Search Results for: "paštas"
Įpusėjus vasarai Lietuvos paštas kviečia pasidalinti savo atostogų įspūdžiais ir sudalyvauti nuotraukų konkurse „Mano vasaros atostogos!”. Trijų nugalėtojų nuotraukas paštas pavers tikrais atvirlaiškiais.
„Grįžus po atostogų ne vienam tikriausiai yra tekę patirtus įspūdžius papasakoti ne vieną kartą. Konkursas „Mano vasaros atostogos!” suteiks galimybę net 10 draugų nusiųsti atvirlaiškį, kuriame bus įamžinta geriausia atostogų akimirka. Negana to, kiekvienam draugui ant atvirlaiškio bus galima parašyti asmenišką linkėjimą“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė – Lalienė.
Pamatyti visas konkurse dalyvaujančias nuotraukas bei už jas balsuoti bus galima Lietuvos pašto profilyje socialiniame tinkle „Facebook“. Daugiausia balsų sulaukusi nuotrauka bus viena iš trijų, kuri virs atvirlaiškiais.
Antrąją meniškiausią nuotrauką išrinks speciali konkurso komisija, kurią sudarys Lietuvos pašto ir reklamos agentūros atstovai bei profesionalus fotografas. Trečią nugalėtoją išrinks Lietuvos pašto darbuotojai. Daugiausia balsų sulauks ta nuotrauka, kuri bus „paštiškiausia“.
Nuotraukas konkursui „Mano vasaros atostogos!“ galima siųsti nuo liepos 11 iki rugpjūčio 19 dienos el. paštu [email protected]. Nugalėtojai bus paskelbti rugpjūčio 22 dieną.
Viena iš konkurso sąlygų – nuotraukos turi būti „gyvos“. Laukiama fotografijų, kuriuose užfiksuoti ne tik gražūs vaizdai, bet ir žmonės. Konkursui fotografijų galima pateikti tiek, kiek norima.
Taip pat prie nuotraukos svarbu nurodyti pavadinimą, kontaktinius duomenis bei trumpą nuotraukos istoriją.
Konkursui pateikiamos nuotraukos neturi pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų bei etikos taisyklių. Lietuvos paštas pasilieka teisę viešai nepublikuoti nuotraukų, neatitinkančių konkurso taisyklių.
Daugiau informacijos www.post.lt arba www.facebook.com/lietuvospastas.
Gyventojų registro tarnybos duomenimis šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 60 tūkstančių Jonų ir Janinų. Artėjančių Joninių proga Lietuvos paštas kviečia pasveikinti visus Jonus ir Janinas ne tik ąžuolo vaikinais, bet ir išsiunčiant sveikinimus paštu.
„Joninės Lietuvoje švenčiamos nuo seno. Tai viena gražiausių ir mėgstamiausių švenčių. Tradicijų puoselėjimas bei saugojimas svarbu ir Lietuvos paštui. Dėl to visus kviečiame prisijungti prie Jonų ir Janinų sveikinimo akcijos. Siunčiantiems sveikinimus paštu mes žadame ypatingų staigmenų“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė – Lalienė.
Pasak R. Kruopaitės – Lalienės, tai bus pirmoji Lietuvos pašto akcija, kurios metu dovanų gaus sveikinimus siunčiantys žmonės. Taip norima gyventojams priminti, kaip malonu siųsti ir gauti sveikinimus paštu.
Speciali akcija vyks prekybos centruose įsikūrusiuose paštuose. Nuo birželio 17 iki 23 dienos išsiuntusiems sveikinimą Jonui ar Janinai Lietuvos paštas padovanos išskirtinę dovaną.
Siunčiant sveikinimus paštu svarbu ant voko ar siuntos užrašyti pilną gavėjo vardą ir pavardę. Tik tada siuntėjui Lietuvos paštas įteiks specialią dovaną.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.
Svajojantiems apie ateities profesijas, dažnai kyla klausimas, kokią gi profesiją pasirinkti. Pasauliui tobulėjant ir tampant vis modernesniu, pamažu vienas profesijas išstumia kitos, todėl kai kurios specialybės tiesiog tampa nebereikalingos. Negalima sakyti, jog tam tikros profesijos nebus reikalingos, tačiau jos bus pakoreguotos, modernizuotos, gali būti, jog kai kurių profesijų atstovus tiesiog pakeis robotai. Geras darbas, greiti pinigai (hurtige penge), puikus uždarbis, visa tai turėtų išlikti, tačiau kai kam gali tekti pakeisti savo darbo profilį ir tiesiog persikvalifikuoti, norint išsaugoti darbo vietą. Tai, kad kai kurios profesijos bus užmirštos, nereiškia, kad žmonės nebebus reikalingi, tobulėjant pasauliui, jis tampa vis modernesnis, o dėl to, kuriasi naujos darbo vietos ir reikia vis naujų profesijų atstovų.
Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.
Šiandien pristatysime ne vieną, o keletą šunelių. Deja, visi jie yra sanitarinėje tarnyboje, kur gyvūnai vadinami ne vardais, bet numeriukais. Atrodytų – kaip kalėjime. Visų jų vienintelis noras – būti pastebėtiems, iškeliauti į naujus namus, turėti mylinčius šeimininkus ir jaukią bei saugią užuovėją nuo visų negandų.
