Search Results for: "pašto ženklai"
Šiemet, pasauliui minint Tarptautinius miškų metus, Lietuvos paštas šia proga išleis dviejų pašto ženklų seriją, kuri pasirodys apyvartoje jau šį šeštadienį.
Balandžio 23 dieną apyvartoje pasirodysiančiuose dailininkės Valdonės Bručienės kurtos serijos „Europa“ pašto ženkluose vaizduojami Lietuvos miškai. Kiekvieno naujojo ženklo nominalinė vertė – 2,45 Lt., tiražas – 150 tūkstančių.
Kartu su naujais pašto ženklais bus išleidžiami ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Siekiant padidinti visuomenės susirūpinimą tvariu miškininkavimu, darnia miškų plėtra ir miškų išsaugojimu 2011 metus Jungtinių Tautų generalinė asamblėja paskelbė tarptautiniais miškų metais.
Miškai žmonių gyvenime turi didelę ekonominę, ekologinę ir socialinę reikšmę. Miškai dengia apie trečdalį Žemės sausumos ir yra vieni svarbiausių biosferos elementų. Jie apsaugo dirvožemį, žmonių gyvenamas vietoves ir infrastruktūrą, reguliuoja gėlo vandens išteklius, padeda išsaugoti ir palaikyti biologinę įvairovę, sudaro galimybes poilsiui ir kt. Ypač svarbu tai, kad miškai gamina deguonį ir sulaiko atmosferos teršalus.
Augantys miškai yra anglies dioksido, kuris yra pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis, kaupimo vieta, tačiau kertami, deginami ar kitaip naikinami miškai tampa pagrindiniu šių dujų šaltiniu.
Tai – jau dvyliktas ir tryliktas šiais metais išleisti į apyvartą pašto ženklai. Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.
Šeštadienį apyvartoje pasirodys trys nauji pašto ženklai, skirti garsių visuomenės veikėjų atminimui. Pašto ženklų serijoje „Žymūs žmonės“ šįkart bus įamžinta rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, dailininkas Justinas Vienožinskis bei filosofas, pedagogas Stasys Šalkauskis.
Prieš savaitę popiežių Joną Paulių II paskelbus palaimintuoju, jo atminimą įamžins ir Lietuvos paštas. Šeštadienį į apyvartą bus išleistas naujas pašto ženklas „Jono Pauliaus II Piligrimų kelias“.
Dailininko Henriko Ratkevičiaus kurtame pašto ženkle vaizduojamas palaimintasis popiežius Jonas Paulius II ir piligrimų kelio pirmasis objektas – Vilniaus arkikatedra. Šis pašto ženklas bus išleistas 150 tūkst. tiražu, jo nominalinė vertė – 2,15 Lt.
Kartu su naujais pašto ženklais bus išleidžiami ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Beveik 27-erius metus valdęs Katalikų bažnyčios vadovas buvo vienas įtakingiausių XX amžiaus lyderių, vadinamas didžiuoju piligrimu. Per savo pontifikavimo laikotarpį aplankė 129 valstybes, tarp jų 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Lietuvą. Jis buvo pirmasis istorijoje mūsų šalį aplankęs popiežius.
Viešnagės metu Šventasis Tėvas nuosekliai gvildeno apaštališkosios kelionės po Baltijos kraštus temą – „Liudykime Kristų, kuris mus išvadavo“, pabrėžė, jog laisvė neatskiriama nuo atsakomybės.
Įamžinant Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje, svarbiausios ir su šiuo popiežiumi susijusios Lietuvos šventovės buvo sujungtos į Jono Paulius II piligrimų kelią. Į šį kelią iš viso įtraukta šešiolika sakralinių objektų.
Šių metų gegužės 1 dieną popiežius Benediktas XVI Joną Paulių II paskelbė Katalikų Bažnyčios palaimintuoju. Šis statusas yra paskutinis žingsnis prieš žmogaus paskelbimą šventuoju. Jonas Paulius II mirė 2005 metais.
Tai – jau keturioliktas šiais metais į apyvartą išleistas pašto ženklas. Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.
