėjai iš viso pasaulio
Finalinis festivalio TARP renginys nustebins net ir nemažai mačiusią Kauno publiką. Spalio 14 d. 21 val. Kulminacinis festivalio renginys prasidės buvusio Kauno kailių fabriko „Vilkas“ erdvėse, lofte „Gargaras“ (Raudondvario pl. 101). Unikalioje miesto erdvėje bus pristatyta turininga, originali ir tarptautinė programa.
Vakarą pradės charizmatiškas poetas „Luulur“ iš Estijos. Jis pademonstruos performansinį skaitymą – atliks neegzistuojančia, savo paties kalba parašytus eilėraščius. Vėliau sceną perims ryškiausia festivalio viešnia – Kimberley Bianca, intriguojanti ir šiuolaikiška medijų menininkė iš Australijos. Poetė savo pasirodymuose jungia medijas ir poeziją į vieną bendrą darinį. Pasaulio festivalių scenose vertinama Bianca pristatys naujausią, dar beveik niekur nerodytą, performansą pavadinimu „Baltlantis“.
Vakaro eksperimentus tęs poetas ir muzikantas Robin Bale iš Didžiosios Britanijos. Jo performansas „Repeticije Kolone“ – istorijos pasakojimo, atlikimo meno ir gyvai atliekamos audio/vizualios prezentacijos dėlionė. Performatyviajai vakaro daliai pasibaigus žiūrovus pasitiks teatrologės, poetės Vaivos Grainytės, saksofonisto Gražvydo Kardoko bei perkusininko Arūno Perioko projektas „Regina“. „Reginos“ žanras, priklausomai nuo ją sudarančių žmonių, balansuoja tarp poetiško džiazo, minimalistinės psichodelikos ir ekscentriško folk-techno. Šį kartą „Reginos“ skambesį nulems naujas – Vaivos, Arūno ir Gražvydo – trio.
Muzikinę programą toliau tęs ir džiazo dygsniais vakaro atmosferą kurstys perspektyvi, džiazo konkursuose įvertinta, vienoje scenoje su pačiu Erik Truffaz koncertavusi (post)džiazo grupė „Sheep got waxed“. Įdomios grupės kompozicijos nuves prie vakaro kulminacijos – džiazo ir poezijos „jam session“. Tai unikali galimybė pamatyti poetus, improvizuojančius scenoje tekstais ir tuo pačiu metu jiems talkinančius muzikantus.
Poezijos festivalis TARP Spalio 12 – 14 dienomis poezijos ir kitų menų sintezėmis džiugins Kauno publiką.
Daugiau informacijos apie festivalį ieškokite www.tarpfest.lt
Jei nori tapti juvelyru, turi keletą variantų – arba keltis į Telšius, arba į artimiausią šalį, kaip kad Estiją. Pastarąjį variantą pasirinko Rūta Petronytė, kuri yra Estijos dailės akademijos juvelyrikos specialybės 3 kurso studentė. Rugsėjo 30 d. galerijoje “Argetum” įvyko pirmoji Rūtos juvelyrikos dirbinių autorinė paroda “Vagišiai”.
Pirmas blynas tikrai nėra prisvilęs, anaiptol – idealiai iškeptas. Net pats parodos pristatymas originaliai išsiskiria iš viso parodų atidarymų konteksto. Čia kūrybiškumas neturėjo ribų. Apie tai kas vyko, kodėl ir už ką – interviu su Rūta.
Rūta Petronytė
Kodėl “vagišiai”?
