Search Results for: "natūralūs kūno priežiūros produktai"
Rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ vyks pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“. Joje dalyvaus beveik pusšimtis įmonių, prekiausiančių veganišku maistu, kosmetika, parfumerija, higienos priemonėmis, receptų knygomis, drabužiais, dirbtinės odos rankinėmis, aksesuarais, veganų atributika.
Pristatome UAB „Kvapų namai“ gamybos vadovę, natūralios kosmetikos specialistę Rūtą Daunoravičienę, kuri patars jums kaip prižiūrėti veido odą, kokią kosmetiką geriausiai rinktis individualiais atvejais, plačiau papasakos apie odos priežiūrą natūraliomis priemonėmis ir t. t.
Jau kurį laiką naudoju natūralius kremus. Tik klausimas – ar reikia lankytis pas kosmetologę, nes teigiama, kad odą reikia valyti du kartus per metus. Bet kosmetologės naudoja nenatūralią kosmetiką. O gal odos valymas nėra būtinas arba jį galima pasidaryti namų sąlygomis.
Kokio veido ar kūno priežiūros priemonės jums tinka? Kaip prižiūrėti problematišką odą? Kodėl verta rinktis natūralią kosmetiką? Kaip išspręsti odos problemas? Į šiuos ir panašius klausimus Jums atsakys mūsų konsultantė Rūta Daunoravičienė. Klausimus siųskite [email protected]. Lauksime!
Pasirodžius ekologiškai produkcijai Lietuvos parduotuvėse, pirkti ją žmonėms ilgainiui tapo mada, o kiek vėliau ir poreikius tenkinančiu įpročiu. Tačiau atsirado ir nepasidavusių šiai karštinei ir netgi suabejojusių natūralių priemonių veiksmingumu jas pabandžius. Kodėl taip atsitinka?
Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiamos su ekologiška kosmetika susijusios problemos ir paneigiami natūralumo sąvoką teršiantys mitai.
Ką reikia žinoti perkant ekologišką kosmetiką
Svarbiausia neužkibti ant pseudoekologiškų produktų kabliuko, nes kartu su vartotojų atėjo ir gamintojų mada. Atsirado begalė gaminančiųjų ekologiškus produktus neturint tinkamos praktikos, laikantis minimalių kriterijų ar dar blogiau – susikūrus savuosius, kurie tik išoriškai siejasi su ekologija. Vienas iš pavyzdžių – ant produkto pakuotės rašoma, kad jo sudėtyje yra 80 proc. natūralių ir ekologiškų medžiagų, tačiau iš tikro didžiąją dalį deklaruojamų komponentų sudaro: vanduo, glicerinas ir galbūt minimalus augalo ekstrakto kiekis. Žinoma, tokie produktai nepateisina pirkėjų lūkesčių ir jie nusivilia tariamai natūralia produkcija. Norint to išvengti, kaip teigia ekologiškos produkcijos gamintojai, svarbiausia pasikliauti prekiniais ženklais, produkto sudėtimi ir sertifikatais.
Renkantis kosmetiką, svarbu, kad joje būtų kuo daugiau natūralių medžiagų, o apraše nesimatytų jau gerai žinomų parabenų, trumpinių PEG, EDTA, medžiagų pavadinimų su skaičiais; kremuose – parafino, kitaip tariant, mineralinio aliejaus, ar kitų, aiškiai suprantamų sintetinių komponentų.
Natūraliame produkte cheminės medžiagos
Cheminių medžiagų yra tiek ekologiškoje, tiek ir sintetikos pagrindu pagamintoje kosmetikoje. Skirtumas tas, kad vienur jos gamtinės, kitur – sintetinės. Net ir tos pačios cheminės sudėties medžiaga, priklausomai nuo kilmės, gali turėti skirtingą poveikį, pavyzdžiui: kvapus suteikiančios sintetinės medžiagos dažnai alergizuoja, tačiau gamtoje esančios tokios pačios cheminės sandaros komponentai alergijos nesukelia.
Natūralios priemonės turi lėtesnį poveikį nei sintetinės?
