Search Results for: "neblaivus vairuotojas"
Europoje kasmet pavyktų išvengti 6500 mirčių, jei keliuose neliktų neblaivių vairuotojų. Viena iš efektyviausių priemonių, mažinančių galimybę neblaiviems sėsti už automobilio vairo, yra pažeidėjų reabilitacijos programos. Jos taikomos, siekiant pakeisti pažeidėjų elgesį ir išvengti pakartotinių pažeidimų. Programos dalyvių automobiliuose įmontuojami variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai, o vairuotojams paliekama galimybė laikinai turėti apribotas vairuotojo teises.
Vos nutirpus sniegui, į gatves išriedėjo dviratės transporto priemonės, kurios sukelia papildomų nepatogumų visiems eismo dalyviams – tiek automobilių vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Tačiau ekologiškų transporto priemonių mėgėjai – lygiaverčiai eismo dalyviai, kaip ir automobilių vairuotojai keliuose bei pėstieji šaligatviuose. Vengiant nelaimių ir eismo įvykių keliuose, šaligatviuose, reikia žinoti dviratininkų teises ir pareigas bei pasinaudoti rekomendacinio pobūdžio patarimais.
Dviratininkų teisės ir pareigos
Važiuoti keliais dviračiu galima ne jauniesniems, kaip 14 metų asmenims, o išklausius atitinkamą mokymo kursą – ne jaunesniems, kaip 12 metų asmenims.
Važiuoti galima tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.
Dviračio gale turi būti raudonas signalo atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas.
Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.
Dviračio vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Važiuoti dviračiu reikia tik dviračių takais, o kur jų nėra – kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, galima važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Važiuodamas kelkraščiu dviratininkas privalo netrukdyti arba kelti pavojaus pėstiesiems.
Jeigu eismas intensyvus, o jums reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, turite nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį.
Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime vairuodamas dviratį privalote duoti kelią kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ar panašiai, dviračiu galite važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima juosta.
Važiuodami dviračių taku, važiuokite kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Nesukelkite pavojaus pėstiesiems.
Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, vadovaukitės šviesoforu su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais.
Dviračių vairuotojams draudžiama:
Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
Būti velkamiems kitų transporto priemonių;
Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
Be abejo, kaip ir sėdant prie bet kokios transporto priemonės vairo, taip ir prie dviračio vairo draudžiama sėsti išgėrus. Pareigūnams nustačius, jog dviračio vairuotojas neblaivus, – gali tekti sumokėti nuo 300 iki 500 litų siekiančią baudą.
Dviratininkų elgesys
Dviratininkam patariama prie dviračio vairo prisitvirtinti galinio vaizdo veidrodėlius, kad matytų ne tik, kas vyksta priekyje, bet ir gale. Sukdami dviratininkai privalo rodyti signalus rankomis: sukant į kairę – ištiesus į šoną kairę ranką, į dešinę – dešinę ranką. Galimas ir kitas variantas – sukant į kairę – į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka, į dešinę – į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka. Dviratininkui, kaip ir automobilio vairuotojui, būtina įvertinti kelio dangą – duobės, šulinio dangčiai, netikėtos kliūtys, šlapia arba apledėjusi kelio danga, žvyras – reikalauja didesnio atidumo ir saugaus greičio pasirinkimo.
Automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų elgesys
Internetiniuose dviratininkų forumuose dviratininkai dažniausiai skundžiasi , kad juos netinkamai lenkia automobilių vairuotojai , o pėstieji – negerbia. Vienas iš forumo dalyvių neslėpė pykčio, kai automobilio vairuotojas jį, važiuojantį dviračiu, užkliudė automobilio veidrodėliu, kitas guodėsi, kad šalia „pralėkus“ sunkvežimiui sunku išlaikyti pusiausvyrą.
Dažnų dviratininkų problema – be pavadėlio ir antsnukio vedžiojami šunys, kurie lekia ratų įkandin ir kaskart siekia „nutvert“ dviratininko koją. Taip pat dviratininkai skundžiasi, kad jiems skirtus dviračių takus okupuoja pėstieji, o paprašius pasitraukti, – dar ir skundžiasi.
Dviračio transportavimas automobiliu
Norint gabenti dviračius automobiliu, reikalingi dviračių laikikliai, kurie yra tvirtinami arba ant automobilio stogo, arba ant galinio dankčio. Laikiklius reiktų rinktis įvertinus automobilio aukštį, kelionės trukmę.
