Search Results for: "mokslininkai"
Keele universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkas Robinas Hadley tyrimo metu išsiaiškino, kad vyrai labiau išgyvena dėl to, kad neturi vaikų, negu moterys.
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda kuria metodą žarnyno bakterijų programavimui, kuris palengvins įgimta liga sergančių vaikų gydymą. Jaunieji mokslininkai, šiemet jau antrą kartą atstovaujantys Lietuvai prestižiniame sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine competition), siekia išspręsti sudėtingą vaikų, sergančių įgimta liga fenilketonurija (PKU), mitybos problemą. Vienam vaikui Lietuvoje, kuriam diagnozuota PKU, per metus skiriama apie 12 tūkst. eurų tinkamam maistui įsigyti. Tačiau tik 50 proc. sergančiųjų pavyksta visiškai laikytis tinkamo mitybos režimo.
Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.
Mirtis yra „ne akimirka, o procesas“, įsitikinęs intensyviosios slaugos specialistas Semas Parnija. Pasak jo, tai viso organizmo insultas, kuriam ištikus širdis nustoja plakti, bet organai miršta ne iš karto. Kadangi jie gali išlikti nepažeisti gana ilgai, todėl „tam tikrą laiką mirtį galima visiškai atšaukti“. S.Parnija ir kiti mokslininkai tiria mirtį tam, kad būtų išgelbėtos gyvybės. Apie tai, ar tikrai, mirus smegenims, mirštame ir mes, ką jaučia žmonės, atsidūrę prie mirties slenksčio ir kokie tyrimai atliekami, kad būtų išgelbėtos gyvybės, pasakojama žurnale „National Geographic Lietuva“.
„Mačiau ypač stiprių jausmų sukėlusių įvykių, girdėjau unikalių pasakojimų, todėl manau, kad atsiminimai ir emocijos kartais gali persikelti iš vieno gyvenimo į kitą. Atsižvelgdamas į tai, galiu teigti, kad pritariu reinkarnacijos idėjai“, – sako psichiatrijos mokslų profesorius dr. Jimas B. Tuckeris. Jis su savo komanda ištyrė daugiau nei 2500 atvejų, kai vaikai prisimena savo buvusius gyvenimus.
Atsidūrę arčiau gamtos – net ir prie vaismedžio namo kieme – darome savo pervargusioms smegenims paslaugą. Gamta kūrybiškumą gali pagerinti net iki 50 proc., o pasivaikščiojimas miške streso hormonų lygį sumažinti net 16 proc. Naujausi tyrimai parodė, kad nuolat stresą ir įtampą patiriantį šiuolaikinį žmogų ramina net ir virtuali gamta, atskleidžiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
Mokslininkai sako tiesą ir pateikia jos įrodymų, tačiau žmonijos tai neįtikina. Skepticizmas dėl mokslo plinta ir visuomenės nuomonės vis dažniau aiškiai išsiskiria. „Kodėl protaujantys žmonės abejoja racionaliais argumentais?“, – klausiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ kovo mėnesio numeryje.
Kanados mokslininkai iš Karletono universiteto po 14 metų trukusių senyvo amžiaus gyventojų tyrimų nustatė, kad gyvi išliko tie žmonės, kurie sakė, jog turi tam tikrą gyvenimo tikslą.
Japonų mokslininkai tomografu ir kompiuterine analize sugebėjo teisingai nustatyti sapno metu miegančio žmogaus matomus regimuosius vaizdinius, informuoja žurnalas „Science Express”.