Spalio 16 d. Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia naują pašto ženklų seriją „Lietuvos bažnyčios”, kurią sudaro pašto ženklai „Kaišiadorių katedra” ir „Telšių katedra”. Kartu su dailininko Evaldo Mikalauskio sukurtais pašto ženklais išleidžiami pirmosios dienos vokai bei suvenyrinis lapas.
Tą pačią dieną Kaišiadorių pašte ir Telšių centriniame pašte proginiais pirmosios dienos datos spaudais bus antspauduojama pašto korespondencija, apmokama pašto ženklais. Kiekvieno pašto ženklo nominalinė vertė – 1,35 Lt, tiražas – po 150 tūkst. Pašto ženklai atspausdinti lapuose po 50 (5 x 10) ženklų „Österreichische Staatsdruckerei GmbH” spaustuvėje Austrijoje, Vienoje.
1906 m. buvo patvirtintas Kaišiadorių mūrinės bažnyčios statybos projektas, pašventinti jos pamatai. Tačiau šio, kaip ir antrojo – gelžbetoninės bažnyčios, projekto buvo atsisakyta. 1914 m. inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė trečiąjį mūrinės bažnyčios projektą. Dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia baigta statyti 1932 m., dar po poros metų pabaigti statyti ir kurijos namai. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių bažnyčia tapo katedra, kai ją iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją, kuri iki šiol naudojama katedroje.
Mūrinė vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus Telšių bažnyčia buvo pradėta statyti 1761 metais, konsekruota 1794-aisiais. Įkūrus Telšių vyskupiją, bažnyčia 1926 m. tapo katedra. Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje yra septyni altoriai, du iš jų – didieji. Antrajame aukšte esantis didysis altorius – vienintelis Lietuvoje dviaukštis. Jis skirtas šv. Antanui Paduviečiui, kurio paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
Šeštadienį visame pasaulyje Pasaulinę pašto dieną švenčia daugiau nei 5 milijonai pašto sektoriuje dirbančių darbuotojų. Lietuvoje ši profesinė šventė svarbi daugiau nei 7 tūkstančiams darbuotojų – tiek šiuo metu dirba Lietuvos pašte. Šiemet Lietuvos paštas Pasaulinę pašto dieną visus kviečia švęsti Kaune.
Bene didžiausią indėlį į sporto šakų gyvavimą tarpukariu suteikė sportu besidomintys ir jį rėmę mecenatai. Varžybų metu savo komandą ar šalies rinktinę palaikydavo minios susirinkusių.
Varžybų stebėti atvykdavo diplomatinių tarnybų atstovai, prezidentas ir mecenatai. Sirgaliai per tą atrodytų trumpą valstybės gyvavimo laikotarpį taip pat keitėsi. Juos keitė pergalės!
Vilniaus krašto lietuvių, atvykusių į Tautinę lietuvių olimpiadą,
vadovas Pranas Žižmaras. Kuntaplis 1938 07 24.
Sirgaliai šviesti ir tramdyti
3-ame dešimtmetyje išleistose specialiose sporto knygelėse mokyta ne tik žaidimo subtilybių, bet ir kaip sirgaliai turėtų elgtis varžybų metu.
„Per daug netriukšmauti, ramiai sėdėti ir netrukdyti sportininkams. Tačiau tokie „paliepimai“ neprigijo. Jau 4-ame dešimtmetyje vykusiose krepšinio varžybose visi ir džiaugėsi, ir plojo. Jų jau niekas nebetramdė“, – pasakojo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė.
Vargu ar tarpukariu į Lietuvą savo komandų palaikyti atvykdavo kitų šalių sirgalių, tačiau su delegacija tikrai vykdavo tą sporto šaką kuruojančios sąjungos ar organizacijos atstovai. Rungtynes stebėdavo ir užsienyje įkurtų pasiuntinybių bei konsulatų darbuotojai. Čia jie organizuodavo priėmimus ir vietinių lietuvių palaikymą.
Lietuvos krepšinio rinktinė – 1939 m. Europos čempionas.
Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Vytautas Leščinskas, Pranas Lubinas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Mindaugas Šliūpas.
4-ame dešimtmetyje sirgalius turėjo žavėti gana dažnai spaudoje atsirasdavę sportininkų šaržai ir karikatūros.
