Search Results for: "onkologinės ligos"
Retų ligų iniciatyvinės grupės vardu, vasario 28 dieną minint tarptautinę retų ligų dieną, siekiame atkreipti Jūsų dėmesį į sergančiųjų retomis ligomis problemas Lietuvoje.
Retomis ligomis vadinamos ligos, kuriomis serga 1 iš 2 000 gyventojų. Kasmet diagnozuojami 6 nauji atvejai 100 000 gyventojų. Retų ligų grupė apima apie 6-8 tūkst. atskirų diagnozių. Apie 80 proc. retų ligų yra genetiškai paveldimos, dažnai tai lėtinės ir grėsmingos gyvybei ligos. Beje, kiekvienas iš mūsų esame 6-8 paveldimų ligų nešiotoju (nešiotojas dažniausiai yra visiškai sveikas asmuo, tačiau dviejų tos pačios ligos nešiotojų porai yra rizika susilaukti sergančių palikuonių). Taigi, reta liga gali paliesti kiekvieną šeimą. Apie dešimtadalį visų retų ligų sudaro retos onkologinės ligos. Retomis ligomis serga apie 30 milijonų ES gyventojų, iš jų apie 200 000 Lietuvos žmonių.
Šiais skaičiais norime pabrėžti, kad retos ligos – tai nėra maža ligonių grupė, ir sąvoka „reta liga” toli gražu nereiškia menko problemos aktualumo. Deja, kol kas Lietuvoje priimant svarbius sprendimus sveikatos apsaugos sistemoje retos ligos vis dar yra šešėlyje, o jomis sergantys pacientai bei jų artimieji prilygsta atstumtiems našlaičiams. Dėl žinių ir resursų stokos labai dažnai jos diagnozuojamos pavėluotai, o vėlyvos diagnozės pasekmės gali būti labai skaudžios: negrįžtamas paciento ir fizinės, ir psichinės sveikatos blogėjimas, kitų sergančių vaikų gimimas šeimoje, nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.
JAV, Japonijoje dėmesys į retų ligų gydymo, vaistų joms kūrimo ir jų prieinamumo, pacientų ir visuomenės informavimo šiuo klausimu svarbą atkreiptas jau prieš tris dešimtis metų, Europoje – maždaug prieš dešimtmetį. Pažangiose ES valstybėse jau sukurti ar kuriami retų ligų informaciniai tinklai ir pagalbos linijos retomis ligomis sergantiems pacientams, steigiamos ir remiamos pacientų organizacijos, remiami retų ligų gydymo ir diagnostikos bei mokslinių tyrimų centrai ir jų tarptautinis bendradarbiavimas, inicijuojamas tarptautinis pacientų bei diagnostinių tyrimų mobilumas.
Lietuvoje šioje srityje smarkiai atsiliekama, todėl neįgyvendinamos retomis ligomis sergančių pacientų teisės sveikatos priežiūros srityje, pažeidžiami tarptautiniuose dokumentuose ir mūsų šalies Konstitucijoje, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinti kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumo, sveikatos priežiūros lygiatesiškumo, solidarumo principai.
Siekiame atkreipti Jūsų dėmesį į pagrindines problemas, su kuriomis Lietuvoje susiduria sergantieji retosiomis ligomis, jų artimieji, bei gydytojai bei kviečiame palaikyti siūlymus joms spręsti.
Informacijos trūkumas: apie ligą, jos diagnostiką ir gydymą, specializuotus tyrimo bei gydymo centrus Lietuvoje ir užsienyje, geriausius tos srities specialistus. Tam, kad retos ligos susirgusiems pacientams Lietuvoje būtų diagnozuojamos savalaikiškai ir būtų prieinama visapusiška informacija, reikėtų sukurti vieningą informacinę sistemą, pasiekiama gydytojams bei pacientams, kuri leistų įvertinti poreikius bei efektyviai naudotis turimais resursais.
Naujausių tyrimo bei gydymo metodų prieinamumo problemos: Lietuvos pacientų nepasiekia naujausi patikimi ir veiksmingi retų ligų gydymo būdai, nors jie sukurti ir jais naudojasi kitų ES šalių pacientai. Būtina skirti daugiau lėšų retų ligų diagnozavimui, tikslingai numatant specialias lėšas PSDF biudžete ir sudarant sąlygas sveikatos priežiūros įstaigose vykdyti šių pacientų diagnostinius ir klinikinius tyrimus, neskriaudžiant kitų pacientų grupių; užtikrinti efektyvią retų ligų diagnostinių tyrimų atlikimo tvarką, norint juos atlikti kitose ES šalyse; taip pat daugiau lėšų naujų veiksmingų medikamentų, skirtų, profilaktikai, gydymui įsigijimui ir kompensavimui. Svarbu Lietuvoje įteisinti išimtis dėl neregistruotų tiriamųjų vaistų naudojimo pavieniams pacientams ir pacientų grupėms, sergantiems lėtinėmis arba labai sunkiomis arba gyvybei gresiančiomis ligomis, kurią numato ES teisės aktai, kai nėra kitų gydymo alternatyvų ir pacientai neturi galimybės dalyvauti to vaisto klinikiniame tyrime.