Pasak ekologiškos kosmetikos gamintojų, natūralių priemonių teigiamas poveikis odai yra didesnis ir greitesnis. Aliejais maitinama oda gali kvėpuoti. Sintetinių komponentų gudrybė ta, kad jais galima sukurti labai greitą, pavyzdžiui, švelnumo efektą. Tačiau tai tik pojūtis, oda iš tikro lieka užmaskuota. Tuo tarpu ekologiška kosmetika išsprendžia daugybę odos problemų ne tik paviršutiniškai, bet ir normalizuojant jos funkcijas. Beje, natūrali kosmetika itin retai turi šalutinį poveikį net netinkamai ją naudojant. To negalima pasakyti apie sintetinę produkciją.
Vertinti tiesioginę kainą – neteisinga
Ekologiškoje parduotuvėlėje įsigytos kūno priežiūros priemonės kainuoja brangiau nei sintetinės kokiame nors prekybos centre. Taip yra todėl, kad pastarųjų žaliavos kainuoja itin mažai, ko nepasakysi apie ekologiškų produktų ingredientų kainą.
Svarbiausia suprasti, kad tokių dalykų, kaip ekologiško ir neekologiško muilo gabaliuko kaina, apskritai nereikia vertinti, nes pastarasis su savo įvairiausiais priedais ištirpsta žymiai greičiau.
Be konservantų kosmetika galioja trumpiau?
Tinkamai pagaminti ir supakuoti natūralūs produktai ir be sintetikos gali turėti ilgą galiojimo laiką. Juk geras vynas laikomas ilgai nesugenda. Viskas priklauso nuo produkto rūšies ir jo gamintojų. Tad pirmiausia reikia juos sąmoningai išsirinkti ir jau po to atsakingai išleisti pinigus, perkant kokybišką produkciją.
Parengė Dovilė Raustytė
Visuomenėje ir žiniasklaidoje netyla kalbos apie chemikalais užterštą maistą, nuodijamus Lietuvos piliečius: „Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau nestaigiai“. Tai skamba drastiškai, tačiau, tenka sutikti, kad nuo to, ką valgome, kuo tepame savo kūną, priklauso mūsų sveikata ir savijauta.
Mes galime garsiai šaukti ir kaltinti nesąžiningus politikus, gamintojus, platintojus, visuomenines institucijas ir kt., tačiau reikia pripažinti, kad už savo sveikatą pirmiausiai esame atsakingi mes patys.
Kosmetikos gaminių gamyboje naudojamos įvairios cheminės medžiagos. Jos gali būti natūralios, pavyzdžiui, vanduo, aliejai, ekstraktai, mineralai, augalų cukrus ir kt., tačiau didelę dalį kosmetikos gaminių sudėties sudaro įvairios sintetinės medžiagos. Jos gamyboje naudojamos įvairiais tikslais: siekiant sumažinti kosmetikos gaminių šiurkštumą, palengvinti jų pasiskirstymą ir įsigėrimą, sukelti putojimą, suteikti kvapą ir spalvą, pailginti galiojimo laiką ir kt.
Draudžiamų kosmetikos gamyboje medžiagų sąrašas ilgas. Jos uždraustos Europos moksliniam komitetui nustačius jų kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai. Tačiau pasitaiko atvejų, kad kosmetikos gaminių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų.
Kita cheminių medžiagų grupė – ribojamos cheminės medžiagos (konservantai, dažikliai ir kt.). Apie jų neigiamą poveikį sveikatai yra daug mokslinių duomenų, tačiau šios medžiagos kosmetikos gaminių gamyboje yra leidžiamos apribojant jų naudojamą kiekį. Tam yra daug priežasčių. Moksliniai tyrimai dažnai būna prieštaringi, jie užtrunka, taip pat dažnai sunku surasti alternatyvių gamybos būdų arba jie brangiai kainuoja. Šių cheminių medžiagų galima rasti daugelyje, net 80 proc. kosmetikos gaminių. Pasitaiko atvejų, kad gaminant kosmetikos gaminius, leidžiamos kai kurių cheminių medžiagų koncentracijos yra viršijamos.