„Atvažiuodavo į Lietuvą sulošti futbolo klubas iš Prancūzijos, tai visą rinktinę ir nušaržuodavo. Keista, tačiau rungtynių nuotraukų būdavo ne visada, tad vietoj jų spaudoje atsirasdavo šaržas. Sportininkai, kiekvienas atskirai, taip publikuoti specializuotoje, sporto entuziastams skirtoje literatūroje, leidiniuose sportininkams ir nacionalinėje spaudoje“, – aiškino ILRP kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Įdomu tai, kad tokie įvykiai kaip problematiški Lietuvos – Lenkijos nesutarimai, Lietuvos – Tautų Sąjungos santykiai, įvairūs nesutarimai dėl Klaipėdos ir Vilniaus eiliniam žmogui aiškinti karikatūromis – dažniausiai įvykiais futbolo aikštelėje arba bokso ringe.
„3-ame dešimtmetyje tokių karikatūrų dar reikėtų paieškoti, o 4-ame dešimtmetyje tai tapo ypač populiaru. Daug karikatūrų sporto tema, nemažai ir šaržuotų sportininkų. To priežastimi gali būti pačių karikatūristų įgudimas vėlesniu tarpukario laikotarpiu. Už sportines labiau populiarios buvo politinės karikatūros. Taip nuo socialinės kritikos pereita prie laisvalaikio“, – teigė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Kauno moterų krepšinio rinktinė. Atvirukas. 1939 m.
Futbolo žiūrovai – aršūs
Dažnai to meto spaudoje rašyta, kad sirgaliai priešų stovyklai nebuvo nedraugiški tačiau patys labai greitai susibičiuliaudavo. Jau tuomet jie buvo kiek išprotėję, kartais net ir susimušdavo, tačiau šiandieniniams futbolo sirgaliams neprilygtų. Daugiausia jų palaikymo susilaukdavo komandinės varžybos. Tad ir patys žaidėjai įpildavo alyvos į ugnį, nepalaikydavo sportinės dvasios, žaisdavo per daug agresyviai ir šiurkščiai.
„Nemandagiais epitetais iš aikštės būdavo išlydimi sužeisti futbolininkai, tačiau spaudoje tai nebuvo „pakartojama“. Tikriausiai veikė sava cenzūra. Būdavo visko, juk sportas – tai emocijos“, – teigė V. Akmenytė-Ruzgienė, pridurdama, kad futbolą ateidavo žiūrėti ir darbininkai, taigi publika buvo įvairi.
Pradžioje futbolas mūsų šalyje pritraukdavo labai mažai žiūrovų – nebuvo rezultatų, kuriais vertėtų džiaugtis. Jei jau atvykdavo futbolo žvaigždės iš užsienio ar tolimos šalies komanda, tai patiems žaidėjams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Jie vedžioti po Kauną, apylinkes, kviesti į ekskursijas, jiems rengti susitikimai. Į sporto aikštes žmonės vykdavo likus kelioms valandoms iki varžybų, kad užsiimtų vietas ir juos pamatytų. Dažniausiai į varžybas atvykdavo ir tų šalių pasiuntiniai Kaune. Varžybas taip pat stebėdavo mūsų valdžios, vyriausybės atstovai, vėliau ir prezidentas. Apranga rungtynes stebėdavę lietuviai neišsiskirdavo. Tarpvalstybinių susitikimų metu jau tada skambėjo nacionaliniai himnai.
V. Akmenytės-Ruzgienės teigimu, rūpintis sirgaliais tuo metu jau buvo pradėję didieji Vakarų Europos futbolo klubai. Esą ir iš archyvinių Vasaros olimpinių žaidynių Berlyne (1936 m.) vaizdų matyti, kad čia susirinkę įvairių šalių sirgaliai. Jie buvo labai organizuoti, tvarkingi, žinojo kaip skanduoti, buvo skirtingai apsirengę ir bandė kuo labiau išsiskirti.
Prasidėjus tiesioginėms futbolo varžybų radijo transliacijoms, pirmasis susitikimų kėlinys transliuojamas nebuvo, tik antrasis. 4-ame dešimtmetyje į Lietuvą specialiai atvyko estų spaudos atstovai ir technikai, kad į Estiją tiesiogiai perduotų radijo bangomis varžybų komentarus. Tai buvo daroma specialiai dėl sirgalių.
