Search Results for: "onkologinė liga"
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų – tai dažniausiai moterims nustatoma onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, todėl spalis skelbiamas kovos prieš krūties vėžį mėnesiu. Apmaudu, bet pastaruoju metu moterys, sergančios krūties vėžiu, jaunėja. Kaip teigia Kauno klinikų Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė docentė Dalia Skorupskienė, dažniausiai šį susirgimą lemia genetika, bet gyvenimo būdas ar net netinkamai pasirinkta liemenėlė taip pat gali šią ligą išprovokuoti.
Ketvirtadienį paskelbti Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo organizuoto konkurso „Žiniasklaida prieš prostatos vėžį“ nugalėtojai. Geriausiu specializuoto leidinio straipsniu išrinktas „Lietuvos sveikatos“ žurnalistės Evelinos Machovos straipsnis „Prostatos vėžys: ankstyva diagnostika gelbėja gyvybes“, regioninio laikraščio – Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ žurnalistės Kristinos Varkalytės straipsnis „Onkologine liga susirgęs vyriškis: „Nebijoti ir įsiklausyti į save“, geriausiu vaizdo reportažu – LRT laidos „Pulsas“ žurnalistės Ievos Kašauskaitės reportažas, geriausiu radijo reportažu – Lietuvos radijo žurnalistės Rasos Pekarskienės reportažas laidoje „Sveikata“, nacionalinės žiniasklaidos – dienraščio „Respublika“ žurnalistės Alios Zinkuvienės straipsnis „Vėžys bus gydomas, jei valdininkai leis“, naujienų portalo – laikas.lt žurnalistės Godos Raibytės straipsnis „Augink ūsus – saugok sveikatą“. 6-iose kategorijose varžėsi 30 nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovų, šiais metais rašiusių straipsnius arba rengusių reportažus prostatos vėžio tema. Konkursui buvo pateikta daugiau kaip 40 darbų.
„Pirmą kartą rengėme tokį konkursą ir buvome maloniai nustebinti didelio žiniasklaidos dėmesio mūsų problemai, – sako Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys. – Esame dėkingi visiems dalyvavusiems, nes tik žiniasklaida gali mums padėti papasakoti visuomenei apie šį dažniausią vyrų onkologinį susirgimą ir pakviesti juos pasirūpinti savimi bei laiku pasitikrinti.“
Konkursinius darbus vertino specialistų komisija – Lietuvos urologų draugijos pirmininkas dr. Daimantas Milonas, Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Neringa Tarvydienė, Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo bei Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys. Komisijos pirmininkas – VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto prof. dr. (HP) Žygintas Pečiulis.
Šis konkursas – dalis socialinio projekto „Išsaugokime vyrus“, organizuojamo Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo. Fondo prezidentas G. Žižys žurnalistų apdovanojimo metu taip pat pasveikino aktorius Rimantą Bagdzevičių ir Gediminą Girdvainį, prisijungusius prie projekto ir tapusius jo ambasadoriais.
Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas įteigtas Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos kartu su Lietuvos urologų draugija bei Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija. Akcija „Išsaugokime vyrus“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį onkologinį susirgimą bei ankstyvosios diagnostikos svarbą, paskatinti vyrus atlikti PSA kraujo tyrimą. Akcijos metu mobili diagnostinė laboratorija keliauja po Lietuvos regionus, kur nemokamai tikrina rizikos grupės vyrus. Daugiau informacijos apie šią akciją – www.issaugokimevyrus.lt.
Lietuvoje jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, t. y. carcinoma in situ, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims buvo nustatyti 323 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 7818 ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio carcinoma in situ atvejų.
Nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai: štai 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,9 mln. Lt, o šiemet – 7,2 mln. litų. Deja, gydymo įstaigos ne visada įstengia panaudoti visų tam skirtų lėšų. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausia paslaugų. Apskritai galima konstatuoti, kad pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo. Matyt, ir dėlto, jog skatinant sveikatos priežiūros įstaigas šios prevencinės programos vykdymo rezultatai dar 2008 m. buvo įrašyti į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą. Tai reiškia, kad tokie rezultatai įstaigoms leidžia papildomai daugiau uždirbti.
Tai, kad dažniau aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Juk suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojamas anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės.
Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą.
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų – 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nustatytas ir Lietuvoje (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys), Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis irgi kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų grupė mūsų šalyje siekia 890 tūkstančių. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos – 338 265 moterims. Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Kartu turi būti pasirašytinai įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl profilaktinio tyrimo. VLK specialistų duomenimis, informavimo paslauga abiem minėtais laikotarpiais buvo suteikta maždaug 53 proc. gydymo įstaigose registruotų moterų.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti.