Didžiąją dalį kosmetikos gaminių sudėties sudaro kitos cheminės medžiagos, kurių kiekiai nėra ribojami. Jos suteikia gaminiui formą, kiekį, fizikines – chemines ar kitas savybes. Tai, kad šios medžiagos nėra ribojamos ar draudžiamos, dar nereiškia, kad yra natūralios ar naudingos mūsų organizmui. Dažnai neribojamos medžiagos yra pigesni sintetiniai naftos produktai.
Kosmetikos gaminių gamyboje taip pat naudojamos aktyvios medžiagos, ekstraktai, aliejai, kurios dažnai būna susijusios su kosmetikos gaminio deklaruojamomis savybėmis ir poveikiu. Gali būti naudojami dažikliai, kvapikliai ir kitos cheminės medžiagos.
Šampūnai, dušo želės, vonios burbulai, putos, muilai ir kiti putojantys gaminiai.
Į šampūnų sudėtį, siekiant didesnio priemonių putojimo, dedama sintetinių medžiagų – alkyl benzeno sulfonatų, vadinamųjų detergentų, pavyzdžiui, Ammonium Lauryl sulfate, Sodium Laureth Sulfate, kurios vertinamos prieštaringai. Vienų mokslininkų nuomone, jos dirgina odą bei sukelia galvos odos problemas – dermatitą, seborėją, gali pradėti plonėti ar net slinkti plaukai. Kiti mokslininkai tai neigia. Šių medžiagų kiekis kosmetikos gaminių gamyboje neribojamas.
Putojantys gaminiai gali turėti sudėtyje pavojingų tarpinių produktų, kurie nėra galutiniai junginiai, todėl kosmetikos gaminių sudėtyje jų nerasime. Šie tarpiniai produktai dažniausiai dalyvauja cheminėse reakcijose gaminant putojančius gaminius, siekiant sumažinti jų šiurkštumą. Vienas jų, mokslinių tyrimų duomenimis, įvardijamas kaip kancerogenas – 1,4-dioksanas, kuris taip pat vadinamas genotoksišku, galinčiu sukelti apsigimimus, neurotoksišku, toksišku inkstams ir kvėpavimo sistemai. Kitas kancerogenu vadinamas ingredientas – formaldehidas, kuris jautriai odai, ypač vaikų, gali sukelti bėrimus. JAV mokslininkų 2007 m. ir 2009 m. atliktais ir plačiai publikuotais kosmetikos gaminių tyrimų duomenimis, net 46-iuose iš 100-o tirtų natūralius teiginius deklaruojančių gaminių, skirtų vaikams ir gaminamų žinomų kompanijų, sudėtyje buvo rastos šios medžiagos. Ant gaminio pakuotės nurodytoje sudėtyje jie net nebuvo paminėti.
Kaip pasirinkti kosmetikos gaminius be šių tarpinių produktų?
Kosmetikos gaminius reikėtų naudoti saikingai, o renkantis juos būtina skaityti informaciją ant pakuotės, sudėtį. 1,4 – dioksaną, pasislėpusį po kitais junginiais, savo sudėtyje dažniausiai turi putojantys gaminiai. 1,4 – dioksaną gali turėti sodium laureth sulfatas, PEG junginiai ir medžiagos, kurių pavadinimuose yra žodžiai „xynol“, „ceteareth“, „oleth“. Tarpinį darinį formaldehidą gali turėti konservantai: quaternium-15, DMDM hydantoin, imidazolidinyl urea, diazolidinyl urea. Gamyboje egzistuoja alternatyvos, kai šiuos darinius galima pašalinti, tačiau gamintojai jų nesiima, teigdami, kad pavojingų junginių lieka labai nedideli kiekiai.
Viena draudžiamų medžiagų šampūnuose, kūno šveitikliuose, dušo želėse, taip pat ir nenuplaunamuose gaminiuose: kremuose, dezodorantuose ir kt. yra konservantas metildibromo glutaronitrilas, kuris nuplaunamuose gaminiuose buvo uždraustas 2008 m., nenuplaunamuose dar ankščiau. Rinkoje dar pasitaiko gaminių, turinčių šią medžiagą, kuri buvo uždrausta Europos komisijai nenustačius jokio saugaus šio konservanto naudojimo būdo kosmetikoje. Daug žmonių, yra alergiškų šiam konservantui, kuris sukelia odos niežėjimą, gali prasidėti egzema, bėrimas.