„Dar vienas iš stebinančių dalykų – tai „masinė migracija“ į futbolo stadionus. Į Panemunėje buvusį Valstybės stadioną, Karo mokyklos stadioną dažnai bandydavo pakliūti „nelegalai“. Spaudoje rašyta, kad jie tai ant pakalnių, tai medžiuose įsilipę stebi varžybas. Pusė žiūrovų būdavo stadione, pusė – už jo ribų“, – apie to meto sirgalių sumanumą teigė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Būta ir kitokių futbolo sirgalius žavinčių užmojų. Parodos kuratorė prisiminė tarpvalstybines futbolo rungtynes Klaipėdoje, kur susitiko lietuviai su kitos Baltijos šalies komanda. Tuomet į aikštę išėjo komandos, sugroti abiejų šalių himnai. Aikštėje pasirodė teisėjas iš trečiosios šalies. Atrodytų nieko neįprasto neįvyko… Tačiau tąkart labai įdomiai į aikštę pateko kamuolys – jis išmestas iš praskrendančio lėktuvo, buvo papuoštas tautinėmis abiejų šalių juostomis.
Krepšininkus sutiko griausmingai
Nebūtų buvę pergalių, nebūtų ir krepšininkų sutikimo, iš kurio dar ir šiandien galime pasisemti naujų idėjų.
„Krepšinio lygis tarpukariu nebuvo aukštas, tekdavo nuolat pralaimėti kaimyninių Baltijos valstybių komandoms. Ypač skaudžios buvo 1935 m. sausį žaistos draugiškos rungtynės Rygoje, kai latviams pralaimėta itin dideliu skirtumu – 10:123“, – apie vingiuotą krepšinio kelią į šlovės Olimpą pasakojo ILRP muziejininkė J. Minelgaitė.
Pasak V. Akmenytės-Ruzgienės, Rygoje vykusios 1937 m. krepšinio čempionato lemiamos rungtynės su Latvija specialiai telegrafuotos arba telefonu pranešinėti varžybų rezultatai. Kauno Laisvės alėjoje buriavosi minios žmonių, sėdėjo ir klausėsi, o išgirdę naujienas pranešinėdavo kitiems. Tuo metu kauniečiai jautėsi tarsi patys būtų varžybose.
J. Minelgaitės teigimu, krepšininkams laimėjus Europos čempionatą Rygoje, rinktinę Kaune pasitiko gatves užtvindę sirgaliai. Nugalėtojai tada vežti atvirais automobiliais. Rinktinės sutikimas vyko nuo pat Šiaulių. Visi teikė krepšininkams ne tik gėles, bet ir dovanas. Sveikino kas tik galėjo – ir Šiaulių berniukų gimnazija, ir sporto klubai. Valstybės teatre (dab. Kauno muzikinis teatras) jiems suruoštas specialus sveikinimo vakaras, kuriame dalyvavusios organizacijos krepšininkus taip pat apdovanojo.
1939 m. III Europos krepšinio čempionatas ir visų mylimas rinktinės aukštaūgis Pranas Lubinas. Kuntaplis 1939 05 28.
„Tuomet Laivės alėjoje visi barai buvo sausakimši, gatvė tiesiog ūžė. Pats miestas atrodė kitaip nei visada. Ir dabar, kai vyksta rungtynės, gatvės ištuštėja, tik girdi eidamas nuo vieno baro iki kito sirgalių šūksnius ir garsiai įjungtą televizorių bei rungtynių rezultatus. Panašu“, – šiandieną ir praeitį lygino V. Akmenytė-Ruzgienė.
Europos čempionų sutikimui Kaune buvo suruošta visa jų sutikimo programa – kaip važiuos – atviru ar uždaru transportu, kur žmonės turi jų laukti, kokiu maršrutu vyks – Vytauto prospektu, per Parodos kalną iki Kūno kultūros rūmų.