Visapusiškų ir koordinuotų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas: retos ligos dažnai yra sudėtingos, reikalaujančios daugelio specialistų suderinto komandinio darbo, o žinių apie jas dažniausiai turi tik atskiros siauros srities specialistai. Šiuo metu Lietuvoje tokių pacientų sveikatos priežiūra lieka išsklaidyta ir tarpusavyje nesuderinta, todėl svarbu koordinuoti esamas paslaugas bei naujovių diegimą retų ligų diagnostikos, gydymo bei socialinių poreikių tenkinimo srityje, skatinant kompetencijos centrų kūrimą, organizuojant efektyvų ir racionalų tyrimams skirtų resursų panaudojimą, kuriant atskirų retų ligų visavertės priežiūros protokolus, organizuojant specialistų bei pacientų švietimą.
Socialinės pasekmės: Retos ligos paveikia ne tik sergančiojo gyvenimą, bet ir visas jo šeimos narių gyvenimo sritis: mokymąsi, profesinę veiklą, laisvalaikį ir asmeninį gyvenimą. Mūsų šalyje retos ligos diagnozė tampa izoliacijos, diskriminacijos, sumažėjusios pasirinkimo laisvės priežastimi, todėl sergantiesiems ir jų šeimoms reikalingas psichologinės bei socialinės pagalbos priemonių tinklas bei sisteminga švietimo bei mokymo gyventi su liga sistema.
Sausio 26d., trečiadienį, 18 val. nuo Baltojo tilto Vilniuje į dangų pakils 300 balionų su bengališkomis ugnelėmis. Ši socialinė akcija, pavadinta „Apsaugok savo svajones“, skiriama prevencijos prieš gimdos kaklelio vėžį (GKV) savaitei, kuri jau penktą kartą minima Europoje. Taip siekiama atkreipti Lietuvos moterų dėmesį į šią grėsmingą ligą ir paraginti laiku pasitikrinti sveikatą.
Akcijos, kurią organizuoja viešoji įstaiga „Mes prieš gimdos kalelio vėžį“, metu planuojamų paleisti balionų skaičius – trys šimtai – yra neatsitiktinis. Būtent tiek moterų per metus pasiglemžia ši klastinga liga mūsų šalyje, ir visų jų svajonėms nebūna lemta išsipildyti. Per savaitę Lietuvoje nuo GKV miršta penkios moterys, nors pasak specialistų – tai visiškai beprasmiškos netektys, kurioms galima lengvai užkirsti kelią.
„Gimdos kaklelio vėžio prevencija yra pati efektyviausia ir pigiausia iš visų onkologinių susirgimų, todėl paradoksalu, o kartu ir skaudu, jog dėl šios ligos kasmet vis dar prarandame tiek daug moterų. Manau, kad būtina kalbėti apie šią problemą, kurią nesunkiai galima spręsti daug efektyviau ir veiksmingiau. O ant Baltojo tilto įvyksianti akcija yra puikus būdas atkreipti moterų ir merginų dėmesį į šią opų klausimą“, – teigia Dr. Daiva Vaitkienė, Lietuvos ginekologų-akušerių draugijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė, Onkoginekologijos sektoriaus vadovė.
Pasak docentės, Lietuvoje jau šeštus metus vykdoma Valstybės finansuojama patikros programa, kuri davė akivaizdžių rezultatų. Žiniasklaidoje nuolat pasirodo informacinės publikacijos apie GKV, moterys vis dažniau profilaktiškai tikrinasi sveikatą ir t. t. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojo kabinte apsilankiusi moteris būna net negirdėjusi apie GKV ir jo prevencijos būdus. Būtent tokių moterų ir merginų dėmesį siekiama atkreipti balionų paleidimo akcija.
Nustatyta, kad kuo labiau šalis yra išsivysčiusi, tuo ir susirgimų gimdos kaklelio vėžiu joje yra mažiau. Pavyzdžiui, Suomijoje, kur jau daugiau nei 30 metų vykdoma GKV patikros programa, fiksuojama mažiausiai susirgimų Europoje: 5 atvejai šimtui tūkstančių gyventojų. Palyginimui, Lietuvoje šis rodiklis viršija 20, o mažiau išsivysčiusiose Azijos, Afrikos šalyse jis svyruoja tarp 40-60 susirgimų.
Doc. D. Vaitkienės teigimu, svarbiausia GKV priežastis yra lytiniu keliu plintanti infekcija – žmogaus papilomos virusas. Nustačius šio viruso nulemtus pakitimus ikivėžinėje stadijoje, galima visiškai pasveikti, išvengti invazinės onkologinės ligos ir jos sukeltos mirties. Riziką susirgti GKV didina rūkymas, dažna lytinių partnerių kaita, ankstyvas lytinis gyvenimas, dažnas gimdymas (daugiau negu 7 kartus). Jeigu moteris jau yra apsikrėtusi didelės onkologinės rizikos žmogus papilomos virusu ir vartoja hormoninius kontraceptinius preparatus, rizika susirgti GKV taip pat išauga, nes hormoninė kontracepcija mažina savaiminio organizmo apsivalymo nuo viruso tikimybę.
Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės metu vyks ir daugiau renginių, kurių tikslas – atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į šią problemą, informuoti moteris apie valstybės teikiamas galimybes išvengti šios ligos ir raginti jomis pasinaudoti. Sausio 26d. Seime vyks konferencija „Lietuva be gimdos kaklelio vėžio”. Konferenciją organizuoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centras, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Baltijos imunoprofilaktikos asociacija ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija.
Renginio metu bus skaitomi pranešimai apie gimdos kaklelio vėžio paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje, pateikiamos Lietuvos ir pasaulio sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos valdymo strategijos. Taip pat bus diskutuojama apie šeimos gydytojo vaidmenį kovoje su gimdos kaklelio vėžiu ir galimą skiepų nuo šio susirgimo kompensavimo sistemos modelį.
Taip pat VU Bibliotekoje (Universiteto g.3), Komunikacijos kampelyje vyksta paroda, kurioje pateikiama informacija apie šią ligą ir jos prevenciją. Sausio 30 d. „Snaigės žygyje“ slidėmis Vilniuje, Antakalnyje už Saulėtekio troleibusų žiedo, bus dalinama informacinė medžiaga, susijusi su šia problema.
Nukirpus pacientę iškilo atsidėkojimo klausimas ir buvo pasiūlyta paimti pinigus. Atsisakymas nepadėjo. Ir atrodo, beviltiškai mėginant paaiškinti, kad savanoriška veikla tuo ir pasireiškia, kad mes padedame iš supratimo, o ne dėl pinigų, tiesiog spontaniškai išsprūdo „deramės“. Staiga palatoje stojo spengianti tyla ir visos akys sužiuro į mus. Reikėjo kažkokio sprendimo. Už apkirpimą pasiūlėme atsidėkoti tiesiog nuoširdžiu apsikabinimu. Tai buvo nuostabi padėka.
Net sirgdama gali jaustis graži. Liga gyvenimas nesibaigia: išorės pokyčiai gali padėti susigrąžinti troškimą gyventi, puoštis, džiaugtis, pasijusti stipriai ir sveikai. Nepasiduok! Tokią žinią siunčia kosmetologės Airos Pundzytės-Mažunavičienės iniciatyva.
Baigus statyti 2018 m. greta Vilniaus planuojamą atidaryti Vaikų onkologijos pagalbos centrą, Lietuva taps kol kas vienintele šalimi Europoje, kurioje bus siūloma nauja šeimos ūkio modeliu paremta onkologinių ligonių priežiūros ir reabilitacijos praktika. Tiesa, kol kas, pasak projekto iniciatoriaus labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ vadovės Eglės Mėlinauskienės, onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimos yra priverstos kovoti tiek su finansinėmis, tiek su socialinėmis problemomis, kurioms vieningo sprendimo šalyje šiandien nėra.
Gintarei su Hodžkino limfoma, kurią mergina dabar vadina savo buvusia drauge, susigyventi teko per pusę metų. Pirmuosius ligos simptomus pajutusi prieš Kalėdas, jau kitais metais per gražiausias metų šventes baigė gydymą. Per šiuos lemtingus metus jai teko susidurti su sunkumais diagnozuojant ligą, mat pirmieji simptomai buvo palaikyti alergija, o vėliau – su iššūkiais derinant gydymą ir mokslus. Liga merginai suteikė galimybę atgaivinti svajonę apie Vokietiją – šalį, kuria nuo vaikystės žavėjosi, mokėsi vokiečių kalbos, svajojo joje gyventi ir mokytis. Dabar Gintarė vėl mokosi vokiečių kalbos, nes nori laisvai ja kalbėti ir drauge su širdies draugu planuoja išvykti gyventi į Vokietiją ir ten tęsti mokslus.
Nemalonus burnos kvapas gali būti ne tik dėl to, kad prisivalgėte svogūnų ar česnakų. Mokslininkų duomenimis, 90 proc. atvejų dėl prasto burnos kvapo kalta nepakankama burnos ertmės higiena, 6-8 proc. nekoks burnos kvapas sklinda dėl nosies ar gerklės problemų ir tik 2-4 proc. – dėl virškinamojo trakto ligų.
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.
Sinoptikai žada pirmuosius karščius šią vasarą, kai termometro stulpeliai kils aukščiau 30 laipsnių Celcijaus. Karštis, tiesioginiai saulės spinduliai ir sausas oras vasarą yra pagrindiniai sveikos odos priešai. Kaip rūpintis oda tropinio karščio dienomis?
Cheminis odos šveitimas (pilingas) – speciali technologija, skirta viršutiniam odos sluoksniui šalinti. Ji skatina gilesnių odos sluoksnių regeneraciją, dėl kurios oda pastorėja, pasilygina, pagausėja elastinių ir kolageninių skaidulų. Rudens ir žiemos sezonas ypač tinkamas šioms procedūroms.