Svarbu žinoti, jog tvirtinant dviratį ant galinio dangčio, jis neturi uždengti automobilio valstybinių numerių. Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta, kad už vairavimą uždengtais, suklastotais ar kito automobilio valstybinio numerio ženklais skiriama 800-1200 litų bauda arba atimama teisė vairuoti transporto priemonę 6-12 mėnesių.
Taigi, ne tik dviratininkai, bet ir visi eismo dalyviai turi žinoti savo teises ir pareigas bei paisyti mandagumo ir pakantumo, – tik tokiu atveju kelyje išvengsime ne tik streso, bet, galbūt, ir didesnių nelaimių.
Į 85 proc. visų eismo įvykių policija nekviečiama, o kaltininkas nustatomas ir nuostoliai atlyginami remiantis incidento dalyvių užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis. Prieš trejus metus įsigaliojusi tvarka palengvino policijos darbą vykstant į avarijos vietą, tuo tarpu draudikai turi būti atidesni tikrindami žmonių užpildytas deklaracijas, nes maždaug 30 – 40 proc. jų būna užpildytos neteisingai, neinformatyviai ar su klaidomis, praneša didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Maždaug 5 proc. deklaracijų – kai vairuotojai neteisingai prisiima kaltę pasirašydami kaltės pripažinimo langelyje, o vėliau, atsitokėję bando užginčyti šį savo veiksmą. Draudikai sako, kad žmogaus prašymas nėra pagrindinis argumentas papildomai tirti žalą, dažniausiai jau patys ekspertai būna pastebėję neatitikimus, iš kurių matosi, kad eismo dalyviai neteisingai suprato savo kaltes.
„Dažniausia klaida pildant deklaracijas – abu vairuotojai pasirašo pripažindami savo kaltę. Antra neteisingų deklaracijų klaida – neinformatyviai nubraižytos arba iš viso nebraižomos įvykio schemos. Dažniausiai vairuotojai nežino, kaip jas braižyti, kaip pažymėti važiavimo kryptį, automobilius, arba nežino Kelių eismo taisyklių”, – komentuoja „Lietuvos draudimo” transporto žalų strategijos ekspertas Rytis Markevičius.
Skaityti toliau
reklama:
Neretai pasitaiko, kad patiklūs ar streso po autoįvykio apimti žmonės sutinka su menama kalte. Dažniau, pasak draudikų, su menama kalte sutinka vyresnio amžiaus, patiklūs vairuotojai, taip pat moterys, paveiktos agresyviau nusiteikusių incidento dalyvių ir dėl to patiriamo streso.
„Dažniausiai nutinka, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz. per vėlai parodė posūkio signalą), taip pat turintis kasko draudimą „atleidžia” tikrajam kaltininkui iš gailesčio arba labai skubantys žmonės, neturintys laiko ginčytis sutinka pripažinti neesamą ar ginčytiną kaltę tik dėl to, kad būtų ramiau, greičiau ir nereiktų laukti policijos. Esame užfiksavę ir keistų nutikimų, kai naudojama psichologinė prievarta: į moters, sustojusios prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, o į jos automobilį atsitrenkus kitam vairuotojui, pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi tikrasis kaltininkas ją „įtikino”, jog ji būtų dar spėjusi peršokti per sankryžą”, – pasakoja „Lietuvos draudimo” ekspertas, patardamas visuomet būti atidesniems ir nepasiduoti panikai ir stresui.
„Lietuvos draudimas” yra seniausia ir didžiausia draudimo bendrovė Lietuvoje, šiemet švenčianti 90 metų jubiliejų. „Lietuvos draudimo” paslaugomis naudojasi kas trečias besidraudžiantis šalies gyventojas. Bendrovė priklauso vienai didžiausių pasaulyje draudimo grupei RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir visame pasaulyje aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų.
Policiją privaloma kviesti šiais atvejais:
– jei dėl eismo įvykio žuvo ar buvo sužeisti žmonės,
– jei yra apgadintas turtas, kurio savininko nėra avarijos vietoje, pvz. automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkus į kitą stovintį automobilį,
– jei įvykyje dalyvavo daugiau nei 2 transporto priemonės,
– jei nežinote, kuris eismo dalyvis kaltas ar nesutariate dėl aplinkybių,
– jei įtariate, kad kitas vairuotojas yra apsvaigęs ar neblaivus.
Jei nežinote, kaip užpildyti deklaraciją – konsultuokitės su draudimo specialistais telefonu 1828.
Nepasiduokite įkalbinėjimams pripažinti kaltę jei nesate tikras.
Nedalyvaukite sukčiavimuose, kai kitas vairuotojas bando apsidrausti po įvykio, nes tapsite nusikaltimo bendrininku.