Search Results for: "nomeda marčėnaitė"
Chrestomatinę rašytojo Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir pagal ją sukurtą filmą žino daugelis, tačiau pačios riešutų duonos retas yra ragavęs. Menininkė Nomeda Marčėnaitė šios duonos pirmą kartą ragavo Danijoje, viešėdama pažįstamos meno galerijos darbuotojos namuose. Galerininkė kepa šią gurmanišką duoną labai dažnai – jos gyvenimo draugas turi sveikatos sutrikimą – celiakiją, kai organizme neskaidomas javų glitimas, todėl negali valgyti jokios duonos iš grūdinių kultūrų miltų.
Vakar galerijoje “Meno niša“ atidaryta Nomedos Marčėnaitės ir Mariaus Jonučio parodą. Tai jau 53 bendra menininkų paroda. Nomeda pristatė keramikos kūrinius, Marius – tapybą.
Trečiadienio vakarą menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė bei virtuvės šefas Reinaldas Janonis surengė kulinarijos pamoką, kurioje svečius supažindino su stevijos augalu. Šis, dar vadinamas medaus žole, augalas pasižymi tuo, kad yra net 200 kartų saldesnis už įprastą cukrų ir neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas saugantiems kūno linijas ir sergantiems diabetu.
Pagalbos reikia net tik šunų ir kačių prieglaudoms. Netinkamas elgesys su žirgais ir arkliais Lietuvoje yra labai dažnas, rodo Žirgų globos asociacijos atlikta žirgų savininkų apklausa. Apie tai liudija ir besiplečianti žirgų prieglauda, kurioje šiuo metu glaudžiasi šeši iš skerdyklos išgelbėti, ligoti ar traumuoti gyvūnai. Dar aštuoni žirgai prižiūrimi kitose Lietuvos vietose.
Lietuvos Žirgų globos asociacija (ŽGA) internetu apklausė per tris šimtus Lietuvos gyventojų, kurie turi nuosavus žirgus, ar su jais nuolat dirba. 99 proc. respondentų atsakė, kad yra girdėję apie žiauraus elgesio su žirgais atvejus, o 85 proc. yra susidūrę patys. Daugiau nei pusė apklaustų žirgų savininkų žiauraus elgesio atvejus su žirgais mato nuolat.
„Lietuvoje labai stinga elgesio su arkliais kultūros. Daugumai žirgų savininkų trūksta elementaraus supratimo apie savo augintinio priežiūrą, šėrimą ir netgi jojimą. O tai lemia daugumą žirgų ligų ir traumų, nekalbant jau apie tokius atvejus kaip žirgo mokymas „bado dieta” ar jo mušimas“, – komentavo ŽGA vadovė Eglė Gerulaitytė.
Anot jos, ŽGA prieglauda, įsikūrusi Vilniaus rajone, Kairėnuose, sulaukia vis naujų globotinių, kurie buvo išpirkti iš tinkamai jų neprižiūrėjusių savininkų ar tiesiog ištraukti iš skerdyklos. Pasak ŽGA atstovų, šiems žirgams jau ima nepakakti maisto.
„Norime atkreipti ir visuomenės dėmesį žirgų problemas. Todėl benamiams, apleistiems ir pasmerktiems skerdyklai gyvūnams rengiame meno darbų labdaros aukcioną, kuris, kaip tikimės, leis surinkti reikalingų lėšų prieglaudai. Ten gyvenantiems gyvūnams reikia šieno, vitaminų, kalvio paslaugų“, – teigė viena iš aukciono dalyvių, verslininkė Greta Šapkaitė.
Anot jos, kiekvienas litas prieglaudos žirgams yra labai svarbus. „Pavyzdžiui, vos už penkis litus galima nupirkti priemonių nuo parazitų, 15 litų – tai naujas kantaras, šepetys, šieno maišas, kanopų priežiūros priemonė arba mineralinės druskos laižalas žirgui. 100 litų leidžia kraujo tyrimus, išsikviesti veterinarą, nupirkti papildų ar vitaminų, arba šieno vienam žirgui beveik mėnesiui“, – dėstė G. Šapkaitė.
Tačiau svarbiausia, anot buvusios televizijos laidų vedėjos, kad šios lėšos ne tik gali padėti išlaikyti nuo seno lietuvių gerbiamą gyvūną, bet ir leisti išgelbėti dar ne vieną gyvybę.