Prisiminiau paauglystės dienas, kai su visa “chebra”, sėdėdavome galeroje, Užupyje. Laikėme save jaunaisiais menininkais, turėjome draugą, kuris eidavo į “Ikiuką” vogti, prisikišdavo visokių sūrelių į rankoves – tai būdavo tam tikra pramoga.Taip pat tarp mūsų buvo toks “seniokas”(pravardė) – aukštas , ryžas ir šveplas. Vieną kartą, tas “seniokas” kreipėsi: “Ė, vagišiau, pavok man vodzios (degtinės)”. Kartą bedirbdama aš prisiminiau šią frazę – toks mažas, susirietęs, piktas vagišius, eina vogt “vodzios”.Tai nuo to ir prasidėjo vagišiai. Paskui pusmečiui išvažiavau į Barseloną, ten mes “tūsinomės” su panašia “chebra”. Trynėmės po skvotus, grojome gatvėse, buvo tikra bohema. Pasinėriau į kolekciją, ją kūriau ne snobams, ne meno kritikams, kūriau kažką paprasto, kur nėra gilių filosofinių idėjų. Man nėra kančia kurti, visada norisi kažkokio lengvumo. Tada Barselonoje pradėjau drožti iš kaulo, iš medžio, atsirado kita kolekcijos dalis – tai ne vien tik vagišiai, bet ir atsipalaidavę, šamaniški, linksmi, dinamiški kūriniai.
Petronytė
Ar eksponuosi savo parodą kituose šalies miestuose?
Gal ir galima, apie tai kol kas negalvojau, būtų neblogai pasirodyti Šiauliuose ar Klaipėdoje. O šiaip norėčiau juos nuvežti į Taliną ir Barseloną. Tik Taline bijau rodyti, susilauksiu labai daug kritikos. Estijos juvelyrų bendruomenė milžiniška, kiekvienais metais akademiją pabaigia po 6 žmones ir jie visi labai rimti, susireikšminę. Jauni žmonės nedaro parodų, nes jaučiasi nepatyrę, neišmokę. Bet man norisi veiksmo dabar, kad pabaigus akademiją, žinočiau, kuria linkme einu, turėčiau šiokios tokios patirties, o ne gavus diplomą klaust savęs “ir kas dabar”? Noriu anksti pradėti, kad bučiau tokia kieta kaip Statkevičius (juokiasi). Tai yra mano planas – Niujorko ir Londono mąstai.
Rūta PetronytėO dabar apie atidarymą
Labai nyku, kai visi susirenka, pažiūri darbus, išgeria vyno ir išsiskirsto. Norėjosi, kad parodos atidarymas būtų kitoks. Kadangi darbai tokie dinamiški, gyvi, kiekvienam personažui galima sugalvot, ką jis veikia. Voveris atsistojęs prie sienos, pypkę rūko ir visus nužiūrinėja. Jis jau ketina kažką iš kišenės ištraukti arba jis koks nors rajono narkotikų prekeivis, toks kietas. Todėl pamąsčiau, kad tai reikia demonstruoti, kad vagišiai atgytų ir patys atidarytų parodą. Su draugu padarėm “maskes” – žvėrių galvas, paprašiau Šarūno Joneikio, kad pagrotų. Padarėm pristatymą ant laiptų, VDA bendrabučio kieme, draugai “pasirašė” padėti, kiekvienas atspindėjo skirtingą vagišių charakterį, gavosi neblogas, dinamiškas vaidinimas.
Ar turi savo vientisą stilių?
Kol kas ne, bet šiai parodai stengiausi kurti kuo vientisiau.Pagavau vieną idėją ir sekiau visą liniją. Žmonės su žvėrių galvom – šie darbai kaip mažos skulptūros. Egzistuoja ir kitokių mano darbų, štai pavyzdžiui segė “minia”. Žmogeliukai susistato į vieną sistemą, bet galima juos išardyti po vieną. Gali įsisegti vieną arba visus kartu. Rėmiausi mintimi, kad kartais taip lengva surinkti minią blogiems darbams. Pavyzdžiui Hitleris, žmonės net nemąsto, eina visi kartu, stovi iškėlę rankas, o visa kita tampa taip nereikšminga.
Kodėl nusprendei, kad būtent juvelyrika yra tau?
Aš jau 9 klasėj buvau taip sugalvojus. Esu kruopšti ir galiu ilgai sėdėti, krapštyti, koncentruotis ir visiškai nepavargti. Tačiau Lietuvoje juvelyrika galima mokytis tik Telšiuose. Palikti Vilnių ir išvažiuot į mažesnį miestelį labai nesinorėjo. Buvau girdėjusi, kad Estijoje yra gera mokykla, tai pabandžiau, įstojau ir išvažiavau. Bet dabar kai jau mokausi ten treti metai, kartais pagalvoju, kad galėjau kitur išvažiuoti – šalis ne man. Jaučiuosi kaip akmuo, bet labai daug dirbu, tai tas turbūt naudinga. Jei nebūčiau įstojus Estijoje, tikrai dar nebūtų šios parodos. Tačiau akademija neišmokys manęs būti menininke, ten gaunu nemažai praktinės patirties, viskas, kas susiję su technologijomis. Bet menininke esu jau senai.
Rūta Petronytė
Ar nenorėjai mokytis Barselonoje?
Juvelyrika yra tokia uždara bendruomenė, siaura sfera. Jei neturi kieno paklausti, labai sunku atrasti, kur yra gera mokykla. Kai buvau Barselonoje, supratau, kad ten gyventi būtų smagu, bet labai sunku dirbti, ten nieko nesusitarsi su žmonėmis. Prasta mokykla, jų įranga yra geresnė, tačiau visai kitas, nedarbingas mentalitetas. Ispanijoje yra posakis “mañana”. Tai viską ir pasako. O Estijoje mes dirbam net savaitgaliais, visi ariam kiek galim.
Ar turi žmogų, kuris tau padeda, pataria, palaiko?
Taip, labai norėčiau padėkoti juvelyrei Eglei Čėjauskaitei, kurios dėka viskas ir prasidėjo. Aštuonioliktajam gimtadieniui nuo tėvų gavau dovaną – Eglės darytus auskarus bei žiedą, kurie mane ir įkvėpė. Eglė yra man lyg juvelyrikos motina. Ji leidžia naudotis savo dirbtuve, visada pataria, ką reiktų pataisyt, ko trūksta. Esu jai tikrai labai dėkinga.
Rūta Petronytė
Linkime Rūtai nesibaigiančio įkvėpimo ir niekada neatsisakyti šmaikščių personažų savo kūryboje, kurie taip praskaidrina kasdienybę. O norintys pamatyti jos darbus gyvai – užsukite į galeriją “Argetum” iki mėnesio pabaigos.
Marija Balinskaitė
Šių metų spalio 30 – lapkričio 6 dienomis Kauną šildys Kauno technologijos universiteto Dizaino ir Technologijų fakulteto studentų atstovybės organizuojamas „DiDi festivalis‘10“. Tai tradicinis renginių ciklas: „Meno Centras‘10“, „KTU Ledi“ ir „Dizaino Dienos“, kurio metu studentai ir miestiečiai galės džiaugtis įvairiais renginiais.
Antradienį, lapkričio 2-iosios dienos vakarą, 18h. „Architektų namuose“ (Vilniaus g. 22, Kaunas), skambant gyvai muzikai įvyks „Lietuvos studentų ir moksleivių meno centro 2010“ parodos atidarymas. Visą savaitę truksiančiame renginyje vyks darbų parodos bei fotografijos seminaras. Taip pat organizatoriai tikisi sudominti jaunimą meno dirbtuvėse vyksiančiais dekupažo ir lino raižymo, pynimo ir papuošalų gamyba iš trikotažo.
„KTU Ledi’10“ šiais metais pabunda „hip – hop‘o“ ritmu spalio 30-osios vakarą klube „Combo“ (Radvilėnų pl. 107, Kaunas). Renginys, kuriame dalyvės galės parodyti save kitokioje aplinkoje ir išlaisvinti savyje tūnantį „reperį“. Gatvės seksualumas degins vaikinų akis, o „hip hop‘o“ ritmas sprogdins visų ausis. Durys atsidarys 19val. Išvysk-pajusk TAI!
„Dizaino Dienos“ – renginys skirtas mėgėjams dizaineriams, kurie nori parodyti, kad madas gali diktuoti ne tik pasaulinio lygio žvaigždės ar garsiausi pasaulio dizaineriai. Keturioliktus metus skaičiuojantis renginys „Dizaino Dienos“ svečius kvies lapkričio 6-osios vakarą. Vakaras prasidės 18h. parodomąja programa prie “Miesto sodo“ (Laisvės al. 93, Kaunas) ir vakarėlis baigsis naktiniame klube „Siena“(Laisvės al. 93). Jei tu esi jaunasis dizaineris, jei tiki, jog esi vertas įvertinimo ir galvoji, jog pasaulis klaupsis tau po kojom, tai tavo vieta kaip tik čia!!!
Trakų istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejumi Lenkijoje, š. m. spalio 4 d. atidarys parodą „Žalgirio mūšio laikmečio monetos“, kurioje – per 1500 eksponatų, datuojamų XIII–XV a. Paroda, vykstanti jubiliejiniais Žalgirio mūšio metais, pristatoma kaip metinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos renginys.
„Pirmą kartą visuomenei pristatysime tokią didelę ir vertingą monetų kolekciją, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Lankytojai pamatys Lietuvoje dar neeksponuotą unikalų XIII–XIV a. lietuviškų sidabrinių lydinių Ešerinės lobį.“
Anot V. Poviliūno, ekspozicijoje bus rodomos Lenkijos valdovų monetos, tarp jų ir vienos seniausių – Kazimiero Didžiojo pusgrašis bei karalienės Jadvygos denarai. Lankytojai galės susipažinti su LDK sidabro monetėlėmis, prūsų, Lietuvos, Rusios, Naugarduko, Kijevo sidabriniais lydiniais, grivinomis ir totoriškais somais, apžiūrėti Vytauto Didžiojo 17 denarų lobį, 1956 m. rastą Trakų salos pilyje.
Didelę parodos dalį sudaro Kryžiuočių ordino monetos, kaldintos Torūnės, Elblongo, Gdansko, Malborko kalyklose, ir keturių XIV–XV a. lobių – Sušo, Domkovo, Dorotovo bei Penenžno –šilingai. Parodos lankytojai išvys ir daugelio kitų Europos valstybių monetas, tarp jų vertingiausias – aukso florinų lobis, rastas Lenkijoje, Zaleve. Atskirai eksponuojamos monetos, kurias Žalgirio mūšio laukuose paliko ten lankęsi piligrimai.
Be monetų, parodoje bus eksponuojami medaliai, medalionai bei skirtingoms Žalgirio mūšio metinėms sukurtos plaketės.
Šių metų birželį paroda buvo pristatyta Olštyno muziejuje. Eksponatus parodai paskolino Varšuvos nacionalinis, Torūnės apskrities, Bydgoščiaus apskrities Leono Vyčolkovskio, Chožuvo muziejai, Malborko pilis-muziejus ir kolekcininkas Stasys Žukauskas.
Projektas-paroda „Žalgirio mūšio laikmečio monetos“ vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).
„Trakų ir Olštyno muziejų projektas – vienas sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių kultūros srityje, – sako Ieva Junevičienė, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos atstovė ryšiams su visuomene. – Minint Žalgirio mūšio jubiliejų, pagrindinė projekto idėja aktuali abiem šalims.“
I. Junevičienės teigimu, kultūros projektai kol kas sudaro labai nedidelę dalį visų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projektų. Smulkiesiems bendradarbiavimo projektams gali būti skiriama ES parama nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Nuo 2008 m. 31 d. atvirojo kvietimo projektui skirta apie 52 mln. eurų ERPF paramos siekiant spręsti Lietuvos ir Lenkijos teritorijų problemas bei prisidėti prie viso regiono plėtros.
Trakų istorijos muziejus jau 13 metų bendradarbiauja su Varmijos ir Mozūrų muziejumi Olštyne. Tarp kitų muziejaus bendradarbių Lenkijoje – Bialystoko Palenkės istorijos muziejus, Brodnicos muziejus ir Malborko pilis-muziejus.
Oficialus parodos atidarymas – š. m. spalio 4 d. 16 val.
Kasmet sau ir auditorijai naujus iššūkius keliantis audiovizualinės poezijos festivalis TARP šiemet lankytojams pristatys unikalų renginio formatą. Kadaise visą mėnesį trukęs ir lankęs didžiuosius Lietuvos miestus vienintelis Baltijos šalyse tarpdisciplinei poezijai skirtas festivalis šiemet truks dvidešimt keturias valandas – nuo spalio 11 d. devintos valandos ryto iki tos pačios valandos spalio 12 d. skirtingose sostinės vietose.