Lietuvos festivalių pažibos „Golden Parazyth“ džiūgauja – spalio 1-6 d. visa „Golden Parazyth“ komanda išvyksta į Austrijos sostinę Vieną ir pasirodys kasmetinėje muzikos konferencijoje bei festivalyje „Waves Vienna“. Tai bus pirmas kartas, kai festivalio programoje vietos atsirado ir Lietuvos atlikėjams.
Norint suskaičiuoti iki festivalio „Karklė Live Music Beach“ likusias dienas jau greitai užteks vienos rankos pirštų. Tuo tarpu bandant susivokti atlikėjų, scenų ir pramogų gausybėje gali nesunkiai apsisukti galva. Pirmoji pagalba pajutus svaigulio simptomus – gerai išanalizuoti festivalio žemėlapį, kuris padės išsirinkti savo festivališką pozą ir atrasti tai, ką būtina patirti rugpjūčio 15-17 dienomis.
Kalėdos jau beveik ranka pasiekiamos, tačiau ne visiems jos laukiamos ir mielos. Ne visi pamišę dėl masinės pirkimo manijos, ne visiems patinka milijonas patiekalų ant stalo, ne visiems įdomu nuolat klausytis Kalėdinių dainų.
Ir ne, nuo Kalėdų neįmanoma pasislėpti, ypač kai jos prasideda nuo lapkričio pabaigos. Tad mėnesį laiko pasislėpti negyvenamoje saloje – didelė prabanga, o apsimesti nepastebint viso to, kas vyksta aplink, ne kiekvieno jėgoms.
Tad kodėl kai kurie žmonės nemėgsta Kalėdų? 10 priežasčių.
Kalėdiniai e. atvirukai. Turbūt prieš pat Kalėdas darbe gaunate šimtus elektroninių sveikinimų, kurie visiems siuntinėjami vienodai šabloniški ir neįdomūs. Apie popierinius sveikinimus to negalime pasakyti ir gaila, kad jie pamažu nyksta, nes laikome juos originalesniu būdu pasveikinti draugus ar įmones. Ne ką geresnė situacija ir su draugais, kurie jau turbūt keletą metų nebesivargina siųsti popierinius sveikinimus ir pasitenkina papostinimais Facebooke arba užtagina tave bendroje kalėdinėje atvirutėje. Ar ne mieliau ant spalvoto popieriaus ar nedidelės atvirutės parašyti asmeninį sveikinimą, kuris Jums kainuos su išsiuntimu litą. Ir gabalėlį laiko einant iki pašto. O įmonėse paštas pats ateina, vokus apmoka direktorius, tad tereikia noro ir šventinės nuotaikos, kuri ir sukuria tikras, ne dirbtines e. Kalėdas.
Kalėdinės eglutės. Ar tikrai kasmet mums reikia pirkti kalėdines eglutes, kurios kainuoja apie 60 Lt? Ar tikrai mums reikia puošti eglių šakas, kurių spygliai po keleto savaičių pabyra po visą butą? Eglė nėra blogas dalykas, jei žinome tikrąją jos paskirtį – paslėpti po ja dovanas, tačiau kartais papuoštos gyvos eglutės namie atrodo labai sadistiškai, nes dėl keleto savaičių grožio mes nukertama medį, kuriam užauti prireikė daugybės metų.
Darbo kalėdiniai vakarėliai. Jei jau dirbate, kiekvienais metais prieš pat šventes turite dalyvauti masiniame kalėdiniame firmos vakarėlyje, kuriame visi linksmai plepate, apsikeičiate dovanomis, kai kad net išvažiuojate už miesto ribų. Tačiau ne visiems ir ne visada norisi švęsti su kolegomis, su kuriais ir taip mataisi kiekvieną dieną. Ypač, jei firma didelė, daugumos jų nepažįstate, o teminis vakarėlis tiesiog žudo savo fantazija. Tad gal verta apsiriboti valandiniu pasisėdėjimu ir mažų smulkmenų apsikeitimu darbo metu? O jei bendradarbiai atsineša keptą obuolių pyragą – išvis tobula.
Kalėdinės dainos. Kasmet vis tos pačios, tik kitų perdainuotos. Dirbtinai džiaugsmingos ir mėnesį laiko skambančios visuose prekybos centruose ir parduotuvėse. Nemanome, kad reikia priminti, jog artėja Kalėdos, nes šios šventės pamiršti neįmanoma.
Kalėdiniai filmai. Nes kasmet per televiziją juos rodo tuos pačius, nes kasmet mes tėvų namuose tuos pačius ir žiūrime. Ne vienam Kalėdos asocijuojasi su 101 dalmantinu, Vienas namuose ir kitais šimtą kartų matytais filmais. Kartais net sunkiai suvokiama, kodėl žmonės juos vis žiūri ir žiūri. Bet turbūt kas lieka, kai per kitus kanalus rodo tą patį, o TV per šventės – vaišių dalis (teko stebėti kalėdinius šeimų pasibuvimus – visi sėdi prie stalo ir žiūri TV. Ar tą turi galvoje Kalėdų mėgėjai, teigdami, kad šios šventės į vieną ratą suveda šeimas?).