Nagų lakai
Yra trys pagrindinės cheminės medžiagos į kurias vertėtų atkreipti dėmesį renkantis nagų priežiūros priemones. Dibutilftalatas yra draudžiamas kosmetikos gaminiuose, formaldehidas ir toluenas – nėra draudžiamos medžiagos, bet jų kiekis kosmetikos gaminiuose yra ribojamas, didelės jų koncentracijos gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Dibutilftalato randama ne tik kosmetikoje, bet ir asmens higienos priemonėse, buities daiktuose ir kt. Šis ingredientas nagų lakui suteikia lankstumą ir spindesį, bet kartu yra pripažintas karcinogenu. Ši medžiaga leidžia nagų lakui tinkamai pasiskirstyti ir išdžiūti, bet manoma, kad jos įkvėpus, gali pasireikšti nuovargis, galvos skausmas, gali dirginti akis, nosį ir gerklę. Toluenas taip pat pripažintas toksišku. Minėtų ingredientų turėtų vengti besilaukiančios ir žindyvės. Formaldehidas nagų lake veikia kaip kietiklis ir apsauga nuo lako lupimosi. Jis yra įvardijamas kaip karcinogenas, kuris taip pat gali sukelti akių, nosies ir gerklės dirginimą. Yra tokių nagų lakų, kuriuose aptinkami visi trys minėti ingredientai.
Lūpų dažai, kremai, prausikliai
Europoje 2007 m. spalio mėn. atliktų tyrimų duomenimis, net 60 proc. tirtų 33 žinomų gamintojų kosmetikos gaminių mėginių, buvo rastas švinas. Švinas pasižymi neurotoksišku, reprodukcijai toksišku ir kenksmingu poveikiu sveikatai. Švino neturi būti kosmetikos gaminiuose. Lūpų dažuose, vazelinuose dažnai naudojama cheminė medžiaga – petrolatas. Jis paprastai yra gaunamas iš sintetinių naftos produktų. Tokios kilmės petrolatas gali išdžiovinti ir pažeisti gilesnius odos sluoksnius. Petrolatas taip pat įeina į veido ir kūno kremų, prausiklių ir kitų kosmetikos gaminių sudėtį.
Plaukų dažai, laikinosios „juodosios chna“ tatuiruotės
Plaukų dažuose naudojamos cheminės medžiagos nuolat keičiasi. Kartu keičiasi ir reikalavimai plaukų dažuose esančioms cheminėms medžiagoms. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo uždraustos 85, 2009 m. – 40 cheminių medžiagų plaukų dažuose, apie kurių saugą nėra pakankamai duomenų. Plaukų dažuose naudojami fenilendiaminai, gali sukelti stiprią alerginę reakciją, odos dermatitą, gali būti toksiški organams, silpninti imunitetą. Dažniausia reakcija į netikusius plaukų dažus- alergija, kuri gali pasireikšti galvos srities, kaklo, veido paraudimu, niežėjimu ar patinimu. Kirpyklų darbuotojams, nenaudojantiems apsauginių pirštinių, dažniausiai išsivysto rankų egzema.
Piešiniuose ant kūno ir plaukų dažuose naudojami dažai, pagaminti iš augalo Heninės lavsonijos, liaudyje žinomos kaip chna. Pavojus slypi ne pačioje natūralioje žolėje, o tame, kad, siekiant intensyvios juodos spalvos, tiek dažant plaukus, tiek piešiant tatuiruotes su chna dažais sumaišoma cheminė medžiaga p-fenilendiaminas, sutrumpintai žymimas PPD, kuri skirtingai nei natūrali chna, gali sukelti sunkias alergines reakcijas ir ilgai išliekančius randus. Kai kuriems žmonėms pasireiškia sunkesnė alerginė viso kūno reakcija – ant odos atsiranda šašų ir iškrenta plaukai. Ši medžiaga gali įjautrinti organizmą ir kitoms medžiagoms.