Primename, kad dabar Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir įgyvendinamos keturios programos, skirtos onkologinių ligų prevencijai: minėta gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos. Pagal jas atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterų ir vyrų nemokami tyrimai yra gera galimybė išvengti tokių ligų įsisenėjimo ir skaudžių pasekmių.
Penkiuose Lietuvos miestuose
vyksiančios akcijos „Visos drauge!” metu bus nufotografuota daugiau kaip
1000 moterų. Čia pat dovanodami jau įrėmintą momentinį fotoportretą,
akcijos rengėjai siekia atkreipti Lietuvos moterų dėmesį į nemažėjančią
krūties vėžio aukų statistiką ir paskatinti moteriško solidarumo jausmą.
Visame pasaulyje spalis tradiciškai skelbiamas Krūties vėžio žinomumo
mėnesiu.
Penktadienį Vilniaus Gedimino prospekte prasidėjęs ir šeštadienį
vyksiantis nemokamų fotoportretų maratonas sekmadienį persikels į Kauną,
o vėliau – į Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Akcijos sumanytojų nuomone,
momentinė fotografija užfiksuoja kiekvienos moters įgimtą žavesį ir
unikalumą, o savalaikis žvilgsnis į save iš šalies padeda susimąstyti ir
išsklaidyti abejingumą.
Lietuvos gydytojai onkologai nuogąstauja, kad vienas iš didžiausių
pavojų moters sveikatai – mąstymas, kad susirgti gali tik kitos.
Daugiausiai moterų gyvybių nusinešanti onkologinė liga gali būti
efektyviai gydoma ir įveikiama, jeigu diagnozė nėra pavėluota. Nors
Lietuvoje kasmet nustatoma 1300 naujų krūties vėžio atvejų, apie 5000
mūsų šalies moterų apie savo ligą nežino.
„Krūties vėžys potencialiai pavojingas visoms moterims. Nors pagrindinę
rizikos grupę sudaro 50-65 metų moterys, pastaruoju metu stebime
išaugusį jaunų pacienčių, susirgusių sudėtingomis krūties vėžio
formomis, skaičių“, – teigia Lietuvos chemoterapeutų draugijos
pirmininkas, gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas. Pasak
jo, pradinėje stadijoje diagnozuotas krūties vėžys yra išgydomas, tačiau
svarbiausia, kad šiuolaikinė medicina leidžia kontroliuoti ir
pristabdyti šią onkologinę ligą ir vėlesnėse jos stadijose.
Idėjos autoriai tiki, kad asmeninė dovana ir apie grėsmes sveikatai
primenanti informacija pažadins įgimtą moterišką rūpestį ir paskatins
Lietuvos moteris būti labiau dėmesingomis ne tik savo, bet ir draugių
bei artimųjų sveikatai. Projekto partneris – „Roche Lietuva“.
Lapkričio mėnuo visame pasaulyje žinomas „Barzdoto lapkričio“ (arba „Movember“) vardu, kuomet vyrai yra skatinami pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Prie šios iniciatyvos prisideda ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), kviesdama Lietuvos vyrus susirūpinti savo sveikata ir sudalyvauti nemokamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje.
Nukirpus pacientę iškilo atsidėkojimo klausimas ir buvo pasiūlyta paimti pinigus. Atsisakymas nepadėjo. Ir atrodo, beviltiškai mėginant paaiškinti, kad savanoriška veikla tuo ir pasireiškia, kad mes padedame iš supratimo, o ne dėl pinigų, tiesiog spontaniškai išsprūdo „deramės“. Staiga palatoje stojo spengianti tyla ir visos akys sužiuro į mus. Reikėjo kažkokio sprendimo. Už apkirpimą pasiūlėme atsidėkoti tiesiog nuoširdžiu apsikabinimu. Tai buvo nuostabi padėka.
Net sirgdama gali jaustis graži. Liga gyvenimas nesibaigia: išorės pokyčiai gali padėti susigrąžinti troškimą gyventi, puoštis, džiaugtis, pasijusti stipriai ir sveikai. Nepasiduok! Tokią žinią siunčia kosmetologės Airos Pundzytės-Mažunavičienės iniciatyva.
Noras profilaktiškai lankytis pas gydytojus ir atlikti tyrimus daugeliui yra svetimas, nes niekas nemėgsta į sveikatos įstaigą eiti tarsi „šiaip sau“. Tačiau sveikatos specialistai perspėja, kad tai – vienintelis tikrai patikimas būdas išvengti arba anksti diagnozuoti onkologinius susirgimus.
TV3 seriale „Pasmerkti 3“ sužibėjusi Renata Narkūnaitė toliau tęsia savo karjerą ekrane – grožio konkursų nugalėtoja, „Olialia“ projekte išgarsėjusi mergina vaidina naujame detektyviniame TV3 seriale „Tobula kopija“.