Kalėdinis apsipirkinėjimas. „Iki Kalėdų liko vos savaitė, o aš dar neturiu dovanų”, – kažkur girdėta frazė? Paskutinėmis dienomis lakstome po parduotuves, jei nesugalvojame, ką padovanoti, perkame įvairiausius niekam nereikalingus niekučius, nes pasveikinti juk būtina. Dovanoms išleidžiame krūvą pinigų, jas suvyniojame į šimtus metrų popieriaus, kuris vėliau suplėšomas ir išmetamas lauk. Neišsiplėsime dėl pelno, kurį prekybos centrai gauna per kalėdines šventes, tačiau ar tikrai mums reikia taip masiškai apsipirkinėti ir žiemos šventes sieti su dovanomis?
Kalėdinės dovanos. Teko girdėti dviejų moterų pokalbį, kuomet viena skundėsi, jog jos paauglė dukra liepė mamai vaikinui padovanoti brangų megztinį, o sūnus savo draugei mamos paprašė prabangių CHANEL kvepalų. Moteris buvos išties susirūpinusi, nes vien dovanoms išleis apie 1000 Lt. Nedovanoti neišeina, nes vaikų antrų pusių tėvai dovanos, kaip jiems atsilikti? Tačiau ne visiems patinka gauti krūvas dovanų, kurių po to neturime kur dėti. Tad gal ne veltui jau keletą metų agituojama už nuoširdžias ir nebrangias dovanas, kurias puikiai galima pagaminti patiems. Arba tiesiog padovanoti rabarbarų uogienės, aprištos kaspinėliu. Originalu ir labai miela.
Kalėdinis stalas. Va, čia tai priežastis nemėgti Kalėdų! Kad ir kaip keistai skamba, tačiau perkrautas kalėdinis stalas tikrai nėra džiaugsmas kiekvieno skrandžiui, kuris po tokių pasisėdėjimų visiškai išsimuša iš ritmo ir sveikos būsenos. Ar tikrai mums reikia tiek daug valgyti per šventes? Ar tikrai per šventinę vakarienę reikia penkių rūšių salotų, 2 karštų ir visų kitų patiekalų? Nekalbant apie tortus, šakočius… Turbūt ne vienam šventės asocijuojasi su suplukusiomis mamomis, nuo pat ryto gaminančiomis patiekalus, kurie per Kūčių ar Kalėdų vakarą dar ir turi būti patiekti, atnešti į stalą. To, ko nesuvalgome, užbaigiame kitą dieną arba tiesiog išmetame, o grįžę į savo namus vienas kitam verkiame, kiek daug prisivalgėme.
Kalėdinės dekoracijos. Lietuviai Kalėdoms puošiasi su saiku, namie dažniausiai pasidabina eglutę, pakabina elektrines girliandas, senelio Šalčio kojines etc. Tačiau kai kurie (ypač prisižiūrėję gėrybių užsienyje), į kiemus išgabena šventinius nykštukus, namo sienas apkarsto girliandomis, sustato dirbtinius Kalėdų senius… Nes kitaip nepajusime šventos dvasios, nes kitaip pamiršime, kad dabar Kalėdos.
Dešimta priežastis – kodėl visgi mes mėgstame Kalėdas? Nes prisimename senus draugus, nes užsienyje gyvenantys giminės ir draugai sugrįžta į namus, nes seneliai pasipuošia prisiruošia į bažnyčią, nes šeimos susirenka kartu, nes per šventes visi būna ne tokie pikti… Mėgstame Kalėdas, nes jos neša geras emocijas, šilumą. Tik gaila, kas paskutiniu metu jos suvokiamos ne taip.
P. s. Jei kam išvardintos priežastys atrodo pernelyg radikalios ir šimtą kartų girdėtos – Jūs būsite teisūs. Tačiau taip, kaip per Kalėdas žiūrime tuos pačius filmus, klausomės tos pačios muzikos, taip ir galime perskaityti straipsnį tema, apie kurią susimąsto ne vienas.
Linksmų ir minkštų švenčių!
Ilgi ir vieniši žiemos vakarai turbūt praiilgsta ne vienam, todėl pasidairyti linksmos kompanijos ar net potencialios antrosios pusės – jokia nuodėmė. Ta proga „Laikas.lt“ nusprendė „ištirti rinką“ ir pasidairyti po vieno populiaraus skelbimų portalo skiltį „Pažintys“. Bent jau mums nuotaiką tikrai pakėlė, tad dalinamės atrastais „perliukais“!
Sena tiesa byloja, kad dalintis yra maloniau, nei gauti. Ir tai padaryti yra labai paprasta, teigia įvairių socialinių akcijų iniciatorė Violeta Masteikienė, VšĮ „Gerų minčių magijos projektai“ vadovė, šį rudenį kviečianti Lietuvos žmones pasimėgauti dalijimosi džiaugsmu ir geromis emocijomis.