Pirmasis Lietuvoje labdaros aukcionas žirgams paremti vyks gegužės 10 dieną, antradienį, 18.30 val., Vilniaus Rotušėje. Jame bus parduodama apie trisdešimt įvairių meno darbų, kuriuos skyrė Nomeda Marčėnaitė, Vokietijos menininkė Kerstin Tschech, grafikė Dovilė Tomkutė Veleckienė, tautodailininkas Valentas Survila, keramikė Agnė Kondrataitė, fotomenininkas Darius Jurevičius ir kiti. Aukcione savo kūrybos dainas atliks aktoriai ir atlikėjai Andrius Kaniava bei Giedrius Arbačiauskas.
ŽGA – tai trejus metus veikianti ne pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija, žirgų gerovės klausimais Lietuvoje, teikianti tiesioginę pagalbą žirgams bei arkliams.
Prie benamių, apleistų ir pasmerktų skerdyklai žirgų globėjų prisideda garsūs šalies menininkai, kurie skyrė savo darbų pirmajam Lietuvoje labdaros aukcionui žirgams paremti. Pelnas, gautas už parduotus meno kūrinius, bus skiriamas Žirgų globos asociacijos (ŽGA) prieglaudai, kurioje glaudžiasi ir Lietuvos penkiakovės žvaigždes padėjęs išugdyti žirgas Belfastas.
Gegužės 10 dieną, antradienį, Vilniaus Rotušėje vyksiančiame labdaros aukcione bus parduodama apie dvi dešimtys meno darbų, kuriuos skyrė tokie kūrėjai kaip dailininkė ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, pripažinta Vokietijos menininkė Kerstin Tschech, grafikė Dovilė Tomkutė Veleckienė, tautodailininkas Valentas Survila, keramikė Agnė Kondrataitė. Aukcione savo kūrybos dainas atliks aktoriai ir atlikėjai Andrius Kaniava bei Giedrius Arbačiauskas.
„Smagu, jog galiu prisidėti prie renginio, kurio tikslas – padėti silpnesniems už mus. Ir ne taip reikšminga, kas tai būtų, ar sergantys vaikai, ar benamiai šunys, ar suluošinti žirgai. Svarbiausia yra išgelbėtos gyvybės. Apie žirgų problemas iki šiol mažai žinojau, bet akivaizdu, kad ir šie dideli keturkojai nestokoja bėdų. Įsteigti skriaudžiamiems žirgams prieglaudą – puiki idėja“, – sakė aukcionui du darbus skyrusi N. Marčėnaitė.
Anot ŽGA vadovės Eglės Gerulaitytės, viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimai ne tik apie skriaudžiamus šunis ar kates, bet ir apie žirgus. „Todėl žirgų globos asociacija plečia savo veiklą, norėdama atkeipti visuomenės dėmesį į elgesio su žirgais problemas. O jų tikrai apstu – apie tai liudija ir besiplečianti mūsų prieglauda, kurioje gyvena suluošinti ir ligoti žirgai“, – sakė ji.
Bene žymiausias ŽGA globotinis yra iš skerdyklos išgelbėtas sportinis žirgas Belfastas, kuriuo ilgus metus treniravosi Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis ir kiti sportininkai. Traumų nuvargintas žirgas atsidūrė nereikalingo inventoriaus aukcione, iš kurio jį išpirko gyvūnų globėjai. Prieglaudoje taip pat gyvena buvęs raitosios policijos žirgas, ir dar keturi gyvūnai, išpirkti iš jų tinkamai neprižiūrėjusių savininkų.
„Kiekvieno mūsų globotinio istorija yra individuali ir skaudi. Šie žirgai matę daug vargo – dalis buvo ir badu marinti, ir mušti, ir suluošinti, dalis atlikę savo pareigą, dėl ligų ar amžiaus tiesiog išmesti į gatvę, tiksliau atiduoti dešroms. Tokių atvejų Lietuvoje yra nemažai, tad šis aukcionas – viena iš priemonių, kurios, kaip tikimės, padės mums išgelbėti ir priglausti daugiau nelaimėlių“, – teigė ŽGA įkūrėja.
Pirmajame Lietuvoje labdaros aukcione žirgams paremti svečiai galės įsigyti meno darbų įvairiausiam skoniui – nuo klasikinio stiliaus paveikslų su žirgais ir tautodailės drožinių iki modernių ir žaismingų tapybos, grafikos, keramikos kūrinių, taip pat papuošalų. „Į žirgų problemas nenumoję menininkai pasiūlys ypač plačią paletę darbų, kurie, neabejoju, galės papuošti įvairiausio stiliaus interjerus“, – pažymėjo E. Gerulaitytė.