Kvepalai ir kvapiosios medžiagos
Kvapą dažnai sudaro šimtai sintetinių junginių, kurie žinomi tik gamintojui, o etiketėje jie sutalpinami po žodžiais “Parfume”, “Fragrance”. Kvapiosios medžiagos įeina ne tik į kvepalų sudėtį, bet naudojamos ir daugelyje kosmetikos gaminių (dezodorantuose, kremuose, losjonuose, plaukų želėje ir kt.).
Kvapiosios medžiagos laikomos vienu iš penkių geriausiai žinomų alergenų, jos taip pat gali sukelti astmą. Kitas pavojus – kvapo sudėtyje esantys ftalatai. Europoje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau kaip 70 proc. tiriamų kompanijų gaminiuose buvo rasta ftalatų, nors kosmetikos gaminių etiketės ingredientų sąraše jie nebuvo nurodyti. Taip pat aštuonių populiarių gamintojų kvepaluose nustatyta draudžiama medžiaga dietilheksil ftalatas. Europos mokslinio komiteto teigimu, vienas iš 50 žmonių po kvapo panaudojimo gali visam gyvenimui likti jautrus kažkuriai sudedamajai daliai. JAV mokslininkai identifikavo kai kurias kvapo sudedamasias dalis kaip neurotoksinus, tačiau tolimesni tyrimai nebuvo atliekami ir kompetetingos institucijos nesiėmė iniciatyvos, kad kvapo ingredientai būtų įtraukti į ingredientų sąrašą ir nurodyti etiketėje.
Skirti degintis soliariume ir savaiminio įdegio kremai
Deginantis soliariume, kremai su apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF) nenaudojami, priešingai, naudojamos priemonės, skatinančios įdegį. Kartais yra klaidingai manoma, kad deginimuisi soliariume naudojami kosmetikos gaminiai saugo odą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokių gaminių pakuotę. Ženklinant soliariumo kosmetikos gaminius, etiketėje nurodoma, kad jie neapsaugo nuo nudegimų, greitesnio odos senėjimo, odos vėžio, kuriuos gali sukelti ultravioletiniai spinduliai spinduliai.
Kremuose, skirtuose degintis soliariume bei savaiminio įdegio kremuose dažnai naudojami kosmetiniai dažai, vadinami bronzantai, kurie iš karto ar po kurio laiko tamsina odos spalvą taip pat naudojamos melanino sintezę skatinančios medžiagos. Vienas dažniausiai naudojamų kosmetinių dažų – dihidroksiacetonas (DHA) – medžiaga, kuri reaguodama su odos paviršiuje esančiomis aminorūgštimis, suteikia jai tamsią spalvą. Kosmetikos gaminių su DHA nerekomenduojama naudoti apie akis, reikia stengtis, kad jų nepatektų ant lūpų ir kitų gleivinių. Tai ypač sunku pasiekti, norint odai suteikti gražų įdegį specialiose kabinose, kur kūnas nupurškiamas kosmetiniais dažais. Purškiant kosmetikos gaminius su DHA neapsaugomi akių, lūpų ar gleivinių plotai, į organizmą bronzantų gali patekti įkvėpus ar nurijus gaminio. Specialistai soliariumų lankytojams jau nustatė odos bėrimo, kosulio, svaigulio ir alpimo atvejų, bet kai kuriuos nepageidajamus reiškinius galėjo sukelti ir individuali asmens reakcija į gaminį.
Konservantai ir natūralūs kosmetikos gaminiai
Konservantai kosmetikos gaminių gamyboje naudojami plačiai. Nenaudojant konservantų ilgai negendantį kosmetikos gaminį pagaminti sudėtinga, tam turi būti griežtai laikomasi geros gamybos praktikos, vietoj konservantų naudojamas alkoholis, eteriniai aliejai ar kai kurių augalų cukrus. Tačiau pramonėje labiau paplitę sintetiniai konservantai. Agresyvesniais laikomi parabenai, trietanolaminas, fenoksietanolis, imidazolidinyl-, diazolidinyl urea, metilisotiazolinonas.
Naudojant kosmetikos gaminius, labai svarbus yra saikas ir realus poreikis. Turėtume žinoti, kad kosmetika – tai pirmiausia kasdien naudojamas cheminių medžiagų mišinys, kuris gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai.