Search Results for: "parduotuvės"
Lapkričio 6-ąją, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Vilniuje šventiniam laikotarpiui duris atveria unikalus Robert Kalinkin mados namų projektas – laikinoji parduotuvė (angl. pop-up shop), kurioje dizaineris pristatys ne tik naujausią rudens/žiemos kolekciją, bet ir visiškai naują kalėdinių dovanų seriją.
Vienas labiausiai visame pasaulyje garbinamų monstrų jau nuo šiandien Lietuvos kino teatruose atgyja naujajame veiksmo ir fantastikos filme „Godzila“ (angl. „Godzilla“). Specialiųjų efektų ir įspūdingų vaizdų nepašykštėsiančioje režisieriaus Garetho Edwardso juostoje žiūrovai išvys žmonių drąsą galingos, prieš civilizaciją sukilusios gamtos akivaizdoje.
Algimantas Bakas – dešimtmetės senbernarės Bitės šeimininkas. Šį keturkojį Kaune pažįsta visi. Neįtikėtinai protingas šuo – tikras miesto pasididžiavimas. Ji ne tik moka išnešti šiukšles, parnešti malkų, bet ir viena gali nukeliauti į parduotuvę, nupirkti reikiamų produktų.
Šią savaitę didžiuosius Lietuvos prekybos centrus pasieks kulinarės ir žurnalistės Beatos Nicholson sukurta sumuštinių duona „Beatos virtuvė“ ir to paties pavadinimo šviesi duona su rugiais.
Per pastaruosius 100 metų suaktyvėjusi pasaulinė prekyba turi ir nematomą, šešėlinę aplinkosaugos pusę – kartu su grūdinėmis kultūromis, vaisiais, drabužiais ir kitomis prekėmis į svečias šalis keliauja ir įvairios bakterijos, vabzdžiai ir gyvūnai. Atvykėliai kartais įsitvirtina naujose teritorijose, ima stumti vietines rūšis ir sukelia daug aplinkosauginių problemų.
Tokia garbė Beckhamui suteikta po to, kai H&M pristatė jo vardu pavadintą apatinio trikotažo liniją. Šios statulos yra reklaminės kampanijos dalis.
Laikas.lt svečias – jaunas verslininkas Aivaras Bataitis, entuziastingai pasakojantis apie prekybą internetu, kelią nuo idėjos iki verslo bei povandeninius šios srities akmenis.
Stambi Didžiosios Britanijos bendrovė „Vax” žengia žingsnį „žalesnės” ateities link ir į parduotuvių lentynas ruošiasi deleguoti ribotą partiją perdirbamų vakuuminių dulkių siurblių.
Tokie kilimų ir grindų siurbimui skirti buitiniai prietaisai pagaminti beveik vien tik iš kartono.
Bendrovės „Vax” naujojo dulkių siurblio detalės pagamintos arba iš jau perdirbtų medžiagų, arba pačios tinka perdirbimui. Kūrėjų nuomone, toks gaminys turėtų sumažinti žalą aplinkai, kadangi į vis sparčiau augančius sąvartynus toks įrenginys nepateks.
Neįprastas dulkių siurblys „Vax ev” sukonstruotas iš kartoninių panelių – jie sudaro siurblio korpusą. Įdomu yra tai, kad įsigijęs šį prietaisą, jo savininkas turės pats susirinkti siurblio korpusą ir jame aplink variklį (ne kartoninį, žinoma) išdėstyti tam tikras detales (klijų neprireiks). Gamintojai tikina, jog rankinis dulkių siurblio surinkimas buitinio prietaiso veikimui neturi absoliučiai jokios įtakos.
Papildomų teigiamų emocijų įsigijus tokį dulkių siurblį gali suteikti tai, jog jo savininkui palikta galimybė individualizuoti jo išvaizdą ir paversti jį nepanašiu į kitus dulkių siurblius. Tereikia spalvinamųjų priemonių ir šiek tiek fantazijos.
Jei kartoninės korpuso dalys netyčia sulūžtų, jų bus galima įsigyti atskirai, o kainuos jos dešimtkart mažiau nei plastikinių dulkių siurblių atsarginės dalys. Kartoninės dulkių siurblio dalys padengtos nedegių medžiagų sluoksniu.
Tiesa, kiek kainuos pats siurblys ir kokio jis bus galingumo, „Vax ev” gamintojų pranešime spaudai neminima. Nekartoninės dulkių siurblio dalys pagamintos iš nailono, taikant spaudos formų nereikalaujančią greito pagaminimo technologiją (angl. – „rapid process manufacturing”).
Kartoninio dulkių siurblio idėjos ir dizaino autorius – Lafborou universiteto (Loughborough University) studentas Džeikas Taileris (Jake Tyler).
Beje, tariamas kartono kaip nepatvarios medžiagos mitas jau buvo sėkmingai paneigtas: prieš keletą savaičių publikavome rašinį apie kartonines kolonas.
Didžiausio Lietuvoje el. parduotuvių katalogo Eshops.lt vadovas atkreipia dėmesį, kad tinkamai pasidomėjus el. parduotuvės patikimumu, rizika būti apgautiems sumažėja iki minimumo.
„Praeitą savaitę plačiai nuskambėjęs fiktyvios el. parduotuvės Beribu.lt sukčiavimo atvejis, deja, nėra pirmas ir paskutinis. Tokių bandymų pasitaiko, todėl mes dedame visas pastangas, kad Lietuvoje nebūtų sugriautas pasitikėjimas pačia el.prekybos kaip apsipirkimo įrankio sistema“, – teigia el.parduotuvių katalogo Eshops.lt vadovas Saulius Dackys.
Pasak Eshops.lt vadovo, pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos katalogai vertina el. parduotuvės patikimumą yra šie: realūs įmonės rekvizitai ir kontaktai, apmokėjimas už prekes per finansinį tarpininką, grynųjų pinigų operacijos.
„Prieš įtraukdami el. parduotuves į katalogą, visada susisiekiame su jos atstovais, įsitikiname, kad įmonė turi biurą, įvertiname jos ligtolinę veiklą ir klientų atsiliepimus. Todėl renkantis el. parduotuvę iš specialaus katalogo rizika sumažėja iki minimumo“, – aiškino S. Dackys.
Vertinant patikimumą taip pat labai svarbu, kad el. parduotuvės būtų sudariusios sutartis dėl apmokėjimo už parduodamas prekes per finansinį tarpininką – banką ar kitą mokėjimo sistemą. O populiarėjant atsiskaitymams grynais už prekes jas pristatančiam kurjeriui, rizikos visai nebelieka, nes pirkėjas pats gali įvertinti pristatytą prekę, ją patikrinti ir nuspręsti, ar ji tokia, kokią buvo užsisakęs.
Kad būtų paprasčiau ir greičiau pirkėjams internetu įvertinti riziką dėl konkrečios el. parduotuvės, Eshops.lt periodiškai tikrina visas kataloge užsiregistravusias el. parduotuves, o jų patikimumą vertina auksine, sidabrine ar paprastąja naryste.
„Narystė kataloge nesunkiai išgrynina patikimiausias el. parduotuves Lietuvoje ir yra naudinga pirkėjams bei sąžiningiems verslininkams“, – pažymi Saulius Dackys.
Nepriklausomo vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimo duomenimis, vagystės iš parduotuvių 2010 metais Europos prekybininkams kainavo 29,3 mlrd. eurų arba 3 mlrd. eurų mažiau negu praėjusiais metais; Baltijos šalių – 177mln. eurų, t. y. 29 mln. eurų mažiau nei 2009 metais. Tokius skaičius šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pristatė kompleksines sistemas prekybai teikianti įmonė „New Vision Baltija“. Šis tyrimas atliekamas pasauliniu mastu, Europai jis pristatomas dešimtąjį, Lietuvoje – septintąjį kartą.
Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė pirmą kartą tyrime dalyvaujantys Rusijos prekybininkai – nuostoliai čia siekė 1,61% bendros apyvartos. Antroje vietoje liko Turkija (1,52%), trečiąja vieta dalinasi Čekijos Respublika ir Baltijos šalys (po 1,40%). Mažiausi prekybos nuostoliai šiemet kaip ir pernai buvo Austrijoje (0,97%). 2010 metais Europoje vidutiniškai nuostoliai dėl vagysčių sudarė 1,29% bendros apyvartos ir sumažėjo – 4,4 lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Baltijos šalių prekybininkų nuostoliai sumažėjo -2,8% bendros apyvartos.
Pasak UAB „New Vision Baltija“ prekybos departamento direktoriaus Vaido Bielinio, investicijos į apsaugą ėmė rodyti vaisius „Ekonomikos nuosmukio sąlygomis išaugo vagysčių ir nusikaltimų skaičius, todėl prekybininkų susidomėjimas prekių apsauga stipriai padidėjo. Džiugu, kad Baltijos šalims pavyko sumažinti nuostolius. Manau, kiekvienam prekybininkui svarbu matyti, kuomet investicijos sugrįžta. Vis dėlto, reikia pažymėti, kad 28% pažeidžiamiausių produktų grupių dar nėra apsaugotos, tad erdvės ir sričių, kur galima panaudoti įvairias, pažangias apsaugos sistemas dar tikrai yra“, – teigia Vaidas Bielinis.
Daugiausiai Baltijos šalyse pavogė nesąžiningi pirkėjai – 43%, darbuotojai – 34% ir tiekėjai – 9%, o 14% nuostolių priskiriama administracinėms klaidoms. Europoje vidutinė darbuotojo pavagiama prekių vertė buvo 1760 eurai, pirkėjo – 114 eurai.
Nuostolių prevencijai Europoje išleidžiama 0,32% pardavimų vertės (8,4 mlrd. Eurų). Palyginus su praėjusiais metais, investicijos apsaugai išaugo 18,3%, 2009 metais jos siekė 7,1 mlrd. Eurų. Prekybininkai investuoja į: darbuotojų apmokymus, nuostolių prevencijos informacines technologijas, naujas video apsaugos sistemas, daugkartinių elektroninių prekių apsaugos sistemų naudojimą ir kt. Elektroninių prekių apsauga išlieka pačiu populiariausiu apsaugos metodu.
Europoje tarp vagišių lyderiavo mažos ir nebrangios prekės: elektros prietaisai, kosmetika, įprastas ir specializuotas maistas, alkoholis, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai.
Pasauliniame tyrime dalyvavo 1103 prekybos tinklai, iš 42 šalių. Europoje apklausta 571, o Baltijos šalyse – 13 prekybos tinklų atstovų, t.y. 792 parduotuvės. Tyrimą atliko „Centre for Retail Research“ (Jungtinė Karalystė), vadovaujant prof. Joshua Bamfield.