Labdaros aukciono organizatoriai prieš renginį tikisi svečius supažindinti bent su vienu savo globotiniu. „Planuojame į Rotušės aikštę atvežti vieną mūsų žirgą tam, kad aukciono dalyviai gyvai pamatytų, kam skiriama labdara. Greičiausiai taip bus ponis Lotas, šis keturkojis yra šlubas, toks jis tapo dėl ilgą laiką neprižiūrėtų kanopų. Bet tikimės, jog Lotas atsigaus ir taps tikru ir sveiku vaikų draugu“, – sakė ŽGA vadovė.
ŽGA – tai trejus metus veikianti ne pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija žirgų gerovės klausimais Lietuvoje, teikianti tiesioginę pagalbą žirgams bei arkliams. ŽGA prieglauda įsikūrusi Vilniaus rajone, Kairėnuose, šiuo metu ten glaudžiasi 5 žirgai ir ponis. Dar 8 žirgai gyvena kitose Lietuvos vietose, juos globoja ŽGA nariai bei savanoriai.
Spalio 27 d. (trečiadienį) BNS centre vyko asociacijos „Gyvastis“ spaudos konferencija „Menininkai už organų donorystę“. Renginys skirtas Europos ir Pasaulio organų donorystės dienai paminėti.
Asociacija „Gyvastis“, įkurta prieš 17 metų, vienija žmones, gyvenančius persodinto organo (inksto, širdies, kepenų, plaučių) dėka, taip pat laukiančius transplantacijos.
Vienas svarbiausių „Gyvasties“ tikslų – organų donorystės propagavimas. Šiam tikslui į spaudos konferenciją buvo sukviesti žymūs Lietuvos menininkai, kurie savo kūriniais, darbais ir palaikymu prisideda prie idėjos viešinimo.
Renginyje dalyvavo ir savo pozicijas išdėstė dainininkai Marijonas Mikutavičius, Jurgis Didžiulis, Rūta Lukoševičiūtė, Milanno, menininkė Nomeda Marčėnaitė, mados dizainerė Gabrielė Januškevičiūtė, režisieriai Saulius Beržinis ir Sigita Gilienė, dizainerės Karolina Ananeva ir Alicija Makovska-Širvinskienė.
Dauguma žmonių pritaria organų donorystei, bet tik nedaugelis apie tai kalbasi su artimaisiais. Su artimaisiais kalbėti labai svarbu, nes, jei po mirties žmogus gali tapti donoru, prašoma jo artimųjų sutikimo. Mirusiojo artimųjų apsisprendimo ir jų kilnios aukos dėka, daugelis mūsų gali gyventi. Mažai kas žino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl artimieji nesutinka paaukoti mirusiojo organų persodinimui, – apie tai niekada nebuvo kalbėta. Jie nežino, kokia buvo jų brangiausio žmogaus pozicija dėl organų donorystės.
Renginyje buvo pristatyta fotoparoda „Už gyvybę“, kurioje eksponuojami žmonių, gyvenančių su persodintu organu arba laukiančių transplantacijos, portretai, režisierės Sigitos Gilienės filmas „Už gyvybę“. Kino režisierius Saulius Beržinis sukūręs filmą apie organų donorystę ir transplantacijas „…ir širdis iškeliauja“, dabar kuria naują meninį-dokumentinį filmą šia tema.