1939 m. dar kartą, tada jau tėvynėje, Europos pirmenybių taurę pelniusi rinktinė vėl sveikinta. Krepšininkai traukiniu lankė kitus rajonus ir stojo visose šalies geležinkelio stotyse, tarp jų Joniškyje ir Šiauliuose. Čia susirinkę sirgaliai teikė padėkos dovanas.
Specialiai III Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje buvo išleisti ne tik pašto ženklai, bet ir simbolinis ženklelis, kurį galėjo įsigyti visi norintys. Jo autorius – grafikas Jonas Juozas Burba.
Tąkart čempionato metu čempionato šeimininkai saugoti nuo sirgalių. Krepšininkai lietuviai pirmenybių metu buvo apgyvendinti Kauno pašonėje buvusioje Galvydžių viloje, tuometiniame priemiestyje Aukštojoje Panemunėje.
„Para šioje šioje viloje kainavo 50 litų. Tuo metu tai buvo mėnesio alga. Tai buvo geriausia vila, šalia pušyno. Gyveno čia tik lietuviai krepšininkai, komandos administratorius Karolis Dineika, gydytoja, treneriai. Kiekvienam buvo skirtas nuolatinis bilietas atvykti į miestą. Kad nesugestų produktai laikyti rūsiuose, apdengti žiemą iš Nemuno atvežtu ledu, kuris dar buvo apdengiamas pjuvenomis ir taip išsilaikydavo. Kitos komandos glaudėsi karo mokyklose“, – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
„Juokiamės, kad ir dabar krepšininkai bus atskirti nuo visuomenės – nuomosis kaimo turizmo sodybą šalia Panevėžio“, – šias dienas ir praeitį lygino J. Minelgaitė. Deja, anuomet buvusį pušyno kvapą šiemet pakeitė ne žadėtas mėtų, bet „kaimiškas“ kvapas iš „Aukštaitijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginių dumblo kaupimo aikštelės…
Visam pasauliui nekantriai laukiant D. Britanijos karališkųjų vestuvių, kuriamos ne tik suvenyrinės lėkštės ar pašto ženklai su jaunavedžių atvaizdais. Visai neseniai internete atsirado filmukas apie paslaptingąjį princo Williamo bernvakarį. Pasirodo, tai tik subtilaus britiško humoro kupina filmo „Pagirios Las Vegase“ tema sukurta princo šventės parodija.
Kuomet princas Williamas paskelbė, jog vyriausiuoju pabroliu taps jo broils Harry, kuriam ir bus patikėta planuoti bernvakarį, žiniasklaida tikėjosi , jog tai bus neeilinis vakarėlis su daugybe draugų bei alkoholio. Tačiau reporteriams ir paparacams teko nusivilti – princo Williamo vakarėlis vyko už Londono esančioje viloje, o jame dalyvavo maždaug 20 artimiausių princo draugų. Spauda apie jį sužinojo tik po kelių dienų, kuomet patį faktą oficialiai patvirtino Karališkieji rūmai.
Kadangi viskas vyko taip slaptai, žmonės pradėjo kurti savas istorijas. Šis „išskirtinis“ video įrodo, kad princo bernvakarį rūmai galėjo slėpti dėl visai kitų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl to, kad po pagal visas angliškas tradicijas surengto vakarėlio Williamas tiesiog…dingo:
Knygų mugei įsibėgėjus turime ir geriausią metų knygą! Suaugusiųjų kategorijoje 2010-ųjų Metų knygos titulą laimėjo Marcelijaus Martinaičio biografiniai užrašai „Mes gyvenome“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Autorius atsiminimų knygoje kalba apie savo vaikystę ir paauglystę, bėgusią anų laikų Lietuvos kaime, atskleidžia žmonių pasaulėžiūrą ir mąstyseną, įžvalgiai lygina su smarkiai pasikeitusiu vėlesnių laikų pasauliu.
Astrologija teigia, kad horoskopo ženklas gali lemti daugelį dalykų – poros santykių sėkmė taip pat priklauso nuo zodiako ženklo. Šiandien siūlome dvyniams pasirinkti tinkamiausią partnerį!
Astrologija teigia, kad horoskopo ženklas gali lemti daugelį dalykų – poros santykių sėkmė taip pat priklauso nuo zodiako ženklo. Siūlome vandeniams pasirinkti tinkamiausią partnerį!