Didelio dėmesio sulaukė mados dizainerės Gabrielės Januškevičiūtės rūbų kolekcija „DONO“, kurią pristatė vaikai ir jaunuoliai, kurie gyvena persodinto inksto, plaučių, kepenų dėka, taip pat paauglė, du metus laukianti širdies transplantacijos: „Man dvidešimt vieneri, 7 metus gyvenu su persodintu inkstu. Noriu padėkoti donoro artimiesiems ir pasakyti, kad gyvenimas puikus,“ – sakė Mindaugas Pacevičius, demonstravęs dizainerės marškinėlius su inksto aplikacija. Panašiai kalbėjo ir 23 metų Sandra Smelstoriūtė, taip pat gyvenanti persodinto inksto dėka, 27-erių Kęstutis Alkimavičius, kuriam persodinti plaučiai. „Aš Kamilė, man 8 metai, man prieš 2 metus daktarai įdėjo inkstuką, kad galėčiau gyventi ir žaisti,“ – sakė mažoji manekenė. „Aš Tadas, man 4 metai, aš gyvenu su mamos kepenimis,“ – dar mažesniam modeliui pačiam sunku buvo pabaigti ilgą sakinį. Ir tik 14-metė Mantė, vilkėjusi rūbelį su širdimi, liūdnai pasakė, kad 2 metus laukia širdelės…
Spaudos konferencijos dalyviai pirmą kartą pamatė, ką tik iš leidyklos atvežtą kompaktinę plokštelę „Taikos dainos“. Tai pirmasis Lietuvoje bendras kariškių ir dainininkų projektas, skirtas visiems donorams. Šį projektą pristatė dainininkė Rūta Lukoševičiūtė, pažadėjusi, kad tai nebus vienkartinis projektas. Šio projekto atlikėjas Milanno kalbėjo, kad padėti žmonėms mes galime ir būdami gyvi, ne tik po mirties, taip paskatindamas kraujo ir kaulų čiulpų donorystę, o Rūta Lukoševičiūtė siūlė prie kitų projektų prisidėti ir Jurgiui Didžiuliui bei Nomedai Marčėnaitei
Renginyje pristatytos dizainerių Karolinos Ananevos ir Alicijos Makovskos-Širvinskienės atvirukų kolekcijos. „AKTIN“ dizainerės Alicijos Makovskos-Širvinskienės žodžiai: „Man organų donorystė – tai vienas iš dovanojimo būdų. Gali padovanoti širdį, gali dovanoti iš širdies – svarbiausia nebūti abejingam.“ Šiuo metu dizainerės sukurtą stilizuotą širdį, inkstą ir žmogaus figūrą asociacija „Gyvastis“ naudoja įvairiais būdais propaguodama organų donorystę: viešajame transporte ir lauko ekranuose eksponuojamuose vaizdo klipuose, informaciniuose skydeliuose, kalendoriuose. O Vilniaus m. savivaldybės paramos dėka po miestą važinės net keletas troleibusų, ant kurių bus taip pat bus demonstruojama socialinė reklama kviečianti pagalvoti apie organų donorystę. Šioje reklamoje vėlgi panaudota dizainerės Alicijos Makovskos-Širvinskienės grafika.
Dizainerė Karolina Ananeva sakė, kad jai organų donorystė – „tai tiesiausias kelias padaryti savo gyvenimą prasmingu. Juk gera žinoti, kad tau išėjus iš šio pasaulio kažkas tave minės geru žodžiu.“ Karolina prisipažino seniai dovanojanti kraujo ir sakė, kad „apetitas kyla bevalgant, – norėjosi padaryti kažką, kas padėtų atkreipti žmonių dėmesį į organų donorystę“. Taip gimė atvirukų kolekcija.
Renginio metu buvo diskutuojama apie požiūrį į organų donorystę. Kaip sako Jurgis Didžiulis „Karste organai niekam nėra reikalingi, svarbiausia yra išgelbėti kito žmogaus gyvybę, neprisirišant prie kūno“. Jie su žmona jau senai pakalbėję apie savo apsisprendimą.
Menininkė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, skatino visus kuo daugiau kalbėti apie donorystę dabar, o ne tada, kai ištinka nelaimė. Ji pasidžiaugė, kad „Išsipildymo akcijos“ dėka, vienai dar metukų neturinčiai mergytei Adrianai, buvo sėkmingai atlikta kepenų transplantacija Lenkijoje. Mergytei buvo persodinta dalis mamos kepenų. Transplantaciją apmokėjo Valstybinė ligonių kasa, o šeimos kelionę ir gyvenimą svečioje šalyje parėmė „Išsipildymo akcijai“ aukoję žmonės. Nomeda ragino žmones bent aukomis paremti kitus žmones (dažniausiai vaikus), kuriems negalima atlikti transplantacijos Lietuvoje. Menininkė taip pat linkėjo, kad tokių gyvybę gelbstinčių istorijų būtų kuo daugiau.
Kalbėdama apie Gabrielės Januškevičiūtės kolekciją Nomeda Marčėnaitė buvo džiugiai nustebusi, kad net drabužiai gali būti prasmingi.
„Negaliu pasakyti nieko geresnio už užrašą, kurį mačiau ant sienos: „Neimkite savo organų į Dangų, Dievas mato – jie reikalingi čia, Žemėje“, – sako dainininkas Marijonas Mikutavičius.
Jis taip pat pasakojo, kad kažkada su savo religingu seneliu svarstė, kad Dievas kurdamas žmogų ne viską iki galo apgalvojo. „kalbėjome, kodėl Dievas nepasirūpino, kad po mirties žmogaus kūnas tiesiog dingtų. Nereikėtų matyti savo artimo negražaus, prisiminti jo tokio. Tačiau gal Dievo planas toks ir buvo – kad mirusiojo kūnas galėtų būti dar kartą panaudotas?“ – sakė Marijonas Mikutavičius.
„Padovanok man širdį“, tai vieninteliai žodžiai tų, kurie laukia širdies transplantacijų, – sakė Vaiko širdies asociacijos prezidentė Daiva Jonauskienė.
„Nacionalinės Donorų Asociacijos vardu, norėčiau paskatinti žmones kalbėtis šeimose apie savo apsisprendimą po mirties tapti organų donoru. Reikėtų visiems įžvelgti teigiamą organų donorystės naudą tiems, kuriems organų transplantacija gali ne tik padėti gyventi, bet ir suteikia galimybę išgyventi. Neatimkime tikėjimo, vilties ir galimybės išgyventi iš tų, kurie gali gyventi“, sakė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys.
Labai džiugu, kad organų donorystei populiarinti atrandama vis naujų būdų, kurie kartais gimsta labai spontaniškai, bet jų poveikis būna aiškus ir ilgam…
„Mes turbūt esam vieninteliai, kurių gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo visuomenės. Jei visuomenė pritars organų donorystei – mes gyvensime. Jei nepritars, – mūsų paprasčiausiai nebebus,“ – sakė „Gyvasties“ prezidentė Ugnė Šakūnienė 26-erius metus gyvenanti persodinto inksto dėka.
Šiuo metu Lietuvoje inksto persodinimo laukia 222, kepenų – 36, plaučių – 1, širdies – 17, širdies ir plaučių komplekso – 3, ragenos – 140 žmonės. Tarp jų – 6 vaikai.
Kiekvieną dieną Europoje nesulaukę transplantacijos miršta 11 žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 700 žmonių su persodintu inkstu, širdimi, kepenimis, plaučiais, kasa ar ragena. Kai kurie persodinto organo dėka gyvena daugiau kaip 30 metų.
Dėka kilnios aukos šie žmonės gali džiaugtis gyvenimu, matyti, mylėti, dirbti, auginti vaikus, būti naudingi visuomenei ir savo artimiesiems.
Socialinių inovacijų konkurso „Talentas keisti“ finalistė, Eglė Jokužytė, sėkmingai tęsia inovatyvių knygelių regintiems ir neregiams vaikams leidimą ir džiaugiasi dalyvavimu „Reach for Change“ inkubatoriuje: „Ši organizacija mane sustiprino, leido pamatyti save iš šono. Per šiuos metus sutikau panašiai mąstančių žmonių, kurie padėjo išsigryninti pagrindines mano veiklos kryptis, identifikuoti problemas ir stebėti, kokį pokytį duodu vaikams. Manau, kad pradedančiam socialiniam verslininkui tai didelė motyvacija judėti į priekį.“
Šiemet per žiemos šventes visi mes ir vėl tapsime savotišku „Kalėdų seneliu“ savo artimiems bei
mylimiems žmonėms. Žinoma, svarbiausia nuoširdus iš šiltas bendravimas, tačiau taip pat smagu, jei artimą žmogų iš tiesų nudžiugins mūsų išrinkta dovanėlė.
Šeštadienį, rugpjūčio 24 d., vakare, Vilniaus senamiesčio gatvėse muzika ir šviesos lydės bėgti pasiruošusias moteris bei jas palaikyti atėjusius draugus ir artimuosius. 21.00 val. Vinco Kudirkos aikštėje bus duotas startas, po kurio daugiau nei tūkstantis bėgimo entuziasčių, tarp kurių šmėžuos ir ne vienas gerai žinomas veidas, raudono kilimo podiumu pasileis į šventišką 5 km distanciją.
Lietuvos knygų verslo padangėje – naujas žaidėjas. Interneto knygyno Knygos.lt ir vienos didžiausių Lietuvos leidyklų „Obuolys“ iniciatyva įkurta Nepriklausoma nacionalinė autorių agentūra, kurios tikslas atrasti naujus talentus ir suteikti jiems galimybę pristatyti savo darbus plačiai auditorijai, užtikrinant kokybišką administravimą ir aptarnavimą.